Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Jazbutienė, sekretoriaujant Irenai Valužienei, dalyvaujant ieškovui N. Š., ieškovo atstovui, advokatui Tomui Leščinskui, tretiesiems asmenims D. K., P. M., E. K., A. J., teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo N. Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei draudimo bendrovei (toliau tekste – UADB) „Industrijos garantas“ tretiesiems asmenims D. K., P. M., E. K., A. J., akcinei draudimo bendrovei (toliau tekste – ir ADB) „Ergo Lietuva“, akcinei bendrovei (toliau tekste – ir AB) „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo įmokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo A. J. parodė, kad 2010-09-11 apie 12 val. 00 min. Šilutės r., kelio Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda ir kelio Šilutė – Ramučiai sankryžoje, jis vairavo automobilį Peugeot 406, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo vilko priekabą. Atvažiavo į sankryžą iš Šilutės pusės važiuojant link Ramučių k., bei sankryžoje suko į kairę – į aplinkkelį Klaipėdos m. krypties link. Prieš įvažiuodamas iš šalutinio kelio į sankryžą matė, kad iš dešinės pusės pagrindiniu keliu artėja automobilis, tačiau tikėjosi, kad spės laiku įvažiuoti. Jau buvo įvažiavęs į sankryžą, tačiau nėra tikras dėl to, ar jo tempiama priekaba spėjo išsitiesinti. Po šio manevro pamatė, kad jį iš dešinės lenkia pagrindiniu keliu važiavęs automobilis, kuris po to nuvažiavo į griovį. Tretysis asmuo pripažino, kad automobilio, kuris nuvažiavo į griovį (Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo priverstas manevruoti dėl jo (A. J.) kaltės, nes būtent jis išvažiavo į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio prieš artėjantį automobilį. Trečiojo asmens nuomone eismo įvykį galėjo įtakojo ir Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo nepatyrimas, nes dar buvo teorinė galimybė suvaldyti automobilį nenuvažiuojant nuo kelio, tačiau savo kaltės neneigia, pripažįsta, kad eismo įvykis įvyko būtent dėl jo kaltės.

Tretysis asmuo D. K. parodė, kad aukščiau nurodytu laiku, jis automobiliu AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiavo nuo Ramučių k. pusės link Šilutės m. ir sankryžoje iš šalutinio kelio suko į dešinę, į pagrindinį kelią, Klaipėdos m. link. Tretysis asmuo nurodo, kad iš kairės pusės pagrindiniu keliu automobilių neartėjo, todėl suko į sankryžos greitėjimo juostą. Atlikus posūkio manevrą, išvažiavus į kelią jis pajuto į automobilio galą nestiprų smūgį bei pastebėjo, kad jo dešinėje važiuoja automobilis, kuris nuvažiavo į griovį. D. K. negali patvirtinti to, ar jis jau buvo visiškai atlikęs manevrą, t.y. išsitiesinęs, ar dar ne, tačiau po eismo įvykio visų trijų automobilių vairuotojai išlipę bei aptarę situaciją pripažino, kad eismo įvykio kaltininkas buvo Peugeot 406 vairuotojas A. J., kuris sankryžoje iš šalutinio kelio sukdamas į kairę į pagrindinį kelią, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio Volvo V50 vairuotojo.

Tretysis asmuo E. K. parodė analogiškai, kaip ir tretysis asmuo D. K.. Nurodė, kad važiavo kartu su sūnumi D. K.. Sankryžoje jie suko į dešinę pusę, matė, kaip priešingoje sankryžos pusėje stovi automobilis Peugeot 406 ir įvažiuoja į sankryžą, sukdamas į kairę. Jos nuomone būtent dėl Peugeot 406 vairuotojo manevro įvyko autoįvykis, kurio metu automobilis Volvo V50 nuvažiavo į pakelės griovį.

Tretysis asmuo P. M. parodė, kad aukščiau nurodytu laiku jis ieškovui priklausančiu automobiliu Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo aplinkkeliu nuo Kauno pusės link Klaipėdos pusės. Važiavo leistinu greičiu kai staiga sankryžoje iš kairės iš šalutinio kelio išvažiavo automobilis Peugeot 406, kuris tempė priekabą. P. M., norėdamas išvengti susidūrimo, bandė automobilį Peugeot 406 aplenkti iš dešinės, nes iš kairės lenkti nebuvo jokių galimybių, maišė priekaba. Lenkiant iš dešinės jis pamatė kitą kliūtį – automobilį AUDI A4, kuris kelyje buvo tokioje vietoje, kad jam (P. M.) nebuvo jokios galimybės grįžti į važiuojamąją eismo juostą, todėl siekiant išvengti susidūrimų su kitomis transporto priemonėmis, jis buvo priverstas nuvažiuoti nuo kelio. Kadangi eismo įvykio metu nebuvo sužalota žmonių, eismo dalyvių bendru sutarimu eismo įvykio kaltininku buvo nustatytas Peugeot 406 vairuotojas A. J., kuris savo kaltės neneigė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2010-09-11 apie 12 val. 00 min. Šilutės r., kelio Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda ir kelio Šilutė – Ramučiai sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovo automobilį Volvo V50 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs suinteresuotas asmuo P. M. nuvažiavo nuo kelio į pakelės griovį. Iš pateiktų duomenų matyti, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas tik ieškovo automobilis. Pagal UAB „Pajūrio autorika“ padarytą vertinimo ataskaitą, eismo įvykio metu automobilio apgadinimai vertintini 35871 Lt. (b.l. 9-37, 1t). Atsakovas ginčija nustatytą žalos dydį nurodydamas, kad jų paskaičiavimu į ataskaitą įtraukta eilė automobilio sugadinimų, nesusijusių su eismo įvykių, todėl jų nuomone bei paskaičiavimais, padaryta reali žala atsakovui yra 12905,26 Lt (b.l. 7, 1 t.). Kitos šalys neginčija padarytos žalos ieškovui. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, su eismo įvykiu susiję kiti du automobiliai, kuriuos vairavo tretieji asmenys D. K. ir A. J.. Visi eismo įvykyje dalyvavę automobiliai eismo įvykio metu buvo drausti privalomuoju transporto priemonių draudimu – ieškovo automobilis draustas ADB „Ergo Lietuva“, D. K. vairuotas automobilis Audi A4, valt. Nr. (duomenys neskelbtini) draustas AB „Lietuvos draudimas (b.l. 4-5, 2 t.), A. J. vairuotas automobilis Peugeot 406 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draustas atsakovo. Po eismo įvykio, asmenys, dalyvavę eismo įvykyje susitarė dėl kaltės, nustatė, kad dėl eismo įvykio kaltas A. J. bei užpildė eismo įvykio deklaraciją (b.l. 7, 1 t.). Atsakovas, nesutikdamas su eismo įvykio kaltininko nustatymu, atsisakė mokėti draudimo išmoką motyvuodamas tuo, kad dėl eismo įvykio kaltas buvo pats ieškovo automobilį vairavęs P. M., kuris viršijo leistiną greitį ir dėl to nesuvaldė automobilio pagal esamą situaciją (b.l. 47-50, 1t.).

Bylos nagrinėjimo metu buvo atliktos dvi ekspertizės bei pateikta viena specialisto išvada. Remiantis 2010-12-20 specialisto išvada SP1-04 (10) nustatyta, kad eismo įvykį sąlygojo A. J. veiksmai- išvažiavimas iš šalutinio kelio į pagrindinį (b.l. 38-46, 1 t).

Pateiktame 2012-03-23 ekspertizės akte Nr. 11-2851 (11) nurodoma, kad D. K. veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą (b.l. 117-122, 1 t.)

Pateiktame 2012-10-22 ekspertizės akte Nr. 11-1890 (11) (komisijinė ekspertizė) nurodomos tikėtinos aplinkybės, kad esant vienoms aplinkybėms (jei A. J. įvažiuodamas į pagrindinį kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui) A. J. veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą, o esant kitoms aplinkybėms (jei D. K. įvažiuodamas į pagrindinį kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui), D. K. veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą (b.l. 54-59, II t.).

Iš ekspertų išvadų matyti, kad P. M. veiksmuose nebuvo kaltės, t.y. eismo įvykis kilo ne dėl jo kaltės. Nei vienoje iš padarytų ekspertizių ekspertai negalėjo patvirtinti fakto, kad P. M. viršijo leistiną greitį. Taip pat ekspertai negali patvirtinti P. M. techninės galimybės išvengti eismo įvykio kilimo.

Kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Esant prieštaringoms ekspertizėms, teismas remiasi labiausiai tikėtinoms eismo įvykio kilimo aplinkybėms, kurių iš esmės neginčija ir patys eismo įvykio dalyviai, tam neprieštarauja nustatytos aplinkybės, ištirti įrodymai. Labiausiai tikėtina, kad būtent A. J. veiksmai išvažiuojant iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią automobiliu Peugeot 406 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neduodant kelio pagrindiniu keliu važiavusiam P. M., vairavusiam automobilį Volvo V50, (duomenys neskelbtini) sąlygojo eismo įvykio kilimą. D. K., kuris vairavo automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įtaka eismo įvykio kilimui mažai tikėtina, nes kaip matyti iš pateiktų eismo įvykio vietos dokumentų (fotografijų, planų), D. K., sukdamas į dešinę, pirma įvažiavo į greitėjimo juostą, tokiu būdu jis iš esmės įvažiuodamas į pagrindinį kelią, nekliudė pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms, tačiau jo automobilis kliūtimi tapo vėliau P. M. vairuojamam automobiliui po posūkio manevro grįžti į važiuojamąją dalį. tačiau to nebūtų atsitikę, jei P. M. važiavimo trajektorijoje nebūtų atsiradusi netikėta kliūtis – A. J. vairuojamas automobilis. Tokiu būdu darytina išvada, kad būtent A. J. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje dėl kilusio eismo įvykio.

Atsakovas ginčydamas specialistų D. G. ir J. G. vertinimo ataskaitą( b.l. 9-36, 1t.), kuria nustatyta ieškovo sugadinto automobilio rinkos, atkuriamoji bei likutinė vertė, nepateikė šias išvadas paneigiančių lygiaverčių įrodymų ( CPK 178 str.), todėl teismas vadovaujasi šiuo ieškovo pateiktu rašytiniu įrodymu ( CPK 177 str.). Atsakovas pateikė savo žalos vertinimo ataskaitą (b.l. 81-83, 1 t.), tačiau jo pateikta ataskaita savaime nepaneigia ieškovo pateikto atitinkamą kvalifikaciją turinčių specialisto vertinimo, kuris yra išsamus ir motyvuotas. Atsakovas, ginčydamas ieškovo pateiktus žalos dydžio paskaičiavimus, nepateikė ieškovo poziciją paneigiančių įrodymų, nenurodė su kokiais konkrečiais ieškovo žalos vertinimo punktais nesutinka, kokie konkrečiai sugadinimai jo nuomone, nesusiję su eismo įvykiu.

Eismo įvykio metu galiojusio Draudimo įstatymo 82 str. 1d. nurodyta, jog draudėjas privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta- ieškovas, įvykus eismo įvykiui, informavo atsakovą apie eismo įvykį, pateikė apžiūrai apgadintą automobilį, todėl ieškovo, kaip draudimo sutarties šalies veiksmai rodo, kad jis elgėsi sąžiningai. Pagal Draudimo įstatymo 82 str.6d. nuostatas draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.

Todėl, remiantis aukščiau nurodytais argumentais, eismo įvykis, įvykęs kad 2010-09-11 apie 12 val. 00 min. Šilutės r., kelio Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda ir kelio Šilutė – Ramučiai sankryžoje, pripažintinas draudiminiu, dėl eismo įvykio kilimo kaltas asmuo, transporto priemonę apdraudęs pas atsakovą, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 35871 Lt draudimo išmoka ( eismo įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymo 82 str., CK 6.987 str., 6.991str., 6.992 str., 6.994 str., 6.997 )

Vadovaujantis CPK 93 str., iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 1076 Lt žyminio mokesčio, 2500 Lt advokato išlaidų, 500 Lt už vertinimo ataskaitą, 600 Lt už specialisto išvadą, 912 Lt už komisijinę ekspertizę, viso 5138 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).

Iš atsakovo taip pat priteistinos 115 Lt dydžio pašto išlaidos valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270-271 str.

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UADB “Industrijos garantas‘, įmonės kodas 110070382, buveinė Kęstučio g. 4/14, Vilniaus m., ieškovui N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 35871 Lt draudimo išmoką, 5138 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UADB “Industrijos garantas‘, įmonės kodas 110070382, 115,00 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilutės rajono apylinkės teismą.