- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-19
- Bylos Nr.
- 2S-1754-104/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Natalja Cikoto
- Skolininkas
- C. D. G., G. I. K.
- Kategorijos
- 32.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkų C. D. G. ir G. I. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria išieškota skola, priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą turtą, civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Danske Bank A/S pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Hipotekos lakštu Nr. 01120070017944, 2007-07-04 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, C. D. G. ir G. I. K. užtikrindami iki 2010-05-17 gauto kredito grąžinimą, įkeitė AB Sampo bankui (dabartinis pavadinimas Danske Bank A/S) UAB „Lėlių namai“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 0,5000 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,5000 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sandorio sudarymo metu įkainotus 700 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi Nr. 7072/2011 minėtas įkeistas nekilnojamasis turtas buvo areštuotas. Nutartis skolininkams C. D. G. ir G. I. K. buvo įteikta 2012 m. sausio 17 d., o įkeisto turto savininkui UAB „Lėlių namai“ – 2012 m. kovo 18 d. Skolininkai įspėti, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba bus perduotas administruoti kreditoriui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas (kreditorius) pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriame nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė – 2007 m. gegužės 17 d. kredito sutartis Nr. KKT1103070313 – iki šiol nėra įvykdyta. Skolą sudaro – 500 000 Lt negrąžinto kredito, 46 612,20 Lt nesumokėtų palūkanų, 268 527,25 Lt delspinigių, iš viso 815 139,45 Lt bei 11 % dydžio metines palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos, jas skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja 2012 m. balandžio 25 d. nutartimi nutarė išieškoti iš skolininkų C. D. G. ir G. I. K. kreditoriaus Danske Bank A/S naudai skolą: 500 000 Lt negrąžinto kredito, 46 612,20 Lt nesumokėtų palūkanų, 268 527,25 Lt delspinigių, iš viso 815 139,45 Lt bei 11 % dydžio metines palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos, jas skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą; priverstinai parduoti iš varžytinių UAB „Lėlių namai“ nuosavybės teise priklausantį įkeistą nekilnojamąjį turtą – 0,5000 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,5000 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nutartis skolininkams C. D. G. ir G. I. K. įteikta 2012 m. gegužės 23 ir 24 d.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkai prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2012-04-25 nutartį ir nurodyti, kad išieškoma skola yra 500 000 Lt negrąžinto kredito, 13 174,71 Lt palūkanų ir 18 474,29 Lt delspinigių, iš viso – 531 649 Lt. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kreditorius delspinigius skaičiuoja už kelis kartus ilgesnį terminą negu nustatytas ieškinio senaties terminas, t.y. šeši mėnesiai. Be to, kreditoriaus taikomas delspinigių skaičiavimas, t.y. 0,08 proc. už kiekvieną dieną, akivaizdžiai neatitinka pinigų kainos rinkoje. Taip pat nurodo, kad kreditorius nepateikė padidintos palūkanų sumos paskaičiavimo – jo 2011-12-02 paskaičiavime nurodyta palūkanų suma 13 174,71 Lt, o skundžiamoje nutartyje nurodyta suma yra 46 612,20 Lt. Atskirajame skunde nėra nei vieno motyvo, kuris įrodytų pirmosios instancijos teismo atliktų procesinių veiksmų neteisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismo teisėja nenustatė (Lietuvos Respublikos CPK 329 str.).
Lietuvos Respublikos CK 4.192 str. 1 d. (šioje nutartyje nurodytos ginčui aktualios yra Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4 knygos 11 skyriaus pirmo ir ketvirto skirsnių atitinkamų straipsnių iki 2012-07-01 galiojusios redakcijos nuostatos) įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.174 straipsnio 1 dalies nuostatas hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad specialiosios proceso teisės normos (Lietuvos Respublikos CPK XXXVI skyrius), nustatančios bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarką, skirtos užtikrinti hipotekos institutą sudarančių materialiosios teisės normų, suteikiančių hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, įgyvendinimą – hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Atlikdamas įstatymo jam priskirtas funkcijas hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos Lietuvos Respublikos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Argumentai dėl skolos kreditoriui apimčių ir jos dydžio nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas. Skundai galimi dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas hipotekos sandorį gali ginčyti Lietuvos Respublikos CK išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009, 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Taigi, skolininko procesinės garantijos gali būti įgyvendinamos kitame, su hipotekos sutarties ginčais susijusiame procese, o hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai dėl Kreditavimo sutarties 4 dalyje nustatytų 0,08 proc. delspinigių dydžio už kiekvieną pradelstą dieną sumažinimo iki apelianto nurodyto dydžio – 0,02 proc. dydžio, nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti.
Taip pat atmestini atskirojo skundo argumentai dėl kreditoriaus 2011-12-02 ir 2012-04-23 pateiktuose prašymuose nurodytų palūkanų skaičiavimo. Pažymėtina, kad kreditorius kreipdamasis į hipotekos skyrių 2011-12-02 tik prašė areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininkus bei įkeistų daiktų savininką apie jų pareigą vykdyti prievoles. Galutinis kreditoriaus apsisprendimas pradėti išieškojimą išreiškiamas pakartotiniu pareiškimu, kurį kreditorius nagrinėjamu atveju pateikė 2012-04-25. Išieškojimo iš įkeisto turto dydį pakartotiniame pareiškime nurodo hipotekos kreditorius, kuris turi dispozicijos teisę nuspręsti reikalauti visiško prievolių įvykdymo pagal sutarties sąlygas ar dalies reikalavimų atsisakyti, juos sumažinti ir pan. Todėl negalima teigti, kad pateiktame prašyme dėl įkeisto turto arešto jame nurodyta palūkanų suma, t.y. 13 174,71 Lt, yra galutinė ir nekintanti.
Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.