Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės Vilniaus miesto būstas ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovėms N. B., E. J., S. P. (S. P.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovams N. B. ir S. P. procesiniai dokumentai įteikti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, o atsakovei E. J. – CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovai per nustatytą terminą teismui atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Ieškovė ieškinyje išreiškė prašymą, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, atsakovėms nepateikus atsiliepimų į ieškinį, priimti sprendimą už akių.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismui pateikto valstybės įmonės „Registrų centras“ 2019-10-09 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė ieškovei patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas.

Ieškovė nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybė dėl minėto buto nuomos sutarties su atsakovais nebuvo sudariusi, nebuvo priėmusi sprendimo išnuomoti minėto buto atsakovams, tačiau atsakovai užėmė minėtą butą, faktiškai juo naudojosi, deklaravo jame savo gyvenamąsias vietas iki kol Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žvėryno seniūno 2019-05-13 sprendimo Nr. A204-885/19(2.4.2.14-SEN) pagrindu nuspręsta panaikinti atsakovų gyvenamosios vietos registraciją minėtame bute. Šias aplinkybes patvirtina gyventojų registro išrašas, iš kurios matyti, jog atsakovė N. B. minėtame bute deklaravusi savo gyvenamąją vietą nuo 1989-07-17, S. P. minėtame bute deklaravęs savo gyvenamąją vietą nuo 1986-06-09, o atsakovė E. J. nuo 1995-12-21. Į bylą taip pat pateikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žvėryno seniūno 2019-05-13 sprendimas dėl deklaravimo duomenų panaikinimo, kuriuo nuspręsta panaikinti atsakovų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis aukščiau minėtame bute.

Nors, kaip jau aukščiau minėta, tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovų minėto buto nuomos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau iš nustatytų aplinkybių matyt, jog tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovų buvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnį gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įpareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, CK 6.487 straipsnio 1 dalis, CK 6.583 straipsnio 1 dalis). Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 straipsnio 1 dalis). Atsakovai, naudodamiesi gyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), privalo už tai mokėti ieškovei mokestį, tačiau šią pareigą vykdė netinkamai, todėl nuo 2018-08-01 iki 2019-04-17 susidarė 23283,27 EUR dydžio skola už buto nuomą.

Vadovaujantis 1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ Nr. I-775 ieškovė atsakovams paskaičiavo 64,10 EUR dydžio delspinigius, kurie priteistini solidariai iš atsakovų (CK 6.583 straipsnis).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų ir 1387,62 EUR dydžio nuostolius, susidariusius sumokėjus už durų užrakto keitimą (98,97 EUR), patalpų valymą ir daiktų išvežimą į sąvartyną (1288,65 EUR) (2019-04-17 PVM sąskaita-faktūra Nr. VIT 1014685, 2019-05-27 PVM sąskaita-faktūra Nr. 1628). Po atsakovų išsikėlimo, ieškovė patyrė aukščiau nurodytus nuostolius, todėl 1387,62 EUR dydžio nuostoliai priteistini solidariai iš atsakovų ieškovės naudai.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 3834,99 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019-10-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 86 EUR žyminis mokestis bei 8,95 EUR dydžio pašto išlaidos, iš viso – 94,95 EUR (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. P. (S. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2383,27 EUR (dviejų tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 27 centų) dydžio skolą už būsto nuomą, 64,10 EUR (šešiasdešimt keturių eurų 10 centų) dydžio delspinigius, 1387,62 EUR (vieno tūkstančio trijų šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 62 centų) dydžio nuostolius, 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą (3834,99 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, naudai.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. P. (S. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 94,95 EUR (devyniasdešimt keturių eurų 95 centų) dydžio bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Išaiškinti atsakovams, kad jie per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo nepateikimo priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Už pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 3 ir 7 dalis.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.