Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-04-19 · Administracinė byla Nr. I1-1765-428/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I1-1765-428/2022Sprendimas · 2022-04-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-03-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-19
Bylos Nr.
I1-1765-428/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03285-2021-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
R. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-1765-428/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03285-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 19 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Ingridai Pikusau,dalyvaujant pareiškėjui R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN, Pataisos įstaiga, Pataisos namai) 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 19–21).

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pažymėjo, jog nuo 2020-04-20 iki 2021-07-30 buvo kalinamas Pravieniškių PN 3-iame sektoriuje 1-ame korpuse nepriimtinomis sąlygomis. Pataisos įstaigoje nebuvo įrengta atskira patalpa rūkymui, todėl kiti nuteistieji rūkė gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose. Taip pat nebuvo iškabinta įspėjamųjų draudžiančių rūkyti ženklų. Todėl buvo priverstas kvėpuoti dūmais užterštu oru. Be to, lauke įrengta rūkymui skirta vieta buvo įrengta prie pat išėjimo iš gyvenamųjų patalpų, prie šiukšlių konteinerio, todėl nuteistieji nesinaudojo paskirta rūkymui vieta. Be to, šiukšlių konteineriai buvo pastatyti prie gyvenamųjų patalpų, tarp išėjimo ir vartelių, kur reikėdavo išeiti iš lokalinio sektoriaus, todėl norint išeiti į valgyklą ar kitokius užsiėmimus būtinai turėdavau praeiti pro šiukšlių konteinerius ir uostyti nemalonų šiukšlių kvapą. Pareiškėjas pareigūnams reiškė pretenzijas žodžiu, tačiau administracija į tai nereagavo. Nurodė, jog jis yra nerūkantis, dėl kvėpavimo tabako dūmais patirdavo dusulio priepuolius, prasidėdavo sausas kosulys, dėl tokių priepuolių negalėjo ir tinkamai išsimiegoti. Dėl ko patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, pablogėjo sveikata, savijauta, iškilo kitos problemos. Nurodė, jog Tabako kontrolės įstatymas draudžia rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kurie nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti dūmais užterštu oru bei juridinio asmens valdymo organams imperatyviai nurodyta užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji ženklai ar užrašai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.

Nurodė, jog Pravieniškių PN administracija nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose bei kitose bendro naudojimo patalpose, neįrengė rūkymui skirtų vietų ir pažeidė teisės aktų nuostatas. Nuteistieji visą laiką turėjo su savimi gyvenamosiose patalpose tabako gaminius su savimi, rūkė kada ir kur norėjo. Jeigu Pravieniškių PN pareigūnai būtų veikia taip kaip reglamentuoja įstatymai, nebūtų priverstas kvėpuoti dūmais užterštu oru, nepatirtų dusulio priepuolių, būtų galėjęs tinkamai išsimiegoti.

Pareiškėjas 2021-06-11 pateikė skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), kuriame reiškė nepasitenkinimą, kad Pravieniškių PN neįrengta rūkymui skirtos vietos ir todėl yra priverstas kvėpuoti dūmais užterštu oru. Departamento informavo, jog atskirų patalpų nerūkantiems nuteistiesiems įrengimo teisės aktai nenumato bei nurodė, jog gyvenamoje patalpoje nuteistiesiems rūkyti draudžiama, todėl nueitiesiems kiemuose įrengtos ir pažymėtos vietos rūkyti. 2021-07-10 pakartotinai kreipėsi į Departamentą su skundu, tačiau skundas buvo persiųstas Pravieniškių PN nagrinėti pagal kompetenciją. Pravieniškių PN reagavo į skundą ir šiukšlių konteinerius perkėlė į kitą vietą, įrengė kitoje vietoje rūkymui skirtą vietą ir pateikė atsakymą į skundą, kuriame meluoja, jog jo teiginys, jog rūkymo vieta įrengta prie šiukšlių konteinerių, neatitinka tikrovės, o šiukšlių konteineriai pastatyti šalia tvoros kitame pastato gale. Pravieniškių PN vėliau perkėlė pareiškėją į kitą lokalinį sektorių.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 24–27) nurodė, jog Pataisos namų Trečiajame sektoriuje gyvenamosiose patalpose nėra iškabinti įspėjamieji ženklai apie draudimą rūkyti. Įstaigos gyvenamosiose patalpose nėra įrengtos rūkymo patalpos, kadangi teisės aktai nenustato prievolės įrengti nuteistiesiems rūkymui skirtas patalpas gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p. draudžia vartoti tabako gaminius bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tai reiškia, kad gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose nuteistiesiems rūkyti draudžiama. Nuteistieji yra prižiūrimi, kontroliuojama, kad gyvenamosiose patalpose būtų nerūkoma, už rūkymą gyvenamosiose ar bendro naudojimo patalpose gali būti skiriamos nuobaudos. Apie kitų nuteistųjų nustatytos tvarkos nesilaikymą, pareiškėjas galėjo informuoti Pataisos įstaigos pareigūnus. Lokalinių sektorių lauke yra įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos. Nurodė, jog šiukšlių konteineriai pastatyti šalia tvoros kitame pastato gale, tai patvirtina 2021-08-29 raštas Nr. 7-3713 „Dėl atsakymo į skundą pateikimo“. Be to, iš pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas yra pirkęs tabako gaminių. Iš to, darytina išvada, kad pareiškėjas pats propaguoja tabako gaminių vartojimą. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas tokiu būdu siekia nepagrįstai pasipelnyti, o ne apginti savo neva pažeistas teises.

Pareiškėjas atlikdamas bausmę Pataisos namuose laikotarpiu nuo 2020-04-20 iki 2021-07-30, 2021-07-08 pokalbio su psichologu metu išsakė šias problemas: patiriamus dvasinius išgyvenimus, orumo pažeidimą, dvasines kančias, fizinį skausmą, diskomfortą, kuriuos galėjo patirti dėl kvėpavimo tabako dūmais, tačiau dėl psichologinės pagalbos nesikreipė. Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktose pareiškėjo asmens sveikatos dokumentuose, pareiškėjo nurodyti skunde sveikatos negalavimai neužfiksuoti, todėl jo teiginiai dėl pasyvaus rūkymo pablogėjusios sveikatos vertintini kaip nepagrįsti.

Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad Pataisos namai ar jos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų.

Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jo teisės ar orumas, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pataisos namuose buvo pažeisti, ir neįrodė, kad atsakovas nesilaikė galiojančių teisės aktų reikalavimų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, taip pat, kad dėl laikymo sąlygų pablogėjo jo emocinė būklė, nepateikė pastarąjį savo teiginį patvirtinančių duomenų ar dokumentų. Atsakovo pateikiami duomenys ir dokumentai patvirtina, kad Pataisos namai laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamas laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose, bei atsakovas nesiekė sąmoningai pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, todėl pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Teismaskonstatauja:

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę laikotarpiu nuo 2020-04-20 iki 2021-07-30.

Pravieniškių PN 2022-01-20 pažyma Nr. 63-216 (b. l. 31) patvirtina, jog pareiškėjas į 3 sektorių atvyko 2020-05-08 ir buvo jame iki 2021-07-30, todėl šioje byloje ginčo laikotarpis yra nuo 2020-05-08 iki 2021-07-30.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde teigė, jog 3 sektoriuje laikotarpiu nuo 2020-05-08 iki 2021-07-30 nebuvo įrengtos rūkymui skirtos vietos bendro naudojimo patalpose. Nuteistieji rūkė bendro naudojimo patalpose, o pareiškėjas kaip nerūkantis, buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Taipogi teigė, jog gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose nebuvo įspėjamųjų ženklų apie draudimą rūkyti bei teigė, jog lauke buvo įrengta netinkamai rūkymo vieta.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 7 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama įkalinimo įstaigos administracijos pareiga užtikrinti, kad nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais (žr., pvz., 2019-10-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019; 2016-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4069-624/2016).

Tabako gaminių vartojimo ribojimas numatytas Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako įstatymas) 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte (redakcijoje galiojusioje iki 2021-01-01) nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Nuo 2021-01-01 ši norma kito ir numatė, jog Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius) draudžiama bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, kitose bendrosios dalinės nuosavybės teisės patalpose ir kitose pastato dalyse. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (redakcija galiojusi iki 2020-12-22) bei nuo 2020-12-22 įsigaliojusiose naujose Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, redakcija galiojusi nuo 2020-12-22) nėra numatyta, jog gyvenamajame korpuse turi būti įrengta rūkymo patalpa.

Aukščiau nurodytos Tabako kontrolės įstatymo ir Higienos normų nuostatos suponuoja išvadą, kad pataisos įstaiga turi imtis priemonių, kad nerūkantiems nuteistiesiems būtų užtikrinta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, t. y. nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tačiau įrengti specialią rūkymui skirtą patalpą teisės aktai neįpareigoja.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas paaiškino, kad nuteistiesiems yra draudžiama rūkyti gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, todėl kiemuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos, tačiau nurodė, jog gyvenamosiose patalpose nėra iškabinti įspėjamieji ženklai apie draudimą rūkyti (b. l. 33).

Byloje nėra duomenų, kad pataisos namai laikosi reikalavimų ir matomose vietose bendro naudojimo ir gyvenamosiose patalpose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti. Todėl teismas konstatuoja, jog atsakovas pažeidė teisės aktuose numatytą pareigą matomose vietose iškabinti įspėjamuosius užrašus ar ženklus apie draudimą rūkyti.

Į bylą pateikti pareiškėjo 2021-05-10 ir 2021-07-05 skundai (b. l. 38–39, 41–43), patvirtina, jog jis ginčo laikotarpiu kreipėsi į Pravieniškių PN administraciją dėl kitų nuteistųjų rūkymo gyvenamosiose ar bendro naudojimo patalpose.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu pirko tabako gaminių (b. l. 34–37). Iš pateikto nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, jog pareiškėjas 2020-06-08, 2021-02-18, 2021-05-27, 2021-06-15 bei 2021-07-20 pirko tabako gaminius. Pareiškėjas teigia, jog jis nerūko bei nurodė, jog cigaretės pataisos namuose yra kaip „vietinė valiuta“, taipogi teigia, jog pirktos kitiems nuteistiesiems (b. l. 63–70).

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, jog nereguliarus (per ginčo laikotarpį 5 kartus) tabako gaminių įsigijimas negali patvirtinti fakto, jog pareiškėjas yra rūkantis asmuo. Pareiškėjas tai neigia, o atsakovas kitų duomenų patvirtinančių, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu rūkė į bylą nepateikė. Tačiau teismas sprendžia, jog pareiškėjas pirkdamas tabako gaminius kitiems nuteistiesiems savo veiksmais tuo pačiu propagavo tabako gaminių vartojimą.

Byloje nėra duomenų, kad pataisos namai laikosi reikalavimų ir matomose vietose bendro naudojimo ir gyvenamosiose patalpose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti. Kadangi atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, jog jis buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, ši skundo aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotas nuoseklus aiškinimas, kad įkalinimo įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais (žr., pvz., 2016-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4069-624/2016; 2019-10-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, vertinant, ar pataisos įstaiga vykdė pareigą imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013, 2013-07-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013, 2016-01-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015, 2017-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017 ir kt.).

Pateikti teismui pareiškėjo skundai (b. l. 38–39, 41–43), patvirtina, jog į Pravieniškių PN dėl rūkymo jis kreipėsi du kartus. Atsakovas jau 2021-05-25 raštu gavo informaciją apie tai, jog 3 sektoriaus 2 korpuso patalpose yra rūkoma, todėl jau tuo metu turėjo imtis priemonių užtikrinti, kad minėtose patalpose esantys nuteistieji nerūkytų, tačiau pareiškėjui buvo tik atsakyta į jo skundą, o kokių priemonių imtasi nebuvo nurodyta (b. l. 40). Įvertinus anksčiau paminėtus tiek pareiškėjo, tiek atsakovo atstovo pateiktus rašytinius įrodymus bei paaiškinimus, konstatuotina, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo argumentų, todėl pareiškėjo argumentai, jog jis gyvenamojoje bei bendro naudojimo patalpose laikotarpiu nuo 2021-05-25 iki 2021-07-30 buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, pripažintini pagrįstais. Į bylą nepateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020-05-08 iki 2021-05-25 kreipėsi į Pravieniškių PN pareigūnus, administraciją ar kitas įstaigas dėl kitų nuteistųjų rūkymo gyvenamosiose ar bendro naudojimo patalpose, o šie nesiėmė veiksmų galimiems pažeidimams pašalinti. Todėl atsakovės atsakomybė šiame kontekste laikotarpiu nuo 2020-05-08 iki 2021-05-10 negalima.

Pareiškėjas teigia, jo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus (toliau – ir NVSC) 2018-10-29 rašte Nr. (2-22 4.80) 2-47123 buvo konstatuota, kad pareiškėjo gyvenamojo pastato viduje, koridoriaus gale, nuteistieji yra įsirengę rūkymo vietą. Ši vieta nėra izoliuota nuo bendro naudojimo patalpų, todėl yra tikimybė tabako dūmams patekti į gyvenamąsias patalpas. Patikrinimas atliktas 2018-10-24, ne ginčo laikotarpiu, todėl teismas šio įrodymo nevertins, kadangi šioje byloje ginčo laikotarpis yra nuo 2020-05-08.

Pareiškėjas teigia, jog lauke rūkymo vieta pažymėta prie šiukšlių konteinerio. Atsakovas nurodė, jog rūkymo vieta pažymėta prie išėjimo durų, o šiukšlių konteineriai pastatyti kitoje vietoje (b. l. 44). Pareiškėjas neneigia, jog rūkymo vietos yra įrengtos lauke. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Pravieniškių PN administracija veikė pagal Tabako kontrolės įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą, sudarydama sąlygas nuteistiesiems rūkyti specialioje tam skirtoje vietoje lauke, tokios vietos įrengimo pastato viduje teisės aktai nereikalauja. Teismas pažymi, jog Įstatymas nedetalizuoja kaip ir kurioje vietoje turi būti lauke pažymėta rūkymo vieta. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamai įrengtos rūkymo vietos lauke atmestini kaip nepagrįsti.

Įvertinus tai, kad, bylos duomenimis, Pravieniškių PN nuteistųjų rūkymas organizuotas tik lauko teritorijose, bei į tai, jog pareiškėjas kreipėsi dėl nuteistųjų rūkymo bendro naudojimo patalpose bei pripažinus, jog gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose nėra iškabinti rūkyti draudžiantys įspėjamieji ženklai ir kad šiose patalpose nėra įrengta speciali rūkymui skirta patalpa, daroma išvada, kad Pravieniškių PN nevykdė teisės aktų nustatyto įpareigojimo užtikrinti, jog nerūkantieji nuteistieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais, ir taip laikotarpiu nuo 2021-05-25 iki 2021-07-30 neužtikrino pareiškėjui sveikatai saugios gyvenamosios aplinkos. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundo argumentas, kad jis Pravieniškių PN 2021-05-25 – 2021-07-30 buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, laikomas pagrįstu.

Teismui nekyla abejonių, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sąlygų (laikotarpiu nuo 2021-05-25 iki 2021-07-30 buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru), pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Tačiau nėra duomenų, kad dėl patirto dusulio būtų kreipęsis į medikus (b. l. 49–55).

Vertindamas pareiškėjo patirtos žalos dydį, teismas visų pirma pažymi, kad pareiškėjas, konkrečiai neįvardino kas bendro naudojimo bei gyvenamosiose patalpose rūko, pats taipogi ginčo laikotarpiu pirko tabako gaminus, duomenų, kad dėl patirto dusulio būtų kreipęsis į medikus taipogi nėra, pažeidimas truko porą mėnesių. Be to, nėra duomenų, kad dėl buvimo su rūkančiais asmenimis jam būtų kilusios kokios nors fizinės pasekmės. Taigi, nors pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl to sutriko sveikata, tačiau duomenų apie patirtus negalavimus į bylą gydytojų patvirtinančių dokumentų nepateikta. Iš pateiktų asmens sveikatos duomenų matyti, jog į gydytojus kreipėsi dėl negalavimų, kurie nesusiję su kvėpavimo sutrikimais (b. l. 49–55).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017-04-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017-02-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatyto pažeidimo ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, priteistinas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Nors pareiškėjas skunde prašė, kad iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN, jam būtų priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. G. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. G. (gim. (duomenys neskelbtini) ) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė