- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-05
- Bylos Nr.
- 1A-525-511-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00604-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Kaltinamasis
- D. K.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokuroro G. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-24 nuosprendžio, kuriuo
D. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 m. rugsėjo 11 d., apie 13.00 val., Panevėžio r., Krekenavos sen., Glitėnų k., tyčia pastūmė ant kelio stovinčią nukentėjusiąją J. R. , kuriai, nugriuvus ant žvyruoto kelio dangos, lūžo dešinysis šlaunikaulis ir taip dėl padaryto dešinio šlaunikaulio lūžio, nesunkiai sutrikdė J. R. sveikatą, t.y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
Šalies argumentai
Prokuroras Giedrius Jasulaitis apeliaciniu skundu prašo Panevėžio m. apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nuosprendį, kuriuo D. K. išteisintas, panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. D. K. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 138 str. 1 d., padarymo ir paskirti 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo, vadovaujantis LR BK 48 str. 6 d. 5 p., įpareigoti neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 4 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiosios J. R. santykiai su D. K. yra blogi, kad nukentėjusioji pyksta ant D. K. dėl to, kad jos dukra girtuokliauja su juo. Tačiau teismas neįvertino, kad nukentėjusioji pati pripažino teisme, kad pyksta ant kaltinamojo ir nepriėjo prie išvados, kad jos parodymai šiuo aspektu yra nuoširdūs ir neverčia abejoti jų patikimumu. J. R. parodymai dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių buvo pakankamai nuoseklūs, kad jais būtų galima tikėti. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad nuėjo pas D. K. parsivesti dukros L. R. . Tarp jos ir D. K. kilo žodinis konfliktas. Po to, jai paėjus toliau nuo namo, prie jos priėjo D. K. ir pastūmė ją į krūtinę, dėl ko ji krito ir susižalojo koją bei galvą. Nukentėjusiosios parodymai dėl esminių detalių nekito, jie buvo išsamūs ir konkretūs, yra logiškai pateisinami, todėl negalėjo būti pagrindas pripažinti jos parodymus nepatikimais. Nukentėjusiosios parodymus, kad D. K. smurtą yra naudojęs ir ankščiau, priešingai, nei interpretuoja teismas, netiesiogiai patvirtina L. R. parodymai, kad jis yra motinai grasinęs, bei, kad D. K. yra naudojęs smurtą prieš pačią L. R. . Kaip nurodė nukentėjusioji, D. K. ypač agresyvus būdavo išgėręs alkoholinių gėrimų, o įvykio dieną, kaip matyti iš bylos aplinkybių, D. K. buvo neblaivus. Teismas, spręsdamas, ar pripažinti nukentėjusiosios parodymus patikimais, nepalygino jų su kitais byloje esančiais įrodymais, o būtent: su specialisto išvada, liudytojų B. Š. ir O. S. parodymais, neatsižvelgė į tai, kad pati nukentėjusioji yra garbaus amžiaus moteris, sąžininga ir nuoširdi, neteista, nebausta administracine tvarka, prieš duodant parodymus buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo pagal LR BPK 235 str., baudžiamojoje byloje ji nepareiškė civilinio ieškinio, nors nusikalstamos veikos pasekmes jaučia iki šiol, kas taip pat rodo, kad ji nėra suinteresuota nepagrįstai nuteisti D. K. , o nori tik įvykdyti teisingumą. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nukentėjusiosios J. R. parodymus teismas turėjo pripažinti patikimais ir jais grįsti D. K. kaltę dėl inkriminuojamos veikos padarymo. D. K. nebuvo įspėtas pagal LR BPK 235 str. dėl melagingų parodymų davimo, todėl teismas turėjo D. K. parodymus įvertinti kritiškai ir jais nesiremti. D. K. kaltę patvirtina, o tuo pačiu- jo versiją, kad J. R. susižalojo pati, griūdama, paneigia specialisto išvada, iš kurios matyti, kad sužalojimas galėjo būti padarytas griūnant po stūmimo, liudytojos B. Š. parodymai, kad tą dieną J. R. pas K. ėjo negriuvinėdama. Liudytojos parodymus patvirtina aplinkybė, kad J. R. nustatytas 1,15 prom. girtumas, kuris nėra toks, nuo kurio žmonės griuvinėja, nepaeina. Taip pat teismas neįvertino ir to, kad D. K. turėjo motyvą panaudoti smurtą, nes nukentėjusioji nenorėjo leisti savo dukrai bendrauti su juo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
D. K. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos LR BK 138 str. 1 d. tuo, kad 2011 m. rugsėjo 11 d., apie 13.00 val., Panevėžio r., Krekenavos sen., Glitėnų k., tyčia pastūmė ant kelio stovinčią nukentėjusiąją J. R. , kuriai, nugriuvus ant žvyruoto kelio dangos, lūžo dešinysis šlaunikaulis ir taip dėl padaryto dešinio šlaunikaulio lūžio, nesunkiai sutrikdė J. R. sveikatą.
Išnagrinėjusi pirmos instancijos teismo ištirtus įrodymus, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teisėjų kolegija sutinka su išteisinamajame nuosprendyje padaryta išvada, kad D. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Tiek nukentėjusioji J. R. , tiek išteisintasis D. K. paaiškino, kad 2011 m. rugsėjo 10-11 d. J. R. , L. R. ir D. K. vartojo alkoholį. 2011 m. rugsėjo 11 d. ryte pas J. R. atėjo D. K. ir jie vartojo alkoholį, po to D. K. su L. R. išėjo pas D. K. , o vėliau atėjo J. R. . Kad J. R. 2011 m. rugsėjo 11 d. buvo neblaivi patvirtina ji pati, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G1435/11(05), kurioje nurodyta, kad 76 metų amžiaus J. R. nustatytas 1,15 prom. girtumas, taip pat liudytojai V. M. , O. S. , V. K. , B. Š. . Tą patį apklausų metu nurodė D. K. . Liudytojai V. M. , O. S. , V. K. parodė, kad D. K. buvo mažiau išgėręs.
Nukentėjusioji J. R. , parodė, kad nuėjus pas kaltinamąjį, jo namų durys buvo užrakintos, todėl ji pabeldė ir liepė dukrai L. R. išeiti. Dukra tuo metu miegojo, todėl išėjo į kiemą D. K. , kuris paklausė, ko jai reikia. Ji atsakė, jog nori, kad Laima eitų namo, tačiau Dainius atsakė, kad Laima miega. Tuomet jis priėjo ir pastūmė, nors ji ir buvo paėjusi toliau, apie 5 metrus. Išteisinamasis D. K. neigia, kad stūmė J. R. . Liudytoja B. Š. , parodė, kad ji stovėjo prie kelio ir matė, kad J. R. nuėjo link D. K. namo (b.l. 116).
Liudytoja O. S. , parodė, kad gavo kvietimą į Glitėnų kaimą, kad ten guli moteris. Nuvažiavus pamatė, kad moteris buvo sužalota. Prie šios moters buvo vyriškis jis sakė, kad iškvietė greitąją pagalbą ir kad ji pati nugriuvo, o nukentėjusi pasakė, kad ja pastūmė, šias aplinkybes taip pat patvirtino ir greitosios pagalbos vairuotojas V. K. (b.l. 32-33, 124).
Liudytojas V. M. , parodė, kad 2011 m. rugsėjo viduryje, apie pietus, grįžo dviračiu iš Krekenavos į namus Glitėnų k. Įvažiavęs į keliuką pamatė, kad ant žvyrkelio guli J. R. , tačiau įvykio nematė ir apie įvykį jam D. K. nepasakojo (b.l. 116).
Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, tačiau mažai informatyvūs dėl įvykio aplinkybių. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G1435/11(05) taip pat vienareikšmiškai nepatvirtina, kad sužalojimas buvo padarytas būtent po pastūmimo. Joje nurodyta, jog J. R. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas tiek griūnant po pastūmimo, tiek griūnant ar nugriuvus be jokios pašalinės jėgos. Be to, pats išteisintasis D. K. nurodė, kad gėrė su L. R. pas jį namuose. Po kiek laiko atėjo J. R. . Į vidų Janina nebuvo įėjusi, o jos duktė Laima išėjo pasikalbėti. Jis tuo metu buvo namuose, o išgirdęs, jog Laima su motina barasi, liepė Laimai eiti į vidų. Jis kūreno pečių, o nuėjęs perjungti televizoriaus kanalo, pro langą pamatė Laimos motiną gulinčią ant kelio ir tai pasakė Laimai bei abu nuėjo pažiūrėti. Jis iškvietė greitąją pagalbą. Į greitąją pagalbą nukentėjusiąją padėjo įkelti kaimynas M. Keliant nukentėjusiąją, jam ji nieko nesakė, tik sakė, kad jis ją stūmė. Liudytojos L. R. parodymai ikiteisminio tyrimo metu taip pat nepatvirtina, jog J. R. pargriuvo pastumta D. K. . L. R. išsamiai apklausta teismo posėdyje parodė, kad visiškai nepamena, kas įvyko, nes buvo girta. Prieš įvykį ji, jos motina ir D. K. girtavo jau kelias dienas, o parodymai, kurie surašyti jos apklausos protokole, atspindi jos motinos J. R. nurodytas aplinkybes.
Prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusioji yra garbaus amžiaus moteris, sąžininga ir nuoširdi, neteista, nebausta administracine tvarka, prieš duodant parodymus buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, kad ji nėra suinteresuota nepagrįstai nuteisti D. K. . Ši prokuroro pateikta nukentėjusiosios charakteristika ne visiškai atitinka bylos duomenis. Tačiau vertinant parodymų patikimumą, šiuo atveju svarbiau tai, kad J. R. įvykio metu buvo neblaivi, ji konfliktavo su išteisintuoju ir dėl girtumo bei buvusio konflikto, įvykio aplinkybes įsidėmėti ir įvertinti galėjo netiksliai. Jai praėjus kuriam laikui po įvykio nustatytas 1,15 prom. girtumas, atsižvelgus į jos garbų 76 metų amžių, ir kelių dienų iš eilės svaigalų vartojimą, nevertintinas kaip nereikšmingas.
Atsižvelgiant į šiuos argumentus, darytina išvada, kad teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, išsamiai ir visapusiškai įvertino surinktus įrodymus, laikydamasis BPK 20 str. 5 d. nuostatų. D. K. pagrįstai buvo išteisintas, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymio, kadangi D. K. kaltė buvo grindžiama vien tik nepatikimais nukentėjusiosios parodymais. Pirmos instancijos nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
prokuroro apeliacinį skundą atmesti.