- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-25
- Bylos Nr.
- 2S-279-302/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis, Neringa Švedienė
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „ITD Baltics“
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Corpus A“
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko uždarosios akcinės bendrovės „ITD Baltics“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. nutarties, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos panaikinus teismo įsakymą civilinėje byloje pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Corpus A“ pareiškimą skolininkui uždarajai akcinei bendrovei „ITD Baltics“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2010 m. balandžio 12 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo kreditoriui UAB „Corpus A“ priteisė iš skolininko UAB „ITD Baltics“ 707,42 Lt skolos, 8,28 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 413 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Išsiuntus skolininkui teismo įsakymo nuorašą ir pranešimą dėl prieštaravimų pateikimo, teisme buvo gautas kreditoriaus prašymas dėl pareiškimo atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kreditorius nurodė, kad skolininkas jam sumokėjo prašytą priteisti skolą, tačiau liko neapmokėtos kreditoriaus byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos.
2010-05-18 nutartimi teismas nutraukė civilinę bylą dalyje dėl 707,42 Lt skolos ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo priteisimo, kreditoriui reikalavimų atsisakius, o nepatenkintoje reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų dalyje 2010-05-18 teismo įsakymu priteisė iš skolininko UAB „ITD Baltics“ kreditoriaus UAB „Corpus A“ naudai 413 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
2010-06-04 kreditorius UAB „Corpus A“ pateikė atskirąjį skundą dėl 2010-05-18 nutarties, nurodydamas, jog teismas privalėjo bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą išspręsti skundžiama 2010-05-18 nutartimi, o ne priimdamas naują teismo įsakymą.
Vilniaus miesto 4-asis apylinkės teismas 2010 m. birželio 8 d. nutartimi panaikino teismo 2010-05-18 nutartį dalyje, kuria dėl nepatenkintos kreditoriaus UAB „Corpus A“ dalies – reikalavimo dėl 413 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo priimti naują teismo įsakymą. Panaikino Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-05-18 įsakymą, kuriuo iš skolininko UAB „ITD Baltics“ kreditoriaus UAB „Corpus A” naudai nutarta priteisti 413 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš skolininko UAB „ITD Baltics“ kreditoriaus UAB „Corpus A” naudai 413 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nutartį motyvavo tuo, kad kreditorius yra pareiškęs prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl tokiu atveju, kai pareikštas prašymas dėl pareiškimo atsisakymo priėmimo, bylinėjimosi išlaidų klausimo išsprendimui taikytinos ne procedūrą teismo įsakymo dalinio įvykdymo atveju reglamentuojančios CPK 439 str. 4 d. nuostatos, o CPK 140 str. 1 d., 435 str. 5 d. nuostatos.
Šalies argumentai
Skolininkas UAB „ITD Baltics“ atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditoriaus 2010-06-04 atskirąjį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismo nutarties motyvai yra nepagrįsti ir prieštaraujantys bylos aplinkybėms. Nagrinėjamu atveju taikytina Civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies norma, numatanti, kad ieškovui atsisakius nuo ieškinio, atsakovas jo turėtų bylinėjimosi išlaidų neatlygina. Kreditorius apskritai nepagrįstai kreipėsi į teismą teisminės gynybos, nes jis pats dėl savo kaltės pažeidė sutartines prievoles, t.y. jis tinkamai, kaip reglamentuota tarp šalių sudarytoje sutartyje, nepateikė skolininkui sąskaitų – faktūrų už suteiktas paslaugas (nesiuntė jų nurodytu sutartyje skolininko buveinės adresu), todėl skolininkas negali būti laikomas pažeidusiu prievolę ir jam negali būti taikoma atsakomybė.
Teismas nepagrįstai skolininko sumokėtas sumas kreditoriui po teismo įsakymo išdavimo laikė kaip teismo įsakymo įvykdymą.
Taip pat nurodo, kad teismo nutartis naikintina dėl procesinės teisės normų pažeidimų nagrinėjant kreditoriaus atskirąjį skundą. Kreditorius padavė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla kreditoriui atsisakius reikalavimų, todėl teismas neturėjo įstatyminio pagrindo pats naikinti 2010-05-18 nutarties, o turėjo pareigą nustatyta tvarka nusiųsti bylą su atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, nes skundas paduotas dėl Civilinio proceso kodekso 293 str. 4 p. nurodytos nutarties.
Atsiliepimas
Kreditorius UAB „Corpus A“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Jis nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog teismas neturėjo teisės nutartimi priteisti bylinėjimosi išlaidų kreditoriui, o turėjo priimti teismo įsakymą, nurodydamas, kad bylinėjimosi išlaidos nesudaro ieškinio / pareiškimo sumos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria kreditoriui iš skolininko priteistos bylinėjimosi išlaidos kreditoriui atsisakius pareiškimo po teismo įsakymo išdavimo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl atskirojo skundo argumentais teismo priimtos nutarties keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.
Vienas iš atskirojo skundo argumentų yra tai, kad teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, turėjo vadovautis Civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisykle, kad ieškovui atsisakius ieškinio, atsakovas jo turėtų išlaidų neatlygina, tačiau kolegija sprendžia, kad sutikti su tokia apelianto pozicija nėra teisinio pagrindo.
Civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jeigu kreditorius pareiškia reikalavimo atsisakymą po teismo įsakymo išdavimo, teismas klausimą išsprendžia pagal šiame Kodekse numatytas ieškinio atsisakymo taisykles. Ši nuostata reiškia, kad teismui sprendžiant pareiškimo atsisakymo klausimą vadovaujantis Civilinio proceso kodekse numatytomis ieškinio atsisakymo taisyklėmis (Civilinio proceso kodekso 140 str.), taip pat turi būti išspręstas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Civilinio proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškovui atsisakius ieškinio, atsakovas jo turėtų išlaidų neatlygina. Tačiau jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino, tai ieškovo prašymu teismas priteisia jam iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi bendra bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė yra ta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta paskirstoma šalims atsižvelgiant į bylos rezultatą. Bylą baigus be teismo sprendimo dėl ginčo esmės ir kreditoriaus atžvilgiu priėmus materialiąja prasme jam palankų sprendimą, o skolininkui – nepalankų teismo procesinį sprendimą, atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principus, įtvirtintus Civilinio proceso kodekse, šalių procesinį elgesį ir kitas aplinkybes, iš skolininko kreditoriaus naudai priteistinos pastarojo patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Tokiu būdu, kolegija, atsižvelgdama į tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog tik tuomet, kai kreditorius kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti susidariusį įsiskolinimą iš skolininko ir teismui priėmus teismo įsakymą bei išsiuntus pranešimą skolininkui, skolininkas po prieštaravimų teismui pateikimo apmokėjo prašomą priteisti pareiškimu skolą, sprendžia, kad teismas pagrįstai pripažino kreditorių šalimi, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, ir jam iš skolininko priteisė turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atskirojo skundo argumentai, kad skolininkui negali kilti atsakomybė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kreditoriui, kadangi kreditorius netinkamai reikalavo iš skolininko sumokėti už suteiktas paslaugas, o būtent, jis nesiuntė skolininkui sąskaitų apmokėjimui sutartyje nurodytu adresu, o galimai siuntė savo nuožiūra kitu adresu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo nutartis dėl to yra neteisėta ir nepagrįsta, nes skolininkas susidariusį įsiskolinimą pripažino ir po teismo įsakymo jį sumokėjo. Pažymėtina, kad šalys vadovaudamosi sutarties laisvės principu sudaro sutartį, tokiu būdu prisiimdamos teises ir pareigas. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jam nebuvo žinoma apie susidariusį įsiskolinimą ir apie pareigą atsiskaityti su kreditoriumi, šie jo argumentai tik patvirtina jo nepakankamą bendradarbiavimą su kreditoriumi, kas nesudaro pagrindo jį atleisti nuo atsakomybės dėl kreditoriaus patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Apeliantas nesutinka su teismo priimta nutartimi argumentuodamas tuo, kad teismas neturėjo teisės nutartimi priteisti kreditoriui bylinėjimosi išlaidų.
Pažymėtina, kad teismas, priėmęs kreditoriaus atsisakymą nuo pareiškimo ir nutraukęs civilinę bylą turėjo išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą, kaip tai numatyta Civilinio proceso kodekso 435 straipsnio 5 dalyje, tačiau pažeisdamas procesinės teisės normas, teismas priėmė naują teismo įsakymą vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 439 straipsnio 4 dalimi, reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepagrįstai laikydamas kreditoriaus materialinio reikalavimo dalimi. Teismas, gavęs kreditoriaus atskirąjį skundą ir nustatęs, jog šį procesinį klausimą jis išsprendė neteisingai, kolegijos vertinimu, pasinaudodamas Civilinio proceso kodekso 334 str. 2 d. 1 p. numatyta teise teisėtai ir pagrįstai sutikdamas su kreditoriaus atskiruoju skundu, ne tik panaikino nutartį, kuria priėmė naują teismo įsakymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, bet ir išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, kadangi panaikinus 2010-04-12 teismo įsakymą dėl skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei panaikinus 2010-05-18 teismo įsakymą, kuriuo priteistos bylinėjimosi išlaidos, galutiniame rezultate kreditoriaus patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas liko neišspręstas, kas prieštarauja Civilinio proceso kodekso 270 straipsnio nuostatoms, reglamentuojančioms sprendimo turinį. Pažymėtina, jog klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išsprendimas toje pačioje nutartyje kaip ir klausimo dėl atskirojo skundo tenkinimo, neužkirto bylos dalyviams galimybės skųsti priimtos nutarties dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacine tvarka, todėl laikytina, kad teismas nagrinėjamu atveju iš esmės nepažeidė procesinės teisės normų bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus atskirąjį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš skolininko UAB „ITD Baltics“ valstybei į Surenkamąją sąskaitą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „ITD Baltics“ 5,80 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei (įmokos kodas 5660).