Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ ieškinį atsakovei I. S. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimų panaikinimo, drausminių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovės palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šios civilinės bylos bei Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos darbo bylos Nr. APS-36-4284 medžiaga nustatyta, kad atsakovė I. S. dirbo Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ specialiosios pedagogės pareigose su ja sudarytos darbo sutarties pagrindu, kuri 2015-04-27 buvo nutraukta (b.l. 59). Darbuotoja ginčijo darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teisme, tačiau įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-03 sprendimu jos ieškinys buvo atmestas (civ. byla Nr. 2-885-727/2015 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-18738-2015-4)).

Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorės 2014-12-17 įsakymu atsakovei jai dar tebedirbant spec. pedagoge darželyje buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas už tai, kad ji neparengė individualios programos daliai ugdytinių, dalies programų nebuvo suderinusi su ugdytinių tėvais, dalies ugdytinių pasiekimų vertinimo lenteles buvo išėmusi iš bylų ir išsinešusi iš darželio be administracijos leidimo ir dalie jų po ligos negrąžino. Darbuotoja drausminę nuobaudą ginčijo Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijai. Darbo ginčų komisija 2015-04-07 sprendimu Nr. DGKS-1537 minėtą įsakymą panaikino, nurodydama, jog juo paskirta drausminė nuobauda skirta suėjus 6 mėn. terminui, o taip pat neturint įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos padalinio sutikimo nuobaudos skyrimui (b. l. 5-7).

Teismas, išnagrinėjęs bylą, mano, kad ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu naikinti byloje ginčijamą DGK sprendimą nėra.

Dar­buo­to­jų draus­mi­nė at­sa­ko­my­bė yra vie­na iš tei­si­nės at­sa­ko­my­bės rū­šių. Dar­buo­to­jų draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės pa­grin­das yra dar­bo draus­mės pa­žei­di­mas (DK 234, 235 straips­niai) ar­ba ati­tin­ka­ma ki­ta pra­žan­ga, jei­gu įsta­ty­muo­se ir ki­tuo­se dar­bo draus­mę reg­la­men­tuo­jan­čiuo­se norminiuo­se dar­bo tei­sės ak­tuo­se yra nu­sta­ty­ta, kad draus­mi­nė at­sa­ko­my­bė tai­ko­ma ir už ki­tas atitin­ka­mas pra­žan­gas (DK 227 straips­nio 2 da­lis, 236 straips­nis). Dar­bo draus­mės pa­žei­di­mas yra dar­bo pa­rei­gų ne­vyk­dy­mas ar­ba ne­tin­ka­mas jų vyk­dy­mas dėl dar­buo­to­jo kal­tės (DK 234 straips­nis).

Drausminė nuobauda atsakovei paskirta už tai, kad ji: neparengė individualios programos ugdytiniui A. P.; pametė ugdytinių E. B. ir E. D. individualias programas; 2013 -2014 mokslo metams ugdytinių U. A., F. B., S. K., E. S. individualios programos nebuvo suderintos su tėvais ir patvirtintos direktorės įsakymu, todėl darbas su ugdytiniais, vaikų pasiekimų vertinimai bei metų pasiekimų aprašas buvo atliekami neturint tam pagrindo; vaikų ugdymo (si) pasiekimų vertinimo lenteles išėmė iš bylų ir išnešė iš įstaigos be administracijos leidimo, o po ligos grąžino tik 9 iš 13 vaikų ugdymo (si) pasiekimų vertinimo lentelių (b.l. 8). Pranešime apie darbo drausmės pažeidimą nurodyta, kad minėti pažeidimai konstatuoti 2014-06-10 direktorės įsakymu sudarytai komisijai patikrinus individualiose ugdytinių bylose atsakovės pildomus dokumentus 2014-06-10 ir 2014-06-11 dienomis, atsakovės darbo trūkumus patvirtinus ir ugdytinių tėvams R. B., T. P. ir K. N. (b.l. 10-11).

Įsakyme „Dėl drausminės nuobaudos I. S. skyrimo“ nurodyta, kad savo neveikimu I. S. pažeidė Vilniaus m. savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo 2006 m. kovo 6 d. įsakymu Nr.A500-275-(1.2-KSD-l) patvirtintų Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis" nuostatų 52.3 punkto - tobulinti ugdymo turinį ir jo kaitą atitinkančias veiklos formas ir metodus, individualizuoti ugdomąjį procesą, 52.4 punkto - tinkamai tvarkyti savo pedagoginės veiklos dokumentus, 52.7 punkto - užtikrinti ugdytinių saugumą, geros kokybės ugdymą, 52.15 punkto - pedagogas (auklėtojas, meninio ugdymo pedagogas, specialistai) yra atsakingas už ugdymo programos vykdymą, Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis" direktoriaus 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-9 patvirtintų Specialiojo pedagogo pareiginių nuostatų 4 punkto - specialusis pedagogas dirba vadovaudamasis LR įstatymais, LR Vyriausybės nutarimais, LR Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais specialųjį ugdymą, specialiojo darželio nuostatais, darbo tvarkos taisyklėmis ir pareiginiais nuostatais, 9 punkto - atlikti pedagoginį mokinių vertinimą, nustatyti žinių, mokėjimų, įgūdžių, gebėjimų lygį ir jų atitikimą ugdymo programoms bei įvertinti pažangą, 12 punkto - rengti sutrikusių funkcijų lavinimo individualiąsias, pogrupines ir grupines programas, veiklos atskaitą, 23 punkto - atsakyti už kokybišką savo pareigų vykdymą, Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis" daraktoriaus 2008 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. V-29 patvirtintų Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis" asmens duomenų tvarkymo taisyklių 6.3.3. punkto- individualių ugdytinių bylų pildymo tikslu- ugdytinio vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, specialiųjų poreikių nustatymo pažymos, išrašų iš VRC kopijos, anketos apie vaiko gebėjimus, negalios anamnezę, individualiosios ugdymo (-si) programos, pasiekimų vertinimo aprašai, 9 punkto - asmens duomenis tvarko tik tie asmenys, kuriems jie yra būtini funkcijų vykdymui: darželio direktorius tvarko asmens duomenis - taisyklių 6.3.1., 6.3.4., 6.3.6 p. nustatytais tikslais, grupių auklėtojai - taisyklių 6.3.2., 6.3.3. p., specialistai - 6.3.2., 6.3.3., 6.3.5. p. nustatytais tikslais, 15 punkto - darbuotojai turi imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias atsitiktiniam ar neteisėtam asmens duomenų sunaikinimui, pakeitimui, atskleidimui, taip pat bet kokiam kitam neteisėtam tvarkymui, saugodami dokumentus bei duomenų rinkmenas tinkamai ir saugiai bei vengiant nereikalingų kopijų darymo, Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis" direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 31d. įsakymu Nr. V-59 patvirtinto Etikos kodekso 7 punkto - deramai ir kokybiškai atlikti savo pareigas, II. sk. 5 punkto nuostatą, kad sistemingai pažeidžiant darbo drausmę žeminamas pedagogo vardas, Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis" direktorės 2012 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtintų Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis" darbo tvarkos taisyklių 35.4 punkto - sąžiningai atlikti savo tiesioginį ir pavestą darbą, kad įstaiga turėtų gerą vardą, turi laikytis darbo drausmės, skirti maksimalų dėmesį klientams (vaikams ir jų teisėtiems atstovams - tėvams, globėjams), laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus specialiojo darželio vadovybės nurodymus, darbo normas ir savivaldos institucijų teisėtus sprendimus bei neviršyti suteiktų tarnybinių įgaliojimų, 37.12 punkto - be administracijos leidimo atskleisti tarnybines paslaptis ar kitokią konfidencialaus pobūdžio informaciją (vidinę dokumentaciją bei ataskaitas <...>), Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 40-697 pritartos ir Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis" direktorės 2007 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V-27 patvirtintos Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis" ikimokyklinio ugdymo programos „Gyvena" IV ir V skyrių reikalavimus (b.l. 8-9).

Bylos duomenimis, 2014-06-10 Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorės įsakymu buvo sudaryta komisija atsakovės 2013/2014 m.m. darbo dokumentų, esančių ugdytinių individualiose bylose, patikrinimui. Komisijos primininke paskirta darželio logopedė K. J., narėmis - psichologė E. G.-K, auklėtoja D. B., meno ugdymo pedagogė R. Ž., kineziterapeutė I. B. (Darbo bylos l. 15).

Pagal Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. liepos 16 d. įsakymu Nr.40-697 pritartos ir Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorės 2007 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V-27 patvirtintos Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ ikimokyklinio ugdymo programos „Gyvena“ IV skyriaus “Ugdymo turinys, metodai, priemonės” reikalavimus specialioji pedagogė vadovaudamasi ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo, specialiųjų programų ir standartais sudaro individualias ugdymo programas, atsižvelgdama į vaikų įvairaus lygio vystymosi sutrikimus, į jų gebėjimus bei ugdymosi galimybes lavina sutrikusias funkcijas. Vadovaudamasi „Portage ankstyvojo ugdymo programa” formuoja bendravimo, savitarnos, pažinimo, motorikos, kalbos įgūdžius. (…) Su tėvais aptaria individualaus ugdymo programas, siekiant kryptingo ugdymo, siūlo tam tikrų įgūdžių formavimo užduotis, teikia informaciją apie vaikų vertinimo išvadas bei rezultatus, specialiuosius ugdymosi poreikius ir jų tenkinimą.

Atsakovės pildomų dokumentų patikrinimas buvo atliktas artėjant 2013/2014 ugdymo metų pabaigai, tačiau paaiškėjo, kad atsakovė nėra parengusi visų individualaus darbo su auklėtiniais programų, iš bylų dingo 2 ugdytinių individualios programos, programos nėra suderintos su ugdytinių tėvais.

Kaip minėta, pažeidimai nustatyti 2014-06-10 ir 2014-06-11 patikrinimų metu, apsvarstyti su atsakove 2014-06-11 ir užfiksuoti komisijos darbo protokole ir komisijos akte, kurie buvo surašyti 2014-06-17 (b.l. 12-13). Bylos nagrinėjimo metu priežasčių, dėl kurių turėtų būti abejojama 2014-06-17 akte pateiktomis patikrinimo išvadomis, nenustatyta. Tačiau šiuo atveju svarbi ta aplinkybė, jog komisijos sudarymas ir vaikų bylose esančių dokumentų patikrinimas buvo direktorės inicijuotas atsakovės ligos metu ir būtent po to, kai atsakovė elektroniniu paštu 2014-06-09 atsiuntė į darbą 13 ugdytinių ugdymosi pasiekimų vertinimus, reikalingus individualių susitikimų su tėvais („apvalių stalų“) metu (Darbo bylos l. 15-16). Taigi atsakovė stengėsi iki „apvalaus stalo“ pateikti visus reikalingus duomenis, todėl dirbo namuose ligos metu (o tokio veiksmo draudžiamumo teismas nenustatė), tuo tarpu direktorė, supratusi, jog atsakovė gali būti išsinešusi dalį dokumentų (ar jų kopijų), reikalingų darbui namuose, sąmoningai jos nebuvimo darbe metu sudarė komisiją ir organizavo patikrinimą. Tokią mintį patvirtina 2014-06-10 komisijos darbo protokolas ( (b.l. 17). Atsakovei grįžus į darbą po ligos, 2014-06-11 buvo atliktas pakartotinis ugdytinių bylų patikrinimas. Jo metu nustatyti pažeidimai užfiksuoti 2014-06-17 akte (b.l. 12).

Manytina, jog atsižvelgiant į atsakovės ir darželio direktorės labai blogus santykius, apie ką byloja Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. PK-242-111/2014, civilinės bylos Nr. Nr.2-33125-631/2014, 2-261-727/2016, 2-885-727/2016, kuriose priimti galutiniai procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, ginčo šalių elgesys posėdžių metu, šios bylos kontekste, teismo manymu, svarbu tai, kad po 2014-06-11 patikrinimo, kuriais buvo užfiksuoti dokumentų vaikų bylose trūkumas ir kiti pažeidimai, darbdavys daugiau jokių veiksmų pažeidimui ištirti nesiėmė, į darbuotojos paaiškinimuose nurodytas aplinkybes neatsižvelgė, neatliko jokių pakartotinių bylų patikrinimų, neįpareigojo darbuotojos pateikti trūkstamus dokumentus, nors, kaip matyti iš direktorės įsakymo, laikė, kad tokie dokumentai vaikų bylose yra būtini ir kad tokių dokumentų nebuvimas yra darbo drausmės pažeidimas, o dėl neaiškių priežasčių nepateisinamai ilgai (6 mėnesius) laukė (DK 241 str. 2d.) ir neskyrė atsakovei drausminės nuobaudos už pažeidimus, padarytus praeitais ugdymo metais (kadangi, kaip žinia, 2014 m. rugsėjo 1d. prasidėjo nauji mokslo, taigi ir ugdymo metai (CPK 182 str.1p.)). Tokie darbdavio veiksmai vertintini kaip nepakankamai sąžiningi darbuotojos atžvilgiu, laikytini piktnaudžiavimu savo, kaip stipresnės darbo santykių šalies, padėtimi.

Minėta, ginčijamu DGK sprendimu Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija šiuo įsakymu paskirtą I. S. drausminę nuobaudą – papeikimą, panaikino tuo pagrindu, kad drausminė nuobauda paskirta praleidus 6 mėnesių terminą drausminei nuobaudai skirti bei negavus išankstinio profesinės sąjungos sutikimo.

Dėl Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ profesinės sąjungos sutikimo skirti drausminę nuobaudą gavimo.

Įsta­ty­mų nu­ma­ty­tais at­ve­jais prieš ski­riant draus­mi­nę nuo­bau­dą rei­kia gau­ti iš­anks­ti­nį ati­tin­ka­mo or­ga­no su­ti­ki­mą (DK 240 straips­nio 2 da­lis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.38 str. 1 d. nustatyta, kad profesinės sąjungos yra juridiniai asmenys, jeigu yra įvykdytos šio straipsnio 2 dalies nuostatos; 2 d. nustatyta, kad profesinė sąjunga yra įsteigiama, jeigu ji turi ne mažiau kaip dvidešimt steigėjų arba jeigu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje jie sudarytų ne mažiau kaip 1/10 visų darbuotojų (o 1/10 visų darbuotojų būtų ne mažiau kaip trys darbuotojai), ir profesinės sąjungos susirinkime yra patvirtinti jos įstatai bei išrinkti valdymo organai. Pagal Profesinių sąjungų įstatymo (toliau- PSĮ) 6 str. 2 d. nuostatas, profesinei sąjungai įsteigti būtina, kad ji turėtų: 1) ne mažiau kaip 20 steigėjų arba įmonėje, įstaigoje, organizacijoje steigėjai sudarytų ne mažiau kaip 1/10 visų darbuotojų (o 1/10 visų darbuotojų būtų ne mažiau kaip trys darbuotojai), ir profesinės sąjungos susirinkime yra patvirtinti jos įstatai bei išrinkti valdymo organai; 2) susirinkime patvirtintus įstatus; 3) išrinktus valdymo organus; 4) priimtą sprendimą dėl buveinės. Profesinė sąjunga laikoma įsteigta nuo tos dienos, kai įvykdytos visos nurodytos sąlygos (PSĮ 6 str. 3 d.). Pagal PSĮ 8 str. 1 d., profesinės sąjungos arba jų susivienijimai teisės aktų nustatyta tvarka turi pateikti Juridinių asmenų registrui profesinės sąjungos įstatus (statutą) ir kitus dokumentus, patvirtinančius šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių buvimą.

PSĮ 21 str. 1 d. nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo; 2 d. nustatyta, jog šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-10-05 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Klaipėdos statybininkų mokykla v. Klaipėdos miesto ir apskrities profesinė sąjunga, bylos Nr. 3K-3-383/2010, pažymėta, kad privalomi reikalavimai profesinei sąjungai įsteigti įtvirtinti CK 2. 38 str. 2 d. ir PSĮ 6 str. 2 d., kuriuos įvykdžius laikoma, jog profesinė sąjunga yra įsteigta (PSĮ 6 str. 3 d.), tačiau kartu taikant PSĮ 4 str. 1 d. teismas akcentuoja tai, jog tam, kad profesinė sąjunga galėtų veikti (vykdyti veiklą), ji privalo būti įregistravusi savo įstatus Juridinių asmenų registre. Tokią privalomą tvarką įtvirtina ir PSĮ 8 str. 1 d. bei CK 2.62 str. 1 d. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog profesinė sąjunga laikoma įsteigtu ir veikiančiu juridiniu asmeniu nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. Kolegija pažymėjo tai, kad „įstatyme nustatyta bendra ir privaloma visoms steigiamoms profesinėms sąjungoms steigimo procedūra. Aiškindamas Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad šiame straipsnyje reglamentuojamas profesinių sąjungų, o ne jų struktūrinių padalinių steigimas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartis A. B. v. Kauno miesto valdyba byloje Nr. 3K-3-538/2000)“.

Į bylą pateiktame 2011-09-06 Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ profesinės organizacijos stegiamojo susirinkimo protokole užfiksuoti 3 dalyviai: I. S., R. S. ir T. P., kuri, bylos duomenimis, yra atsakovės motina (b.l.56-57). Taigi, profesinę sąjungą darželyje steigė atsakovė ir jos šeimos nariai. Šie 3 asmenys (įskaitant atsakovę), renkant profesinės sąjungos vadovą, vienbalsiai prabalsavo už atsakovę. Šiame susirinkime nutarta prašyti įregistruoti Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ profesinę organizaciją Lietuvos švietimo darbuotojų profesinių sąjungų (LŠDPS) Vilniaus miesto susivienijimo įskaitoje (toliau- Susivienijimas) (b.56). Tačiau 2015-04-14 rašte teigiama, kad Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ profesinė sąjunga yra įregistruota kitos profesinė sąjungos- Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) įskaitoje kaip padalinys, kuris veikia pagal Lietuvos švietimo profesinės sąjungos įstatus bei LŠPS tarybos patvirtintus Mokyklos (švietimo įstaigos) profesinės sąjungos nuostatus (b.l. 61). Atkreiptinas dėmesys, kad LŠPS Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ profesinės sąjungos komitetas išrinktas tik 2015-04-08 susirinkime (b.l. 60). Juridinių asmenų registro duomenimis, Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ profesinė sąjunga nėra įregistruota juridinių asmenų registre. Analogiškos aplinkybės buvo nustatytos ir įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-15 nutartimi civilinėje byloje Nr.2-33125-631/2014 bei įsiteisėjusiais teismo sprendimais civilinėse bylose Nr. 2-261-727/2016, 2-885-727/2016, kuriose teismas padarė išvadą, kad tokia profesinė sąjunga apskritai neegzistuoja. Atsakovė, kaip nurodomos profesinės sąjungos įkūrėja, šių sprendimų neginčijo, taigi, teismo padarytų išvadų nepaneigė ir nemėgino neigti. Atsakovės į bylą pateikti dokumentai, patvirtinantys faktą, jog ji nuo 2011-09-06 yra išrinkta Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ profesinės sąjungos pirmininke (b.l. 60), pagal minėtą padarytą išvadą, jog apskritai tokia profesinė sąjunga neegzistuoja, taigi savarankiškos veiklos vykdyti negali, bylai reikšmės neturi. Taigi, drausminių nuobaudų ieškovei skyrimo metu Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ profesinė sąjunga neegzistavo, todėl ieškovas neturėjo pareigos gauti jos sutikimą drausminei nuobaudai skirti.

Jau minėtoje teismo anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-885-727/2016 įsiteisėjusiu teismo sprendimu pasisakydamas dėl I. S. buvimo profesinės sąjungos atstovaujamojo ar valdymo organo nare teismas pažymėjo, jog Profesinių sąjungų įstatymas nustato, kas yra profesinės sąjungos atstovaujamasis organas bei kada profesinė sąjunga laikoma veikianti įmonėje. Lietuvos švietimo profesinės sąjungos įstatuose nurodyta, kad Lietuvos švietimo profesinės sąjungos nariu gali būti profesinė sąjunga, švietimo sektoriaus darbuotojas. Darbo bylose I. S., kaip Lietuvos švietimo profesinės sąjungos narės, interesams atstovavo Lietuvos švietimo profesinės sąjungos įgaliotas atstovas (Darbo bylos l. 46). Tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji yra Lietuvos švietimo profesinės sąjungos atstovaujamojo ar valdymo organo narė, o Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ profesinė sąjunga yra neegzistuojanti. Įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad Darbo ginčų komisija panaikinusi įsakymą tuo pagrindu, jog drausminė nuobauda paskirta negavus išankstinio darbuotojus atstovaujančio organo sutikimo, netinkamai vadovavosi teisės aktų nuostatomis. Taigi šiuo pagrindu Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“ direktorės 2014-12-17 įsakymas Nr. P-71 dėl drausminės nuobaudos I. S. skyrimo neturėjo būti panaikintas.

Dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino.

DK 241 str. 1 d. nu­sta­to ter­mi­nus, per ku­riuos draus­mi­nę at­sa­ko­my­bę tai­kan­tis sub­jek­tas tu­ri tei­sę skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą, o DK 241 str. 2 d. nu­sta­to ter­mi­nus, ku­riems pa­si­bai­gus draus­mi­nė nuo­bau­da aplamai ne­ga­li bū­ti ski­ria­ma. Šie ter­mi­nai yra nai­ki­na­mie­ji (DK 28 straips­nis).

DK 241 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­tas vie­no mė­ne­sio ter­mi­nas yra draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mo ter­mi­nas. Jis nė­ra skir­tas tam tik­ram įvy­kiui, tu­rin­čiam dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo po­žy­mių, tir­ti ir dar­bo draus­mės pa­žei­di­mui bei jį pa­da­riu­siam dar­buo­to­jui nu­sta­ty­ti. Ap­ta­ria­ma­sis ter­mi­nas yra skir­tas darb­da­viui, ku­riam dar­bo draus­mės pa­žei­di­mas jau yra pa­aiš­kė­jęs (pa­si­da­ręs aiš­kus), ap­si­spręs­ti ir pri­im­ti spren­di­mą dėl draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės tai­ky­mo ir kon­kre­čios draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mo.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, apibendrinimo apžvalgoje Nr. 45 išaiškinta, kad „DK 241 straips­nio 1 da­ly­je įtvir­tin­ta nuo­sta­ta, kad draus­mi­nė nuo­bau­da ski­ria­ma tuoj pat, pa­aiš­kė­jus dar­bo draus­mės pa­žei­di­mui, bet ne vė­liau kaip per vie­ną mė­ne­sį nuo tos die­nos, kai pa­žei­di­mas pa­aiš­kė­jo, ne­įskai­tant lai­ko, ku­rį dar­buo­to­jas dar­be ne­bu­vo dėl li­gos, bu­vo ko­man­di­ruo­tė­je ar­ba atos­to­ga­vo. Šios nuo­sta­tos tai­ky­mui yra reikš­min­ga dar­bo draus­mės pa­žei­di­mo pa­aiš­kė­ji­mo die­na, nes nu­sta­ty­tas vie­no mė­ne­sio ter­mi­nas draus­mi­nei nuo­bau­dai skir­ti pra­si­de­da ki­tą die­ną po tos ka­len­do­ri­nės die­nos, ku­rią pa­žei­di­mas pa­aiš­kė­jo (DK 26 straips­nio 1 da­lis).

Dar­buo­to­jo pa­da­ry­tas dar­bo draus­mės pa­žei­di­mas lai­ko­mas darb­da­viui pa­aiš­kė­ju­siu, kai apie tai tam­pa ži­no­ma pa­čiam darb­da­viui ar­ba jo at­sto­vams (DK 14, 16, 24 straips­niai). Jei­gu apie dar­bo draus­mės pa­žei­di­mą ta­po ži­no­ma darb­da­vio at­sto­vui, ne­tu­rin­čiam tei­sės skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą, jis pri­va­lo ne­dels­da­mas apie tai pra­neš­ti darb­da­viui ar jo at­sto­vui, tu­rin­čiam tei­sę skir­ti draus­mi­nę nuo­bau­dą (DK 35 straips­nio 1 da­lis)“.

Taigi, darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kurią apie darbuotojo padarytą pažeidimą tapo žinoma darbdaviui, o Darbo kodekso 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra procesinės prigimties, nurodantis laikotarpį, per kurį darbdavys turi apsispręsti dėl draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės tai­ky­mo ir kon­kre­čios draus­mi­nės nuo­bau­dos sky­ri­mo.

Šiuo atveju darbdavys gavo Aktą, kuriame pateiktos 2014-06-10 patikrinimo (Darbo bylos l. 11) bei 2014-06-11 pakartotinio patikrinimo komisijos išvados dėl specialiosios pedagogės I. S. 2013-2014 m.m. individualių programų bei vaikų pasiekimų vertinimų dokumentų, 2014-06-17 (b.l. 12), taigi, atsižvelgiant į minėtą išaiškinimą, būtent ši data laikytina darbdavio sužinojimo apie darbo drausmės pažeidimą momentu ir nuo jos pradedamas skaičiuoti 1 mėnesio terminas, nors nagrinėjamo ginčo kontekste pakankamai akivaizdu, kad darželio direktorė apie numanomą pažeidimą žinojo jau anksčiau, kuomet sudarė komisiją ir nurodė, ką šioji turi tirti, kokius, anot direktorės, techninio pobūdžio veiksmus tiriant turi atlikti (jei ne dar anksčiau). Taigi drausminės nuobaudos skyrimo terminas turėjo pasibaigti vėliausiai 2014-07-18. Bylos duomenimis, drausminė nuobauda atsakovei paskirta tik 2014-12-17 direktorės įsakymu (b.l. 8-9), taigi, ji paskirta ženkliai pažeidžiant DK nustatytą 1 mėnesio terminą drausminei nuobaudai skirti. Jokių svarbių priežasčių, dėl kurių buvo pažeistas šis 1 mėn. terminas darbdavys nenurodė, įrodymų nepateikė, nors būtent darbdaviui tenka pareiga įrodyti, kad jis tinkamai laikėsi drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos ir terminų. Bylos duomenimis, 2014-06-30 atsakovė pateikė darbdaviui paaiškinimą dėl 2014-06-26 parnešime apie darbo drausmės pažeidimą nurodytų faktų (Darbo bylos l. 17-24), nuo to laiko jokių veiksmų, susijusių su minėtu darbo drausmės pažeidimu, atliekama nebuvo, pažeidimas ir jį padaręs subjektas darbdaviui buvo visiškai aiškūs dar iki 2014-06-17, tačiau jis nepagrįstai delsė priimti sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo. Teismo posėdžio metu tokio delsimo priežastimis nurodytos aplinkybės, jog direktorė sirgo ir atostogavo, nesuteikia pagrindo manyti, jog uždelsta skirti drausminę nuobaudą dėl svarbių pateisinančių priežasčių, kadangi į drausminės nuobaudos skyrimo terminą neįskaitomas tik laikas kurį dėl ligos, komandiruotės ar atostogų nebuvo darbe darbuotojas, bet ne darbdavio atstovas (DK 214 str. 1 d.). Pastebėtina ir tai, kad šių aplinkybių nei DGK, nei ieškinio pareiškime darbdavys nenurodė. Manytina, kad toks nepagrįstas delsimas yra ydingas, pažeidžiantis darbuotojo teises, nes sukelia nepagrįstą jo padėties neapibrėžtumą. Joks tyrimas darbuotojo atžvilgiu nebuvo atliekamas, taip pat nėra pagrindo manyti, kad numanomas darbo drausmės pažeidimas buvo tęstinio pobūdžio, kas sudaro teisines procedūrines prielaidas skirti nuobaudą ir viršijus 6 mėnesių laikotarpį. Toks darbdavio elgesys vertintinas piktnaudžiavimu savo teise darbuotojos atžvilgiu.

Taigi, nors drausminė nuobauda buvo paskirta paskutinę dieną iki 6 mėnesių nuo drausminės nuobaudos padarymo dienos termino suėjimo, tačiau ji nepagrįstai paskirta ženkliai pažeidus 1 mėnesio nuo pažeidimo padarymo dienos drausminės nuobaudos skyrimo terminą, todėl sutiktina su tokia DGK išvada, sudariusia prielaidas nuobaudai panaikinti. Akcentuotina ir tai, kad pats galimas pažeidimas, tikėtina, padaryta anksčiau ir, labiau tikėtina, kad direktorė apie tai žinojo taip pat anksčiau nei gavo komisijos išvadas. Taigi, Darbo ginčų komisija pagrįstai konstatavo termino drausminei nuobaudai skirti pažeidimą, tačiau nepagrįstai laikė pažeistu 6 mėnesių nuo pažeidimo padarymo, o ne 1 mėnesio nuo pažeidimo paaiškėjimo, terminą. Teismas mano, kad šiuo aspektu DGK nepakankamai tinkamai traktavo minėtą DK 241 str. nuostatą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, remdamasis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų suformuotu vidiniu įsitikinimu, mano, jog šiuo atveju pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus ir panaikinti Darbo ginčų komisijos sprendimą nėra, todėl ieškinys atmestinas.

Atmesdamas ieškinį nurodytais motyvais, kas savo turiniu lygu reikalavimo atmetimui taikant ieškinio senatį, teismas plačiau dėl kitų šalių teiginių ir argumentų nepasisako ir neanalizuoja darbdavio priimto įsakymo pagrįstumo, taip pat nepasisako dėl išsakytų liudytojų paaiškinimų, nes nemano, jog ginčo sprendimui jie yra teisiškai reikšmingi, juolab kad ginčo šalių šiam momentui jokie darbo teisiniais santykiai jau nebesieja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylos duomenimis, ieškovo patirtos išlaidos už teisines paslaugas yra 1100 Eur (b.l. 78- 84), atsakovės - 200 Eur (b.l. 62), kurias šalys prašo priteisti (CPK 98 str. 1d.). Atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovės naudai priteistinos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos - 200 Eur (CPK 93 str. 2d., 98 str. 1 d.).

Šioje byloje susidarė viso 4,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų). Kadangi ši tenkanti atlyginti pašto išlaidas valstybei suma yra nemažesnė, nei 2011-11-07 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymu Nr.1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur), atmetus ieškinį, ši pašto išlaidų suma priteisiama iš ieškovo valstybės naudai (CPK 92 str.) .

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2015-04-07 sprendimą Nr. DGKS-1537 darbo ginčo byloje Nr. APS-36-4284 palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“, juridinio asmens kodas 190014495, atsakovės I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo Vilniaus specialiojo darželio „Dobilėlis“, juridinio asmens kodas 190014495, 4,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų) valstybės naudai, mokėtinų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 (kvitą būtina pateikti teismui nedelsiant po sprendimo įsiteisėjimo).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.