- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-14
- Bylos Nr.
- 1S-95/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Gaudutienė
- Advokatai
- Valdas Burneikis
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2Suėmimas
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo E. Č. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria E. Č. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. gegužės 18 d.
Teisėja, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Č. , įtariamas pagal L. R. Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 260 straipsnio 1 dalį, t.y. tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, iki 2009-07-01, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo gelsvos spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra 0,395 g. psichotropinės medžiagos - diazepamo, baltos spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra 0,022 g. psichotropinės medžiagos klonazepamo ir 0,580 g. psichotropinės medžiagos – oksazepamo, baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,040 psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio, baltos spalvos nevienalytę medžiagą iš popieriaus lankstinuko, kurios sudėtyje yra nenustatytas kiekis psichotropinės medžiagos – amobarbitalio, baltos spalvos tablečių, kuriose yra 0,528 g. narkotinės medžiagos – kodeino, šias medžiagas neteisėtai parsigabeno ir laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune iki 2009-07-01 18.20 val., kuomet kratos metu šios medžiagos policijos pareigūnų buvo rastos ir paimtos.
Be to, jis įtariamas pagal BK 261 straipsnį tuo, kad 2009-06-30 apie 21 val. tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo namuose, adresu Vytenio g. 14-17, Kaune, be nukentėjusiojo žinios ir prieš jo valią, įmaišė ir kartu su maistu bei gėrimu davė mažamečiui R. F. , gim. 1996-05-18 psichotropinės medžiagos – diazepamo, kuo taip paveikė nukentėjusįjį, jog šis 2009-06-30 21 val.- 2009-07-01 7.15 val. laikotarpiu prarado sąmonę bei atmintį, tuo platino psichotropines medžiagas nepilnamečiui.
Be to, jis įtariamas padarymu nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje, t.y. tuo, kad jis 2009-06-30 apie 21 val. tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo namuose, (duomenys neskelbtini), Kaune, siekdamas tenkinti savo lytinę aistrą su mažamečiu R. F. , gim. 1996-05-18, be jo žinios ir prieš jo valią, apsvaigino jį psichotropine medžiaga diazepamu ir alkoholiu, įmaišęs juos į nukentėjusiajam pateiktą maistą bei gėrimą, tuo taip paveikė nukentėjusįjį, jog šis 2009-06-30 21 val. - 2009-07-01 7.15 val. laikotarpiu prarado sąmonę bei atmintį, kuo palaužė nukentėjusiojo valią priešintis, atėmė galimybę suvokti su juo daromų veiksmų pobūdį ir esmę, bei tenkino savo lytinę aistrą su mažamečiu R. F. prieš nukentėjusiojo valią – atliko seksualinio prievartavimo veiksmus mažamečio atžvilgiu.
E. Č. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 140 str. tvarka laikinai sulaikytas buvo 2009-11-18. Kauno miesto apylinkės teismo 2009-11-19 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis to paties teismo nutartimis buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi E. Č. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismo nutartyje nurodoma, kad E. Č. įtariamas kelių nusikalstamų veikų padarymu, iš kurių dvi priskiriamos labai sunkių ir viena sunkių nusikaltimų kategorijai ir už kurias jam gresia ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Be to, įtariamasis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nesaistomas tvirtų socialinių ryšių. Šios aplinkybės leido teismui pagrįstai manyti, kad E. Č. , būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas nutartyje nurodė, yra pagrindas manyti, kad E. Č. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, kadangi praeityje tris kartus teistas, teistumai neišnykę, šiuo metu E. Č. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, teismas nustatė, kad įtariamasis būdamas laisvėje ir žinodamas, jog jis įtariamas labai sunkių nusikalstamų veikų padarymu, gali siekti sueiti su nukentėjusiuoju bei daryti jam poveikį ir taip trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo nutartyje taip pat pažymima, kad baudžiamoji byla yra sudėtinga.
Šalies argumentai
Įtariamasis E. Č. skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo nutartį, kaip nepagrįstą bei prašo nutartimi įpareigoti Kauno apygardos prokuratūrą įvykdyti BPK 52 straipsnio reikalavimus. Skunde nurodo, kad apygardos teismo nutartyje nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės, o prokuroro pareikšti įtarimai yra melagingi ir sufabrikuoti. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, netikrino ikiteisminio tyrimo medžiagos, kurioje yra duomenys paneigiantys prokuroro pareiškimo motyvus. Nors teismas nutartyje nurodė, kad jis yra bedarbis, tačiau jis turi legalų darbą ir gauna legalias pajamas iš tarptautinių fondų. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra jo buto kratos protokolas, tačiau jis nepatvirtina, kad iš buto buvo paimti nurodyti kiekiai psichotropinių medžiagų.
Skunde įtariamasis teigia, kad nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, paneigia jo kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 150 straipsnio 4 dalyje padarymo. Be to, nurodo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių jo kaltę dėl šio inkriminuojamo nusikaltimo. Pažymi, kad pats nukentėjusysis prisipažino, kad yra narkomanas ir turi psichikos problemų.
Toliau įtariamasis skunde pateikia savo vertinimus dėl duomenų, kuriais grindžiama jo kaltė, ir išsamiai juos analizuoja, teigdamas, kad nei vienas iš jų neįrodo jo kaltės ir nepatvirtina, jog jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Šalies argumentai
Įtariamasis skunde nurodo, kad teismas neatižvelgė į tai, kad jis yra šeimos žmogus, turi vaikų, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 1997-09-05 nutartimi pripažintas laisvės kovų dalyviu ir politiniu kaliniu, turi valstybės išduotą teisinio statuso pažymėjimą.
Nesutinka su jam pareikštais įtarimais dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje ir nurodo, kad jie yra sufabrikuoti, o ikiteisminis tyrimas nutrauktas, todėl teismas negalėjo jais remtis, motyvuodamas suėmimo pagrindą, kad jis darys naujus nusikaltimus.
Įtariamojo nuomone, jo sufabrikuotoje baudžiamojoje byloje yra pažeidžiama jo teisė į gynybą, kadangi prokuroras, jam būnant suimtam 6 mėnesius, neleidžia už savo lėšas nusisamdyti advokato ir nepagrįstai atsisako vykdyti teismo duotą nurodymą, spręsti klausimą dėl gynėjo atsisakymo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įtariamojo nuomone, jis laikomas suimtu 6 mėnesius nepagrįstai.
Teismo posėdyje įtariamojo E. Č. gynėjas prašė įtariamojo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo E. Č. skundas atmestinas.
Apygardos teismo nutartis, kuria įtariamajam E. Č. pratęstas kardomosios priemonės - suėmimo terminas, pagrįsta ir teisėta. Nutartyje teismas motyvavo suėmimo termino pratęsimo pagrindus bei sąlygas, įvertino E. Č. inkriminuojamų nusikaltimų sunkumą bei pobūdį, atsižvelgė į kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant termino pratęsimo klausimą. Teismas tinkamai vadovavosi BPK 121 straipsnyje, 122 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose, išdėstytais reikalavimais, numatančiais suėmimo skyrimo bei termino pratęsimo pagrindus bei sąlygas.
Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (L. R. BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti įtarimai turi būti pagrįsti, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, jog šioje proceso stadijoje nesprendžiama, ar įtariamasis iš tikrųjų padarė veikas, dėl kurių jam pareikšti įtarimai. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad E. Č. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu surinktoje medžiagoje: kratos protokolas, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas, specialistų išvados, nukentėjusiojo R. F. parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką, nukentėjusiojo R. F. apklausos, liudytojos S. E. apklausos protokolai, Kauno m. Santakos PK vaizdo įrašų medžiaga, ekspertizės aktas ir kt. Šioje proceso stadijoje apeliacinės instancijos teismas negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Tai gali ir turi padaryti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priešingu atveju būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu.
Griežčiausia kardomoji priemonė skiriama esant BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Pratęsdamas įtariamojo E. Č. suėmimo terminą dar trims mėnesiams, Kauno apygardos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte - darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Iš teismui patiektos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. Č. įtariamas kelių nusikalstamų veikų padarymu, iš kurių dvi priskiriamos labai sunkių padaręs sunkių ir viena sunkių nusikaltimų kategorijai, ir už kurias numatyta tik griežčiausia laisvės atėmimo bausmė. Šio pagrindo buvimą patvirtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, kad įtariamasis kur nors dirba ir gauna legalias pajamas, be to, yra nevedęs, todėl nesaistomas tvirtais socialiniais ryšiais. Nors įtariamasis skunde nurodo, kad turi darbą, gauna legalias pajamas iš tarptautinių fondų, tačiau siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje, negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, atsižvelgė ir į įtariamąjį charakterizuojančią medžiagą.
Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
Nusikalstamo veikos, kurių padarymu E. Č. įtariamas, yra numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog E. Č. 3 kartus teistas, teistumas yra neišnykęs, be to, šiuo metu E. Č. atžvilgiu yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje. Šios paminėtos aplinkybes bei tai, kad 2009-11-18 E. Č. namuose atliktos kratos metu vėl rastos ir paimtos psichotropinės ir didelis kiekis narkotinių medžiagų, rasti neužpildyti receptų blankai, leidžia pagrįstai manyti, jog E. Č. , būdamas laisvėje, gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, todėl apygardos teismo nutartyje nurodytas pagrindas, jog E. Č. , būdamas laisvėje, darys naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas.
Kauno apygardos teismas, nenustatęs pakankamo pagrindo, konstatavo, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali trukdyti procesui. Ši teismo išvada nepagrįsta jokiais faktiniais bylos duomenimis. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pratęsiant paskirtos kardomosios priemonės- suėmimo- terminą, pakanka nustatyti bent vieną iš suėmimo skyrimo pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalyje, todėl net ir nesant pakankamai duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad įtariamasis trukdys nustatyti byloje tiesą, suėmimo terminas E. Č. pratęstas teisėtai ir pagrįstai.
BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam, negu šešių mėnesių terminui, be bendrųjų suėmimo skyrimo pagrindų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ yra nurodyta, kad sąvokos „ypatingas bylos sudėtingumas“ ir „didelė“ apimtis“ yra vertinamosios ir paprastai susijusios. Ypatingą bylos sudėtingumą arba didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų, jų vertimas, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas bei jų sudėtingumas, proceso veiksmų arba kitų dokumentų gausumas ir pan. (24 punktas). Šiuo atveju apygardos teismas, atsižvelgdamas į specialių objektų tyrimus, pagrįstai pripažino bylą ypatingai sudėtinga. Taigi, ši teismo išvada, savo ruožtu, sudaro specialų kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo daugiau nei šešiems mėnesiams pagrindą. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas nuosekliai, vilkinimo faktų nenustatyta. Iki šiol negauta mažamečio nukentėjusiojo kompleksinės teismo psichiatrijos – psichologijos aktas, kuri buvo paskirta 2010-02-24. Šiuo metu visa ikiteisminio tyrimo medžiaga pateikta Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertinės akto surašymui. Todėl dėl šios priežasties buvo pakankamas pagrindas dėl bylos sudėtingumo tęsti E. Č. suėmimo terminą, o ilgas minėtų tyrimų atlikimo laikas yra objektyvi priežastis, trukdanti jau šiuo metu užbaigti ikiteisminį tyrimą. Nors įtariamasis skunde nurodo, kad tokiu būdu jis laikomas suimtu nepagrįstai, tačiau iš patiektos baudžiamosios bylos matyti, kad ikiteisminis bylos tyrimas atliekamas pakankamai intensyviai ir nėra vilkinamas, todėl, esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytiems pagrindams ir sutinkamai su BPK 127 straipsnio 2 ir 7 dalimis, įtariamajam E. Č. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas trims mėnesiams.
Iš suimtojo skundo matyti, kad jis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, ginčija ir savo kaltės klausimą bei nurodo, kad jam pareikšti įtarimai yra melagingi ir sufabrikuoti, tačiau šiuo metu, vadovaujantis BPK 130 straipsnio nuostatomis nagrinėjama tik ta skundo dalis, kuri susijusi su suimtojo teise aukštesniajam teismui paduoti skundą dėl suėmimo paskyrimo bei šios kardomosios priemonės termino pratęsimo. Nagrinėjant nutarties dėl suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą ir teisėtumą, asmens kaltės klausimas nesvarstomas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą. Taip pat nesprendžiamas klausimas dėl gynėjo atsisakymo.
Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, leidę E. Č. paskirti bei pratęsti griežčiausią kardomąją priemonę.
Šioje proceso stadijoje pratęsiant suėmimą, siekiama užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir galimo nuosprendžio įvykdymą. Dėl to skundžiamą nutartį priėmęs teismas, siekdamas užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, padarė pagrįstą išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo tvarka pažeista nebuvo. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Įtariamojo E. Č. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.