Kauno apygardos teismo nutartis

2015-08-31 · Byla Nr. ATP-840-383/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-31
Bylos Nr.
ATP-840-383/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-04027-2015-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. ATP-840-383/2015;
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04027-2015-3;
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. J. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutarimo R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 134 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2015 m. kovo 22 d., 8.24 val. Kauno m. sav., Panerių g. vairavo automobilį „Toyota Hilux“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įrengtais saugos diržais ir nebuvo prisisegęs saugos diržo. Tokiais savo veiksmais R. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 196 punkto reikalavimus.

2015 m. balandžio 20 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnas priėmė nutarimą, kuriuo R. J. paskyrė 42 Eur baudą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašė panaikinti minėtą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūno priimtą nutarimą, tačiau Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 29 d. priėmė nutartį, kuria 2015 m. balandžio 20 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus specialisto nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje paliko nepakeistą, o pareiškėjo R. J. skundo netenkino.

Nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi pareiškėjas R. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį ir bylą nutraukti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, jog teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, rėmėsi vien byloje apklausto liudytojo parodymais, tačiau nepasisakė dėl kitų byloje esančių įrodymų ir jų nevertino, nepašalino esančių prieštaravimų. Pareiškėjo teigimu, aplinkybė, jog džipo galinis langas yra palyginti mažas bei užtamsintas, paneigia policijos pareigūno D. T. (D. T.) parodymus, jog per džipo galinį langą matėsi, kad keleivis prisisegęs, o pas vairuotoją juostos nebuvo, tačiau priėjus prie automobilio, pareiškėjas jau buvo prisisegęs saugos diržą.

Skunde taip pat teigiama, jog yra būtina iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų dalies išreikalauti duomenis apie pareiškėjo sustabdymo aplinkybes – kada buvo pranešta apie sustabdymą ir dėl kokios priežasties pareiškėjas buvo sustabdytas. R. J. teigimu, teismas prieštaravimų nepašalino ir sprendimą priėmė remdamasis tik pareigūno, kuris suinteresuotas bylos baigtimi, parodymais.

R. J. skunde pažymi, kad Policijos patrulių veiklos instrukcija nenumato galimybės policijos patruliams rytais transporto priemones stabdyti neįjungus garsinio signalo, dėl ko policijos patrulių veiksmai stabdant pareiškėjo automobilį nenaudojant garsinio signalo, vertintini kaip tarnybinis nusižengimas.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba pateikė atsiliepimą į R. J. apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinio skundo netenkinti kaip nepagrįsto, paliekant 2015 m. birželio 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

R. J. apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog R. J. 2015 m. kovo 22 d., 8.24 val. Kauno m. sav., Panerių g. vairavo automobilį „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įrengtais saugos diržais ir nebuvo prisisegęs saugos diržo, tuo pažeisdamas (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 134 straipsnio 1 dalyje. ATPK 134 str. 1 d. įtvirtinta administracinė atsakomybė už naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimą. (duomenys neskelbtini) punkte numatyta, kad važiuojant transporto priemone su įrengtais saugos diržais, būtina juos užsisegti.

Byloje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu – 2015 m. kovo 22 d., apie 8.24 val., ir nurodytoje vietoje – Kauno m. sav., Panerių gatvėje savo tarnybines pareigas vykdė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-ojo būrio patrulis M. K. ir patrulis D. T., kurie patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus R. J. pažeidimus. Policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose (institucijos pateiktos b. l. 4-5) ir pareigūnas D. T. apklaustas pirmosios instancijos teisme (b. l. 19-20) nuosekliai nurodė, kad akivaizdžiai matė, jog automobilio „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja neprisisegęs saugos diržo. Ir nors pareiškėjas skunde teigia, jog džipo galinis langas yra palyginti mažas bei užtamsintas, todėl pareigūnai negalėjo matyti, ar jis važiuoja prisisegęs saugos diržą, tačiau tokie skundo argumentai yra atmetami kaip nepagrįsti. Teismo posėdžiu metu liudytoju apklaustas pareigūnas nurodė, kad per galinį automobilio langą matėsi, kad automobilio keleivis saugos diržą prisisegęs, o vairuotojas – ne. Pareigūnas ši vaizdą matė ir per didžiulius šoninius automobilio „Toyota Hilux“ vaizdo veidrodėlius. Pažymėtina, kad policijos pareigūnų, vykdžiusių tarnybines pareigas, dėstomos įvykio aplinkybės buvo nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai, todėl teismas netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis neturi pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti asmenys būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus.

Skunde taip pat teigiama, jog yra būtina iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų dalies išreikalauti duomenis apie pareiškėjo sustabdymo aplinkybes – kada buvo pranešta apie sustabdymą ir dėl kokios priežasties pareiškėjas buvo sustabdytas. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis ir tik teismo prerogatyva yra spręsti, kada byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti atitinkamas išvadas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik D. T. teisme duotus parodymus, faktines bylos aplinkybes patvirtina ir patrulio M. K. tarnybiniame pranešime užfiksuotos bylos aplinkybės. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, pareiškėjo kaltės nepaneigia ir ta aplinkybė, kad jis buvo sustabdytas nenaudojant garsinio signalo. Kiekvienas pareigūnas individualiai priima sprendimą ir, kaip paaiškino liudytojas, buvo ankstus rytas, todėl garsinis signalas nebuvo naudojamas. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje esanti įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju R. J. 2015 m. kovo 22 d., 8.24 val. Kauno m. sav., Panerių g. vairavo automobilį „Toyota Hilux“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su įrengtais saugos diržais ir nebuvo prisisegęs saugos diržo.

Aptartų aplinkybių pagrindu daroma išvada, kad R. J. pažeidimas, numatytas ATPK 134 straipsnio 1 dalyje, yra įrodytas, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. J. apeliacinį skundą atmesti

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas