- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-25
- Bylos Nr.
- 2S-1220-431/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07304-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. J., UAB „Vilmstata“, D. N.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotojo asmens A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolio I. G. pareiškimą dėl baudos skyrimo A. J., suinteresuotieji asmenys UAB „Vilmstata“ ir D. N..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Antstolis I. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo A. J.. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo A. J. nevykdo įsipareigojimo pateikti ekspertui L. U. visą reikiamą medžiagą, reikalingą paskirtai ekspertizei atlikti, bei nesudaro sąlygų atlikti ekspertizę ir patekti į ginčo objektą – A. J. nuosavybės teise priklausančius gyvenamąjį namą, garažą ir žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Todėl prašo teismo skirti iki 1000 Lt baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo UAB „Vilmstata“ naudai.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Vilmstata“ atsiliepimu prašė tenkinti antstolio I. G. pareiškimą ir skirti A. J. 1000 Lt dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2012-01-16 nutartį dieną. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-01-16 nutartimi paskyrė ekspertizę ir įpareigojo šalis ekspertui prof. L. U. pateikti visą medžiagą, reikalingą ekspertizei atlikti, sudaryti sąlygas atlikti ekspertizę ir patekti į ginčo objektą – gyvenamąjį namą, garažą, žemės sklypą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad A. J. nesutiko įsileisti eksperto ir jo komandos į jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypą, gyvenamąjį namą, garažą, esančius adresu (duomenys neskelbtini), motyvuodama tuo, kad ekspertizės skyrimas ir atlikimas pažeidžia jos konstitucinę teisę į būsto neliečiamumą. A. J. apskundė minėtą nutartį, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2012-08-02 nutartimi atmetė skundą ir paliko Vilniaus apygardos teismo 2012-01-16 nutartį galioti, nurodydamas, kad ekspertizės paskyrimas neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, o ekspertizė skiriama, kai nagrinėjant bylą būtina išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių žinių. Paaiškino, kad A. J. per antstolio nustatytą terminą nutarties neįvykdė ir toliau tyčia ignoruoja tiek Vilniaus apygardos teismo 2012-01-16 nutartį, tiek antstolio patvarkymą dėl minėtos nutarties vykdymo, todėl A. J. turi būti skirtina bauda už antstolio įpareigojimų nevykdymą.
Suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepime nurodė, jog nesutinka su antstolio pareiškimu dėl baudos skyrimo. Pažymėjo, kad gavus iš antstolio įpareigojimą pateikti visą reikiamą medžiagą, reikalingą paskirtai ekspertizei, bei sudaryti sąlygas atlikti ekspertizę, A. J. susisiekė su advokato padėjėju L. R. ir prašė informuoti telefonu antstolio I. G. kontorą apie aplinkybes, kurios trukdo įvykdyti antstolio įpareigojimus. Paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvena T. N. ir E. N., minėtos patalpos nėra A. J. gyvenamasis būstas, todėl įsileisti į gyvenamąjį būstą antstolis turi nurodyti T. N. ir E. N.. Pažymėjo, kad prašymas dėl ekspertizės yra nekonkretus ir A. J. nežino, kokius dokumentus reikia pateikti. Nurodė, jog 2013-02-11 antstoliui I. G. buvo išsiųstas raštiškas paaiškinimas dėl įpareigojimų, tačiau įvykus klaidai buvo klaidingai nurodytas antstolio kontoros adresas, todėl antstolis negavo paaiškinimų, o A. J. apie tai sužinojo tik grįžus neįteiktam laiškui.
Suinteresuotas asmuo D. N. atsiliepimo į antstolio I. G. pareiškimą nepateikė. Teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo jam buvo tinkamai įteiktas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-04-15 nutartimi patenkino antstolio pareiškimą ir paskyrė suinteresuotam asmeniui A. J. 10 Lt baudą už antstolio I. G. 2013-01-09 patvarkymo vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. 1 8 2013 01 09 4, nevykdymą už kiekvieną nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo įteikto patvarkymo vėliausios įvykdymo dienos, t. y. nuo 2013-01-21.
Teismas nustatė, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog žemės sklypas, namas ir garažas, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. J. (b. l. 17). Kaip žinia, tik daikto savininkas turi teisę daiktu disponuoti, naudotis ir jį valdytis, kitų asmenų teisės į daiktą yra laikino pobūdžio ir išvestinės iš nuosavybės teisių. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas dar 2012-08-02 nutartimi A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012-01-16 nutarties atmetė, nurodydamas, kad teisė į būsto neliečiamumą nėra absoliuti ir, kaip įrašyta LR Konstitucijoje ( 42 str. 2 d.), be gyventojo sutikimo įeiti į būstą gali būti leidžiama tik teismo sprendimu. Šiuo atveju sąvoka „teismo sprendimas“ pavartota plačiąją prasme - kaip teismo procesinis sprendimas, kuris atskiruose įstatymuose gali būti vadinamas sprendimu, nuosprendžiu, nutartimi, nutarimu ar kitokiu procesiniu vardu. Todėl teismo nutartimi A. J. nustatytas įpareigojimas sudaryti sąlygas atlikti ekspertizę civilinėje byloje dėl turto, atitinka įstatymo reikalavimus. Taip pat pažymėtina, kad nesudaro pagrindo nevykdyti įsiteisėjusios teismo nutarties A. J. nurodyti argumentai dėl antstoliui siųstų paaiškinimų dėl Vilniaus apygardos teismo 2012-01-16 nutarties nevykdymo, kurie, neteisingai nurodžius adresą, laišku grįžo atgal ir jų antstolis negavo, nes šituos argumentus ir paaiškinimus A. J. turėjo galimybę pateikti teismui. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog A. J. be pateisinamų priežasčių neįvykdo antstolio reikalavimų, kylančių iš įsiteisėjusios teismo nutarties. Pažymėtina, kad tokie A. J. veiksmai sudaro pagrindo teigti, kad ji nesilaiko civilinio proceso kodekse įtvirtintų šalies pareigų skatinti bylos eigą, bendradarbiauti su kita proceso šalimi ir teismu, siekti, kad byla būtų kaip įmanoma greičiau ir teisingiau išnagrinėta.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-15 nutartį.
Teismas nurodo, jog tik daikto savininkas turi teisę daiktu disponuoti, naudotis ir jį valdyti, kitų asmenų teisės į daiktą yra laikino pobūdžio ir išvestinės iš nuosavybės teisių. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinta nuostata, kad žmogaus būstas yra neliečiamas (24 str. 1 d.), be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą. Taigi šia nuostata yra saugoma būsto gyventojo, o ne savininko teisė į būsto neliečiamumą. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 12 str. numato, kad niekas neturi patirti savavališko kišimosi į asmeninį ar šeimyninį gyvenimą, jo buto neliečiamybę bei susirašinėjimo slaptumą ir turi teisę į įstatymo apsaugą nuo tokio kėsinimosi. Suinteresuotasis asmuo nurodė antstoliui, jog jai priklausančiame name gyvena T. N. ir E. N.. Todėl antstolis, norėdamas patekti į gyvenamąjį būstą, turėtų gauti jo gyventojų, tai yra T. N. ir E. N. sutikimą. Be tokio sutikimo, galimybė patekti į būstą yra tik teismo sprendimu.Teismo nuomone, teismo nutartimi A. J. nustatytas įpareigojimas sudaryti sąlygas atlikti ekspertizę civilinėje byloje dėl turto atitinka įstatymo reikalavimus. Tačiau pagal CPK 615 str. 2 d., jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis į jas įeiti turi teisę tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas. Taigi patekti į gyvenamąsias patalpas antstolis turėtų teisę ne bet kokio teismo sprendimo, o būtent teismo nutarties dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas pagrindu. Nei teismo paskirtas ekspertas, nei antstolis niekada nebuvo atvykę nurodytu adresu. Tokių duomenų nėra ir byloje. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad suinteresuotasis asmuo neįvykdė antstolio raginimo, nes negyvena tame būste ir byloje nėra duomenų, jog antstolis būtų kreipęsis į būsto gyventojus dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas. Todėl vien aplinkybė, jog iki šiol į gyvenamąsias patalpas nepatekta, negali būti pagrindas konstatuoti, kad suinteresuotasis asmuo nevykdo antstolio reikalavimų.Vilniaus apygardos teismo 2012-01-16 nutartimi nustatytas įpareigojimas šalims pateikti visą medžiagą, reikalingą ekspertizei atlikti, yra nekonkretus – suinteresuotasis asmuo nežino, kokius konkrečiai dokumentus reikia patekti. Tik žinodamas ir turėdamas reikalingus pateikti konkrečius dokumentus, bet piktybiškai jų nepateikdamas, suinteresuotasis asmuo gali būti nubaustas už antstolio reikalavimų nevykdymą. Teismas klaidingai įvertino susiklosčiusią situaciją dėl suinteresuotojo asmens paaiškinimų teikimo. Siųstame paaiškinime, kurie dėl neteisingai nurodyto adreso laišku grįžo atgal, antstoliui suinteresuotasis asmuo kaip tik ir aiškino minėtus teismui pateiktus argumentus dėl nutarties nevykdymo. Šie argumentai antstoliui buvo nurodyti ir telefonu. Ši aplinkybė parodo, jog suinteresuotasis asmuo siekė bendradarbiavimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į suinteresuotojo asmens A. J. skundą antstolis I. G. prašė palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodė, jog iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko užklausos matyti, kad žemės sklypas, namas ir garažas nuosavybės teise priklauso A. J.. Tik daikto savininkas turi teisę daiktu disponuoti, naudotis ir jį valdyti. Kitų asmenų teisės į daiktą yra laikino pobūdžio ir išvestinės iš nuosavybės teisių. VĮ Registrų centras duomenimis nėra jokios informacijos, kad A. J. priklausantis nekilnojamasis turtas yra perleistas tretiesiems asmenims. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-08-02 nutartyje nurodė, kad teisė į būsto neliečiamumą nėra absoliuti ir nustatytas įpareigojimas sudaryti sąlygas atlikti ekspertizę civilinėje byloje dėl turto, atitinka įstatymo reikalavimus. Pagal CPK 18 str. įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis yra privalomi fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Atsiliepimu į suinteresuotojo asmens A. J. skundą suinteresuotasis asmuo išieškotojas UAB „Vilmstata“ prašo atmesti atskirąjį skundą. Nurodo, kad savininkas turi teisę leisti gyventi jo nuosavybėje bet kokiems asmenims ir bet kokiais pagrindais. Tačiau nei išieškotojas, nei antstolis, nei ekspertas neturi galimybės nustatyti tokių asmenų ir su jais susitarti dėl patekimo į ekspertizės objektą, pareiga užtikrinti, kad antstolio patvarkymas butų įvykdytas, tenka pačiam turto savininkui. Suinteresuotasis asmuo A. J. Nekilnojamojo turto registre yra registruota kaip vienintelė gyvenamojo namo, garažo ir žemės sklypo savininkė, ir nėra registruota jokių kitų duomenų apie nuosavybės teisės perleidimą ar turto suteikimą kitiems asmenims naudotis turtu nuomos, panaudos ar kitais pagrindais. CK 1.75 str. 2 d. numato, kad šalys, registre neįregistravusios sandorio, negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais. Taigi, jei ir yra tam tikra sutartis dėl namo nuomos ar panaudos, ar kt., dėl ko nekilnojamojo turto valdymo ir naudojimosi teisė yra perėjusi A. J. nurodomiems T. N. ir E. N., tačiau toks faktas nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, visų su turtu susijusių įpareigojimų įvykdymą turi užtikrinti ir vykdyti pati turto savininkė. A. J. nei karto nesikreipė nei į UAB „Vilmstata“, nei į paskirtą ekspertą su prašymu paaiškinti, kokius dokumentus ji turi pateikti. Taip pat neprašė Vilniaus apygardos teismo išaiškinti 2012-01-16 nutarties dėl ekspertizės paskyrimo. Todėl atskirajame skunde nurodomas argumentas, kad 2012-01-16 nutartis yra nekonkreti ir suinteresuotajam asmeniui nėra žinoma, kokius dokumentus reikia pateikti, atmestinas kaip nepagrįstas. CPK numato, kad tiek bylos šalis, tiek vykdymo metu asmuo, kuriam skiriami antstolio patvarkymai, turi būti aktyvus ir domėtis eiga bei bendradarbiauti su kitomis proceso šalimis. Pokalbių telefonu metu A. J. atstovai nurodė, kad suinteresuotasis asmuo neduoda leidimo atlikti teismo paskirtą ekspertizę. Ekspertui ar antstoliui važiuoti į nekilnojamojo turto objektą, žinant, kada ten negalės patekti, būtų netikslinga.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria suinteresuotajam asmeniui pagal CPK 585 str. buvo paskirta 10,00 Lt bauda už kiekvieną antstolio patvarkymo nevykdymo dieną, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-15 nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamo teismo nutartį prielaidų nesudaro.
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje pagal UAB „Vilmstata“ ieškinį atsakovams D. N. ir A. J. dėl skolos už atliktus statybos darbus išieškojimo 2012-01-16 nutartimi paskyrė statybos darbų ekspertizę, pavesdamas ją atlikti ekspertui L. U., ir įpareigojo atsakyti į tam tikrus klausimus (vykdomoji byla, l. 4-5). 2013-01-03 antstolis I. G. gavo išieškotojo UAB „Vilmstata“ prašymą dėl 2012-01-16 nutarties įvykdymo (vykdomoji byla, l. 6), 2013-01-09 suinteresuotam asmeniui A. J. buvo siųsti raginimas įvykdyti sprendimą (vykdomoji byla, l. 7) ir patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. 1 8 2013 01 09 4 (vykdomoji byla, l. 8). Raginimu A. J. buvo įpareigota per 10 dienų įvydyti Vilniaus apygardos teismo 2012-01-16 nutartyje nustatytus įpareigojimus, tai yra pateikti ekspertui visą reikiamą medžiagą paskirtai ekspertizei atlikti bei sudaryti sąlygas atlikti ekspertizę ir patekti į ginčo objektą – gyvenamąjį namą, garažą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). A. J. antstolio raginimas buvo įteiktas 2013-01-11, nustatytas 10 dienų terminas geruoju įvykdyti raginimą ir Vilniaus apygardos teismo 2012-01-16 nutartį, tačiau nustatytu terminu A. J. raginimo neįvykdė (vykdomoji byla, l. 9).
Lietuvos Respublikos CPK 18 str. nustato, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiame straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumas principas, kuris įgyvendinamas antstoliui vykdant teismo sprendimą. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisę gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti (Antstolių straipsnio 22 straipsnio 1 dalis). CPK 585 str. 1 d. nustatyta, jog antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, jog asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną.
Atskirąjame skunde suinteresuotasis asmuo nurodo, jog negyvena ginčo objekte, todėl antstolis turėtų kreiptis į ten gyvenančius T. N. ir E. N.. Tačiau Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog žemės sklypas, namas ir garažas, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. J. (b. l. 17). Suinteresuotasis asmuo nenurodė, kokiu pagrindu minėti asmenys gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame name. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog šie asmenys faktiškai gyvena ginčo objekte, Nekilnojamojo turto registre nėra įrgistruota nei nuomos, nei panaudos sutarties, todėl pagal CK 6.478 str. 2 d. ir 6.629 str. 2 d. galimo šių sutarčių egzistavimo fakto suinteresuotasis asmuo negali nauduoti prieš trečiuosius asmenis, tai yra prieš kitus byloje dalyvaujančius asmenis, taip pat atsisakyti vykdyti teismo nutartį bei antstolio nurodymus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, jog tik daikto savininkas turi teisę daiktu disponuoti, naudotis ir jį valdytis, kitų asmenų teisės į daiktą yra laikino pobūdžio ir išvestinės iš nuosavybės teisių. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog suinteresuotasis asmuo šiuo atveju turi pareigą įpareigoti jam nuosavybės teise priklausančiame name gyvenančius asmenis įsileisti ekspertą, taip pat užtikrinti, jog minėti asmenys sudarytų jam sąlygas atlikti ekspertizę.
Suinteresuotasis asmuo atskirajame skunde nurodo, jog pagal CPK 615 str. 2 d. antstolis patekti į gyvenamąsias patalpas gali tik turėdamas teismo leidimą. Tačiau visų minėto straipsnio punktų sisteminė analizė rodo, jog teismo leidimas yra būtinas tik tada, kai antstolis atlieka išieškojimo vykdymo procedūrą ir patekimas į gyvenamąsias patalpas yra reikalaingas šių veiksmų atlikimui (CPK 615 str. 1 d.). Tuo tarpu kiti teismo sprendimai, kurių negalima įvykdyti antstoliui neįėjus į gyvenamąsias patalpas, suteikia teisę antstoliui įeiti į skolininko gyvenamąsias patalpas be gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimo ir be teismo nutarties (CPK 615 str. 3 d.). Vilniaus apygardos teismo 2012-01-16 nutartis buvo priimta ne dėl išieškojimo, o dėl ekspertizės skyrimo. Taigi, šioje nutartyje numatytam įpareigojimui sudaryti ekspertui sąlygas patekti į ginčo objektą yra taikoma CPK 615 str. 3 d. ir joks papildomas teismo leidimas patekti į gyvenamąją patalpą nereikalingas. Todėl pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog teisė į būsto neliečiamumą pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 str. nėra absoliuti, šiame straipsnyje nurodyta sąvoka „teismo sprendimas“ pavartota plačiąją prasme – kaip teismo procesinis sprendimas, kuris atskiruose įstatymuose gali būti vadinamas sprendimu, nuosprendžiu, nutartimi, nutarimu ar kitokiu procesiniu vardu. Todėl teismo nutartimi A. J. nustatytas įpareigojimas sudaryti sąlygas atlikti ekspertizę civilinėje byloje dėl turto, atitinka įstatymo reikalavimus.
Vilniaus apygardos teismo 2012-01-16 nutartyje ir antstolio raginime nustatytas įpareigojimas bylos šalims pateikti ekspertui visą medžiagą, reikalingą ekspertizei atlikti. Suinteresuotasis asmuo atskirąjame skunde nurodo, jog negali vykdyti šio reikalavimo, kadangi nežino, kokius konkrečiai dokumentus turi pateikti. Iš teismo nutarties matyti, jog ekspertizė yra skirta, siekiant nustatyti, ar tinkamai buvo atlikti darbai suinteresuotajam asmeniui priklausančiame name, garaže ir žemės sklype. Nutartyje yra aiškiai suformuluoti klausimai, į kuriuos pavesta ekspertui atsakyti. Taigi, iš nutarties teksto akivaizdu, jog atsakovė turi pateikti ekspertui turimus dokumentus susijusius su jai priklausančio nekilnojamo turto objektais bei juose atliktais statybos ir kitais įrangos darbais. Be to, CPK 214 str. 2 d. nustato, jog ekspertas turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti, kai teismas nagrinėja bylą, pateikti šalims, tretiesiems asmenims ar liudytojams klausimų, prašyti teismą pateikti jam papildomą medžiagą, jeigu tai reikalinga išvadai duoti. Iš byloje nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, jog tik faktiškai patekęs į nekilnojamojo turto objektus ir juos apžiūrėjęs, ekspertas galės nuspręsti, kokių papildomų dokumentų jam reikia. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš Vilniaus apygardos teismo nutarties yra pakankamai aišku, kokius dokumentus reikia pateikti ekspertui, be to, kiekviena proceso šalis taip pat turi pareigą siekti greito bylos išnagrinėjimo, todėl turi bendradarbiauti su ekspertu bei jo nurodymu pateikti konkrečius ekspertizei reikalingus dokumentus. Suinteresuotojo asmens 2013-02-11 raštas antstoliui dėl raginimo įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0008/13/00004 (b.l. 10) faktiškai yra atsisakymas vykdyti antstolio nurodymą, bet ne bandymas bendradarbiauti su ekspertu ir antstoliu, siekiant kaip galima greičiau įvykdyti teismo nutartį. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Vilniaus apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog A. J. be pateisinamų priežasčių nevykdo antstolio reikalavimų, kylančių iš įsiteisėjusios teismo nutarties, nesilaiko civilinio proceso kodekse įtvirtintų šalies pareigų skatinti bylos eigą, bendradarbiauti su kita proceso šalimi ir teismu, siekti, kad byla būtų kaip įmanoma greičiau ir teisingiau išnagrinėta.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o suinteresuotojo asmens atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti ((duomenys neskelbtini) str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.