Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Vytauto Masioko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. gynėjo kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį uždraudžiant vienerius metus devynis mėnesius vairuoti motorines transporto priemones.

Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 17 d. nutartis, kuria nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo ir nuteistojo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. nuteistas už tai, kad 2005 m. vasario 7 d., apie 7.45 val., Kaune, vairuodamas automobilį ,,duomenys neskelbtini“ ir važiuodamas Savanorių prospektu nuo Aukštaičių gatvės link Utenos gatvės, ties namu Nr. 144 pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 53, 145 punktų reikalavimus, t. y. nesielgė taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu. Prispaudus viršutinius rūbus transporto priemonės durimis nenustatytą atstumą važiuojamąja kelio dalimi vilko keleivę S. Dž., kuriai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Taigi esant tokioms aplinkybėms, buvo būtina paskirti ekspertizę arba automobilio tyrimą ir apžiūrą (BPK 286 straipsnis). Kasatorius nurodo, kad jo prašymai paskirti autotechninę ekspertizę arba bent automobilio apžiūrą ir tyrimą tam, kad nustatyti, ar turėjo J. S. galimybę suvokti ar bent įtarti, jog keleivė, išlipusi ir uždariusi mikroautobuso duris, prisispaudė durimis kailinius, buvo nepagrįstai atmesti. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prašymus, pažeidė BPK 7 straipsnio 1 dalį ir 48 straipsnį, o apeliacinės instancijos teismas, neišnagrinėjęs šio skundo argumento, pažeidė ne tik minėtas BPK normas, bet ir BPK 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Taigi tinkamai neištyrus minėtų aplinkybių (nesant specialistų tyrimo), teismų išvados dėl jų yra nepagrįstos ir laikytinos prielaidomis. Nurodyti BPK pažeidimai laikytini esminiais, nes dėl jų buvo suvaržytos kaltinamojo teisės į gynybą ir jie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus.

Kasatorius įsitikinęs, kad nuteistojo veikoje nėra nei nusikalstamo nerūpestingumo, nei nusikalstamo pasitikėjimo požymių ir kad eismo įvykis įvyko dėl pačios nukentėjusiosios nerūpestingumo. Teismai konstatavo, kad nuteistasis pažeidė KET 53 punkto reikalavimus, numatančius bendrąsias eismo dalyvių pareigas, tačiau visiškai neįvertino teismų sprendimais nustatytų aplinkybių, kad pati nukentėjusioji pažeidė minėto KET punkto reikalavimus ir kad šis jos pažeidimas buvo pirminė ir pagrindinė eismo įvykio techninė priežastis. Taigi teismai netinkamai išaiškino ir taikė ne tik minėtą KET punktą, bet ir BK 16 straipsnį, 281 straipsnio 1 dalį. Kadangi eismo įvykį sukėlė pačios nukentėjusiosios veiksmai, be to, byloje nenustatytos aplinkybės, kurios patvirtintų, kad J. S. pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti savo veiksmų pasekmes, jo veikoje nėra inkriminuoto nusikaltimo sudėties.

Be to, kasatorius nurodo, kad jeigu ir būtų pagrindas pripažinti J. S. kaltu, teismas paskyrė jam per griežtą bausmę, neatsižvelgdamas į tai, jog J. S. daug metų dirba profesionaliu vairuotoju, per visą darbo laiką nebuvo padaręs sunkesnių KET pažeidimų, charakterizuojamas teigiamai. Taip pat nurodo, jog nuteistasis neturi kitos specialybės, todėl dėl teismo paskirtos bausmės jis netektų pragyvenimo šaltinio, be to, negalėtų nukentėjusiajai atlyginti neva jo padarytos turtinės žalos, dėl kurios atlyginimo ji kreipsis į teismą.

Taip pat, kasatoriaus nuomone, teismai, skirdami bausmę, eilę aplinkybių traktavo kaip sunkinančias J. S. atsakomybę, nors jų sunkinančiomis nepripažino. Kasatorius nurodo, kad J. S. teismuose nukentėjusiosios ne kartą atsiprašė, o dėl to, kad eismo įvykio metu ir tuoj po jo, jis nesuvokė kilusių pasekmių, manė, kad keleivė tik išsinėrė iš savo kailinių, be to, reikėjo vežti kitus skubančius į darbą keleivius, todėl ir nepasiaiškino dėl įvykio aplinkybių, nesuteikė nukentėjusiajai pagalbos ir panašiai. Be to, J. S. neapkaltintas nei pagal ATPK 130 straipsnį už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, nei pagal BK 144 straipsnį už žmogaus palikimą be pagalbos. Todėl, kasatoriaus nuomone, teismas pažeidė BK 54 straipsnio 1, 2 dalių bei BK 60 straipsnio nuostatas, nes, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tokias aplinkybes, kurios nepriskiriamos prie atsakomybę sunkinančių, kurios galėtų turėti įtakos skiriant bausmę.

Taip pat kasatorius nesutinka su apeliacinės nutarties teiginiu, kad skundas yra prieštaringas ir teigia, kad dėl to jį atmesti nebuvo pagrindo, nes skundas atitinka BPK 312, 313 straipsnių reikalavimus. Kasatorius nurodo, jog dėl to, kad byla apeliacinėje instancijoje nagrinėjama tik paduoto skundo faktinių ir teisinių pagrindų apimtyje, todėl paduodant skundą nežinoma, kokias išvadas dėl nuteistojo kaltės padarys teismas, todėl argumentuotai buvo prašoma pakeisti J. S. paskirtą bausmę. Kasatorius įsitikinęs, kad tokia sąlyginė alternatyva BPK normų nėra uždrausta, be to, tokią J. S. gynybos poziciją lėmė šališkas bylos išnagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, kai nepagrįstai buvo atmesti gynybos prašymai.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl autotechninės ekspertizės paskyrimo

Kasacinio skundo argumentai, kad atmetus prašymus paskirti autotechninę ekspertizę arba bent automobilio apžiūrą ir tyrimą, buvo neišsamiai išnagrinėtos bylos aplinkybes ir pažeisti BPK 7 straipsnio 1 dalies, 48 straipsno ir 332 straipsnio 3 dalies reikalavimai, nepagrįsti.

Ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 205, 207 straipsniais, buvo atliktas transporto priemonės techninės būklės patikrinimas ir apžiūra. Pagal BPK 208 straipsnį, ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Nuteistojo gynėjas pirmosios instancijos teismo prašė paskirti kompleksinę autotechninę ekspertizę tam, kad: 1) apžiūrėjus automobilį, būtų galima nustatyti, ar iš vairuotojo vietos per galinio vaizdo veidrodėlį matosi automobilio dešinioji dalis ir apačia, 2) ar automobilio prietaisai praneša vairuotojui apie tai, kad durys nepilnai uždarytos, 3) taip pat ar kaltinimo dalis, kad nukentėjusioji buvo velkama 25 m, atitinka jai nustatytų sužalojimų pobūdį. Teismas, išklausęs nagrinėjimo teisme dalyvių nuomones dėl pareikšto prašymo, motyvuotai jį atmetė kaip nepagrįstą, nes pirmieji du klausimai nereikalauja specialių žinių, o į trečią klausimą atsakyta specialisto išvadoje. Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį į tai, kad jo prašytos išsiaiškinti aplinkybės yra ne ekspertizės, o eksperimento (BPK 197 straipsnis) tyrimo dalykas, be to, šios aplinkybės neturi esminės reikšmės darant išvadas ar vairuotojas vykdė KET 145 punkto reikalavimus, todėl kolegija mano, kad bylos aplinkybės buvo išsamiai išnagrinėtos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į suformuluotų prašymų apimtį bei pobūdį, apskundimo pagrindus bei motyvus, į esminius skundo argumentus atsakė. Šis teismas teisingai konstatavo, kad KET 145 punktas įsakmiai įpareigoja vairuotoją, prieš pradedant važiuoti, įsitikinti, kad tai daryti saugu, taigi vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio nepašalina ta aplinkybė, kad per veidrodėlį nesimato apatinė automobilio dalis, nes vairuotojas tokiu atveju privalėjo būti itin atidus, palaukti kol nukentėjusioji atsidurs saugiame atstume ir tik tada pradėti važiuoti, be to, vairuotojo pareiga yra automobilio veidrodėlius sureguliuoti taip, kad jis galėtų užtikrinti transporto priemonės saugų vairavimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadom, kad vairuotojas turi užtikrinti saugų pajudėjimą iš sustojimo vietos ir skundo argumentus šiuo aspektu motyvuotai paneigė. Nors apeliacinės instancijos teismas ir pažymėjo, kad apeliacinis skundas prieštaringas, tačiau į esminius šio skundo argumentus motyvuotai atsakė.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šioje byloje nepadaryta.

Byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o kasacinės instancijos teismas patikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus, kitu aspektu surinktų įrodymų kasacinės instancijos teismas neturi teisės vertinti, o baudžiamojo įstatymo pritaikymą patikrina remdamasis žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Dėl BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, vairavusio kelių transporto priemonę, pažeidusio kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Teismų sprendimais nustatyta, kad J. S., vairuodamas automobilį, pažeidė KET 53, 145 punktuose numatytus reikalavimus, ir dėl to vieną žmogų nesunkiai sužalojo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konstatuota, kad tarp J. S. padarytų KET 53, 145 punktuose numatytų reikalavimų pažeidimų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl už padarytą veiką jis turi atsakyti. Šią pirmosios instancijos teismo išvadą patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas. Šios teismų išvados yra teisingos.

Kasaciniame skunde teigiama, jog eismo įvykis įvyko dėl to, kad pati nukentėjusioji pažeidė KET reikalavimus, nes automobilio durimis prisivėrė kailinius. Šis nuteistojo gynėjo argumentas teismų sprendimuose įvertintas ir motyvuotai atmestas.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, įvykio priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebūtų įvykęs. Teismai pagrįstai konstatavo, kad jeigu J. S. susidariusioje eismo situacijoje būtų laikęsis KET reikalavimų, nebūtų įvykęs eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta keleivės S. Dž. sveikata.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindinė eismo įvykio priežastis buvo ne ta, jog nukentėjusioji durimis prisivėrė kailinius (ji tuoj pat norėjo duris atidaryti), nes dėl to ji nesusižalojo, o ta, kad mikroautobuso vairuotojas J. S., durims užsidarius neįsitikino, jog išlipusi keleivė pasitraukė per saugų atstumą, pradėjo važiuoti ir, keleivei pargriuvus, ją sužalojo. Taigi šie jo veiksmai buvo eismo įvykio metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis. Teismų sprendimuose nurodyti motyvai, kuriais grindžiama J. S. kaltė, patvirtina, kad nuteistojo veiksmai buvo kilusių padarinių būtina sąlyga. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, būtina nustatyti, jog kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių pasekmių sąlyga, bet ir šių pasekmių priežastis, t. y. reiškinys, dėl kurio vyksta kitas reiškinys (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. – Vilnius, 2000, p. 603).

Nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 1 dalyje, yra neatsargus. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokia neatsargumo rūšimi pasireiškė nuteistojo kaltė, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas įvykio aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad J. S. jam inkriminuotą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Pažeisdamas KET reikalavimus J. S. turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl tokios jo veikos gali kilti eismo įvykis, gali būti sužaloti žmonės, tačiau to nenumatė.

Neginčytina, kad J. S. nenumatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Teismų sprendimais nustatyta, kad vairuotojas pradėjo važiuoti tuoj po to, kai užsidarė durys, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, nukentėjusiajai nuo automobilio nenuėjus saugiu atstumu, todėl nuteistojo sprendimas – pajudėti iš vietos tuoj po to, kai užsidarė durys – buvo aiškiai nesaugus. J. S. turėjo numatyti, kad dėl tokio veikimo gali atsirasti vienoki ar kitokie padariniai, todėl privalėjo vadovautis KET 53, 145 punktuose numatytais reikalavimais – elgtis taip, kad nesukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, pradedant važiuoti įsitikinti, kad tai daryti saugu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal įvykio situaciją ir J. S. asmenines savybes (turi ilgametį vairuotojo stažą ir mikroautobusu vežioja keleivius), nuteistasis galėjo numatyti, jog nesilaikant KET reikalavimų, gali įvykti eismo įvykis.

Pažeisdamas KET reikalavimus J. S. turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl tokios jo veikos gali įvykti eismo įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žus ar bus sužeisti žmonės, arba bus sugadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas (KET 12 punktas), o ne konkrečius padarinius, numatytus BK 281 straipsnyje (žmonių mirtį, sužalojimus ir pan.). Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad J. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, taigi baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas tinkamai.

Dėl bausmės

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. S. bausmę, vadovavosi BK 54 straipsniu, t. y. atsižvelgė į tai, kad nenustatyta nei sunkinančių nei lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, taip pat įvertino kaltininko asmenybę. Kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas nusikalstamą veiką padariusiojo asmenybę, teismas turi skirti asmenybės požymius, kurie lemia asmens pavojingumą, ir požymius, kurie tam įtakos neturi. Kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikalstamos veikos padarymo (ankstesnės nusikalstamos veikos ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginančių priemonių vartojimą, vertybinė orientacija, požiūris į darbą, asmens charakteristika ir pan.), nusikalstamos veikos padarymo metu (šios veikos padarymo būdas, įrankiai ir priemonės, laikas, vieta, pasekmių sunkumas, kaltės forma, nusikaltimo tikslas ir motyvas) ir po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimas ir prisipažinimas, gailėjimasis, padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimas ir pan.). Įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikalstama veika buvo tik loginė kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio pasekmė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde minimos aplinkybės, kurias teismas neva traktavo kaip sunkinančias, iš tiesų yra J. S. apibūdinantys duomenys, kurie turi reikšmės teisingos bausmės parinkimui.

Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgus į teismų sprendimuose nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšis bei dydis J. S. paskirtas teisingai, ji nėra aiškiai per griežta. Švelninti J. S. paskirtą bausmę kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo J. S. gynėjo kasacinį skundą atmesti.