Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirba, Užimtumo tarnyboje registruotas, gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK), 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. birželio 03 d. apie 20.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia, ne mažiau dvidešimt keturis kartus, sudavė rankomis ir kojomis savo šeimos narei – sutuoktinei A. J. į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešiniame petyje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus dešinio peties srityje, kairės pusės VII-o šonkaulio lūžį, taip šiais veiksmais sukėlė A. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. gruodžio 11 d. apie 17.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, asmeninio konflikto metu, savo šeimos narei – sutuoktinei A. J., tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į pilvą, du kartus kumščiu sudavė į dešinį petį, tada sugriebęs jai už plaukų stipriai tempė, sugriebęs jai už kojos nutempė ant grindų, kur ne mažiau 10 kartų kojomis spyrė į įvairias kūno vietas, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas veide, dešinės ausies kaušelyje, pakaušyje, žastuose, plaštakose, dešiniame dilbyje, dešiniame rieše, nugaroje, juosmenyje, sėdmenyse, klubuose, dešiniame šone, pilve, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, tuo sukėlė A. J. fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis 2024 m. birželio dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2024 m. birželio 3 d. namuose vyko išgertuvės su sutuoktine prasidėjo nesklandumai. Iš pradžių buvo žodinis konfliktas, po to sudavė smūgį. Prisimena, kad išspyrė iš lovos. Kai nukentėjusioji pasiskundė, kad jai bloga, iškvietė GMP. Dėl girtumo įvykio detalių neprisimena, tačiau galėjo padaryti visus sužalojimus, kurie nukentėjusiajai konstatuoti.

Galimai 2024 m. gruodžio 11 d. namuose vyko išgertuvės, dėl girtumo detalių neprisimena, bet gali būti, kad prieš sutuoktinę pavartojo smurtą, nes ji išsikvietė brolį ir išvažiavo. Kitų asmenų, kurie būtų galėję sužaloti žmoną nebuvo. Dėl savo elgesio gailisi su sutuoktine susitaikė.

Nukentėjusioji A. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R. J. yra jos sutuoktinis, sutinka duoti parodymus apie jos sutuoktinio R. J. galimai padarytą nusikalstamą veiką. R. J., būdamas neblaivus, be jokios priežasties, prieš ją smurtauti pradėjo 2024-06-03, apie 20.00 val., tai yra jis ją mušė rankomis bei spardė. Pirmoje apklausoje buvo labai susijaudinusi ir nurodė, kad jis jai spyrė į kairę koją, tačiau nori patikslinti, kad buvo įspirta ne į kairę koją, o į dešinę koją, taip pat jis jai įspyrė į kairį šoną, kumščiais sudavė į galvą, dešinę ranką ir petį. Smūgių sudavimo metu ji juto fizinį skausmą, o kai jai įspyrė į šoną, ji juto didelį skausmą, kaip vėliau sužinojo jai lūžo šonkaulis. Smūgių ir spyrių skaičiaus įvardinti negali, kadangi neskaičiavo, jų buvo tikrai daug, jai bendrai suduota ir įspirta galėjo būti apie 24 kartus kaip nurodo teismo medicinos ekspertai. Tai buvo pirmas kartas kuomet jis taip pasielgė, anksčiau tokių konfliktų nebuvo, jie sutaria gerai. ( I t. b.l. 67-70).

Nukentėjusioji A. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. gruodžio 15 d. ji kreipėsi į VŠĮ Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių, nes 2024 m. gruodžio 11 d. buvo sumušta sutuoktinio R. J.. Po apžiūros ją medikai išleido gydytis ambulatoriškai. 2024 m. gruodžio 11 d., jai būnant namuose, kartu su sutuoktiniu R. J., (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Apie 17.00 val. ji su vyru miegamojo kambaryje, atsigulė į lovą ir žiūrėjo televizorių. Sutuoktinis lovoje ją pradėjo užgaulioti, vadindamas negražiais žodžiais. Ji jį ramino, kad baigtų kelti konfliktą. Tačiau R. ranka jai sudavė į pilvą, dėl ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą, iš skausmo nusisuko į kitą pusę, nusisukusi pajuto stiprų smūgį į dešinį petį, jo paprašė liautis, tačiau jis ją sugriebė už plaukų ir ištempė iš lovos ant grindų, kur pervertęs ją spardė kojomis į įvairias kūno vietas, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Po sumušimo jos sutuoktinis ją paliko gulėti ant grindų, o pats išėjo parūkyti į balkoną. Jam išėjus ji sunkiai atsikėlė nuo grindų, nuėjo į gretimą kambarį. Vyrui šiek tiek nurimus, pasiėmusi telefoną paskambino savo broliui G. ir paprašė jo atvykti, kad šis ją pasiimtų. Jai rengiantis, R. vėl pasidarė agresyvus, iš jos atėmė nuo namų raktą ir telefoną, išstūmė ją pro buto duris ir jas užsirakino. Vyras išgėręs alkoholio taip elgiasi dažnai. Tą dieną į policiją nesikreipė, kadangi bijojo sutuoktinio R. J. ( II t. b.l. 3-6).

Liudytojas E. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba Kauno AVPK Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje, vyr. patruliu. Reaguoja į iškvietimus Kėdainių mieste ir rajone. 2024 m. gruodžio 15 d. dirbo šaukiniu „6089“ ir apie 10.00 val. iš Kauno budėtojo gavo pranešimą, kad reikia vykti į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių, kur atvyko sumušta A. J., gim. (duomenys neskelbtini). Nuvykus į priėmimo skyrių, ten rasta A. J., kuri nurodė, kad jai būnant namuose, kartu su sutuoktiniu R. J., (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Apie 17.00 val. su vyru miegamajame kambaryje atsigulė į lovą, žiūrėjo televizorių, sutuoktinis lovoje pradėjo ją žodžiu užgaulioti. Moteris jį bandė nuraminti, tačiau sutuoktinis ranka sudavė jai į pilvą, dėl ko ši juto stiprų fizinį skausmą, iš skausmo moteris sako nusisuko į kitą pusę. Nusisukusi pajuto stiprų smūgį į dešinį petį, dėl ko ji paprašė jo liautis, tačiau jis sugriebė ją už plaukų ir ištempė iš lovos ant grindų, kur pervertęs spardė kojomis į įvairias kūno vietas, dėl ko moteris juto fizinį skausmą. Po sumušimo sutuoktinis ją paliko gulėti ant grindų, o pats išėjo parūkyti į balkoną, jam išėjus A. J. sunkiai atsikėlusi nuo grindų nuėjo į gretimą kambarį. Pasak moters vyrui šiek tiek nurimus, ši pasiėmusi telefoną paskambino savo broliui G. ir paprašė jo atvykti, kad šis ją pasiimtų. Jai rengiantis R. vėl pasidarė agresyvus ir iš moters atėmęs nuo namų raktą ir telefoną, išstūmė ją pro buto duris ir jas užsirakino. Tą dieną į policiją ji nesikreipė, kadangi bijojo sutuoktinio R. J.. Ant moters veido buvo matomi sužalojimai, kurie buvo nufotografuoti ir užfiksuoti jos apžiūros protokole. Buvo nuvykta (duomenys neskelbtini), kad surasti R. J., tačiau į butą niekas neįsileido. Iš A. J. priimtas pareiškimas, jai išduota užduotis atlikti objektų tyrimą ( II t. b.l. 51-54).

Liudytojas G. D., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis turi seserį A. J., kuri yra susituokusi su R. J. ir kartu gyvena daug metų (duomenys neskelbtini). 2024 m. gruodžio 11 d., tikslaus laiko jau nepamena, bet po 17.00 val., jis paskambino savo seseriai A. J., norėjo pasikalbėt, tačiau ji neatsiliepė. Tada už kelių minučių A. jam perskambino, skundėsi, kad jos R. neišleidžia iš namų, ją sumušė. Tada jis pasakė jai, kad duotų pakalbėti R.. Jis atsiliepė telefonu, paprašė jo, kad išleistų A. pas jį į svečius ir jis R. sutiko. Tada jis automobiliu nuvyko prie A. namų, ji jau laukė jo. Ji atsisėdo į automobilį ir jis ją parsivežė į savo namus. Į sesers namus nuėjęs nebuvo, R. nematė. Kai sesuo atsisėdo į jo automobilį ji buvo labai susijaudinusi, ant jos veido buvo matyti kraujosruvos. Sesuo jam sakė, kad ją sumušė sutuoktinis R. J., tačiau kur, kiek kartų, į kurias vietas jis neklausinėjo, o ji daugiau ir nepasakojo. Sesuo skundėsi, kad jai skauda veidą ir visą kūną. Į sesers gyvenimą jis nesikiša, kaip ji gyvena nežino, tik prieš 3 ar 4 mėnesius, kiek žino, ji buvo sutuoktinio sumušta. Šiuo metu sesuo A. gyvena pas seserį (duomenys neskelbtini) ( II t. b.l. 47-48).

Asmens apžiūros protokolu nustatoma, kad ligoninės patalpose, A. J. sutikimu, apžiūrėtas jos kūnas. Ant moters kairės rankos matomos mėlynos spalvos ir tamsiai rudos spalvos kraujosruvos. Ant moters rankos dešinės alkūnės matosi nubrozdinimas, moteris skundžiasi kairės pusės pilvo skausmu, taip pat sako, kad liečiant skauda pakaušį ( I t. b.l. 77-85)

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G1196/2024 nustatoma, kad A. J. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešiniame petyje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus dešinio peties srityje, kairės pusės VII-o šonkaulio lūžis, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas( I t. b.l. 95-97).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 2709/2024(02) nustatoma, kad A. J. konstatuotos poodinės kraujosruvos veide, dešinės ausies kaušelyje, pakaušyje, žastuose, plaštakose, dešiniame dilbyje, dešiniame rieše, nugaroje, juosmenyje, sėdmenyse, klubuose, dešiniame šone, pilve, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ( II t. b.l.28-30 ).

Alkoholio kiekio matavimo žurnalo kopijoje užfiksuota, kad 2024 m. birželio 3 d. 22:09 val. A. J. nustatytas 2,10 promilių neblaivumas, o R. J. 23:10 val. nustatytas 3,20 promilių neblaivumas ( I t. b.l.63-64).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Analizuojant komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota).

Vertinant komentuojamos nusikalstamos veikos objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą. Nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada.

Byloje ištirtais įrodymais yra besąlygiškai nustatyta, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia sužalojo A. J.. Ir pats kaltinamasis neneigia savo kaltės. Visos ištirtos aplinkybės įrodo, kad konflikto pasėkoje nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Specialisto išvada patvirtina, kad sužalojimai A. J. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytų aplinkybių metu. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l.95-97).

BK 140 straipsnio 2 dalyje, įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis žmogaus kūnui siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.

Kaltinamasis R. J. savo kaltę pripažino visiškai. Teismo nustatytas faktines šio kaltinamojo padaryto nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Aplinkybę, kad nukentėjusioji buvo sužalota, ikiteisminio tyrimo metu nurodė nukentėjusioji. Asmens apžiūros protokole užfiksuoti A. J. sužalojimai. Teismas neabejoja, kad specialisto išvadoje nurodytas sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas yra kaltinamojo R. J. veiksmų pasekmė.

Vertinant nustatytus kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmus, teismas neabejoja, kad šiuo atveju kaltinamasis suprato, jog sutrikdys sveikatą ir tokių pasekmių norėjo. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčia sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui. Atsižvelgiant į nurodytą kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo reikšmės nusikalstamų veikų padarymui.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisme 2025 m. balandžio 18 d. gautas kaltinamojo R. J. ir nukentėjusiosios A. J. susitaikymo susitarimas. Susitaikymo susitarime nurodyta, kad kaltinamasis R. J. pripažįsta padaręs nusikaltimus, nuoširdžiai atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji jam atleido ir neturi jokių pretenzijų dėl žalos (turtinės ir neturtinės) bei bylos proceso išlaidų. Kaltinamasis ir nukentėjusioji prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti ( 3 t., b. l. 16-17).

Kaltinamajam prisipažinus dėl nusikalstamos veikos padarymo, susitaikius su nukentėjusiąja A. J. (7 t., b. l. 16-17), atsižvelgiant į nusikalstamų veikų tikslus bei motyvus, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, į kaltinamojo asmenybę: neteistas, administracine tvarka baustas, bauda sumokėta (2 t. b. l. 124), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ir į tai, jog kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, pastaroji jam atleido, jie susitaikė, nukentėjusioji savo civilinio ieškinio atsisakė, jam pretenzijų neturi, Valstybinė ligonių kasa civilinio ieškinio atsisakė, darytina išvada, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, pakankamas teismo proceso auklėjamasis poveikis, todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 straipsnis). Baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Vertinant kaltinamojo asmenybę ir nukentėjusios poziciją, skirti baudžiamojo poveikio priemonę kaltinamajam, nėra pagrindo.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–305 straipsniais, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

n usprendžia:

R. J., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, R. J. ir nukentėjusiajai A. J. susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Priimti civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio. Procesą dėl civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

R. J. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.