Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. V., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baustas administracine tvarka,

traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. pakartotinai panaudojo tėvo valdžią priešingai vaiko interesams, t. y. metų laikotarpyje būdamas baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalį, 2018 m. spalio 19 d. apie 18.00 val. su sutuoktine B. S. savo namuose vartojo alkoholinius gėrimus ir būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,80 promilių girtumas, sudarė nesaugią aplinką savo nepilnamečiam sūnui T. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad sūnus T. S. nepasiimtų namuose laikomo alkoholinio gėrimo – alaus, ir jo nevartotų, savarankiškai nesugebėjo tinkamai pasirūpinti sūnumi T. S., sūnus buvo perduotas giminaitei B. Ž.. Tokiais savo veiksmais V. V. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155, 3.165 straipsnių ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies, 26 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 2 dalyje.

V. V. į teismo posėdį neatvyko. Vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri nustato, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jeigu jam tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Iš byloje esančio grąžinamojo pranešimo matyti, jog teismo šaukimas apie 2019 m. sausio 21 d. vyksiantį teismo posėdį V. V. įteiktas asmeniškai 2019 m. sausio 10 d., tačiau į teismo posėdį nustatytu laiku neatvyko, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta V. V. nedalyvaujant.

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas V. V. prisipažinimas padarius nusižengimą, jis nurodė, jog dėl įvykio labai gailisi.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatui žinoma, nes institucijai buvo išsiųstas pranešimas apie bylos nagrinėjimo teisme datą ir laiką bei pareikalauta iki teismo posėdžio pateikti papildomus dokumentus, todėl byla išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant.

Nepilnamečio nukentėjusiojo T. S. atstovė pagal įstatymą Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė į teimo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą ir laiką informuota supažindinant su nutarimu leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese, todėl byla išnagrinėna nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pakartotiną tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimas.

Tėvų valdžios turinys yra atskleidžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje t. y. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi ir tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje; to paties įstatymo 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu; Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys saugo vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos; to paties įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikui ugdoma nuostata nevartoti tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei kitų psichiką veikiančių medžiagų ar apkvaišinančių nenarkotinių priemonių, taip pat nuostata, kad vaistus galima vartoti tik gydymo tikslais; to paties įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, jog V. V., savo namuose vartodamas alkoholį ir būdamas nuo jo apsvaigęs, nesirūpino, kad vaikas būtų apsaugotas nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos, neužtikrino, kad sūnus T. S. nepasiimtų namuose laikomo alkoholinio gėrimo – alaus ir jo nevartotų, savarankiškai nesugebėjo tinkamai pasirūpinti sūnumi T. S., dėl ko jis buvo perduotas giminaitei, taip neužtikrino savo nepilnamečiam sūnui saugios ir ramios aplinkos, jam nebuvo ugdoma nuostata nevartoti alkoholinių gėrimų, nesmurtauti prieš brolį, todėl V. V. pažeidė aukščiau minėtuose teisės aktuose numatytas tėvų pareigas ir tokiu būdu veikė priešingai vaiko interesams.

Be V. V. rašytinio prisipažinimo nusižengimo padarymą patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nutarimai nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, T. S., V. G., B. S. apklausos protokolai, Informacija apie paieškos rezultatus nacionaliniuose registruose ir tarptautinėse sistemose, Gyventojų registro išrašas apie asmenį, raštai Joniškio rajono savivaldybės administracijai ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus.

Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog pripažino padaręs administracinį nusižengimą, dėl jo gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad administracinis nusižengimas padarytas neblaivaus asmens (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas) ir administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Teismas, įvertinęs visus byloje esančius ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pobūdį, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad už analogišką administracinį nusižengimą V. V. traukiamas administracinėn atsakomybėn trečią kartą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad V. V. kaltė dėl ANK 73 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo yra visiškai įrodyta, o nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant jam ANK 73 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – bauda, kurios dydis nustatytinas tarp straipsnio sankcijoje nurodyto nuobaudos vidurkio ir maksimumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 614, 635-637, 646, 674 straipsniais,

nutarė:

pripažinti V. V. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam nuobaudą – 70,00 eurų (septyniasdešimties eurų 00 ct) baudą.

Išaiškinti V. V., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama lėšų gavėjui – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti įmokos kodą 1001 ir pažeidimo identifikavimo kodą ROIK ((duomenys neskelbtini)) arba bylos numerį, esantį šio nutarimo viršuje (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje).

Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatui.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusius Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.