- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-05-06
- Bylos Nr.
- A8.-966-795/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00582-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Pažeidėjas
- K. A.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 9.38Prekių (daiktų, pašto siuntų, pinigų) deklaravimo, gabenimo tvarkos pažeidimai (ANK 212-214 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, Klaipėdos teritorinės muitinės įgaliotai atstovei Jūratei Galginienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančiam UAB „A.“ muitinės tarpininko atstovu, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. A. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad jis būdamas muitinės tarpininko UAB „A.“ atstovu, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 3 d. 16 val. 42 min. iki 2018 m. balandžio 25 d., 12 val. 14 min., S. N. g. 4, Klaipėdoje, pateikė elektronines importo deklaracijas Nr. 17LTLU9000IM01CB50 (2017-07-03), Nr. 17LTLU9000IM022596 (2017-08-07), Nr. 17LTLR1000IM008CE8 (2017-09-04), Nr. 17LTLR1000IM01E049 (2017-10-03), Nr. 17LTLR1000IM04BAB3 (2017-12-06), Nr. 18LTLC0100IM009CA6 (2018-04-03), Nr. 18LTLC0100IM01ABB5 (2018-04-25), prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai. Vadovaujantis 2010 m. birželio 29 d. Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintomis Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklėmis, muitinio tikrinimo metu, kilus įtarimui dėl deklaruotų sausų riebalų iš palmių aliejaus, naudojamų galvijų pašarų gamybai, klasifikavimo TARIC kodu 1518 00 99 90 teisingumo, buvo paimtas prekės mėginys kodo patikslinimui ir išsiųstas į Muitinės laboratoriją prekės sudėčiai nustatyti. Klaipėdos teritorinė muitinė gavusi Muitinės laboratorijos tyrimo protokolą Nr. 18MLT0943 (2018-05-25) apie tirto produkto sudėtį 2018 m. birželio 11 d. įformino Prekės klasifikavimo aktą Nr. 18L0151 ir nustatė prekei kitą nei deklaruota TARIC kodą 1511 90 19 90. Vadovaudamasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - Sąjungos muitinės kodeksas) 46 ir 48 straipsniais, Klaipėdos teritorinė muitinė 2018 m. lapkričio 26 d. priėmė Supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 8LM190674S, kuria pakeitė minėtose importo deklaracijose deklaruotoms prekėms TARIC kodą (33 langelis) iš 1518 00 99 90 į 1511 90 19 90, perskaičiavo importo mokesčius (47 langelis) ir įregistravo mokestinę nepriemoką - 5997,00 Eur importo muito ir įtraukė į apskaitą įskaitomo VMI pridėtinės vertės mokesčio sumą, ją didinant - 1257,00 Eur. Įregistruota mokestinė nepriemoka iš viso - 7254,00 Eur. Bendra prekių vertė (46 langelis) - 187380,00 Eur.
Pateikdamas neteisingus duomenis minėtose importo deklaracijose apie deklaruojamų prekių TARIC kodą ir apskaičiuotus importo mokesčius, K. A. pažeidė 2004 m. balandžio 13 d. Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B-329 patvirtintos bendrojo administracinio dokumento pildymo instrukcijos 27.37.1, 27.37.2, 27.53 punktų nuostatas ir 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalį ir 2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento 2015/2446 B-01 Priedo II antraštinės dalies, 3 skyriaus 7 pastraipos nuostatuose.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. A. pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir paaiškino, kad teikdamas deklaracijas buvo tikras, jog nurodo teisingą TARIC kodą. Prieš deklaruodamas prekę surinko visą reikalingą informaciją, dėl prekės kodo ir teisingo klasifikavimo bendravo ir konsultavosi su importuotoju, kuris patvirtino, kad produkcija, kurią importuoja platinama visame pasaulyje ir prekės kodas duotas prekės gamintojo. Prekių gavėjas pateikė prekių siuntėjo siųstą užklausą į muitinės padalinį Vokietijoje dėl prekės kodo nustatymo. Buvo gautas atsakymas su prekės kodu, kurį ir nurodė deklaruodamas prekę. Muitinei paėmus mėginį laboratorijoje nustatyta šiek tiek kitokia prekės sudėtis, dėl ko pasikeitė prekės kodas. Tai buvo nustatyta tik atlikus tyrimą laboratorijoje. Jis kaip deklarantas pasitikėjo importuotojo pateiktais duomenimis, deklaravo prekę tik gavęs patvirtinimą iš prekės gamintojo dėl prekės kodo. Pripažino padaręs nusižengimą, prašė atsižvelgti į tai, kad yra paėmęs būsto paskolą, planuoja kurti šeimą, todėl straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda būtų nepakeliama finansinė našta.
Teismo posėdyje Klaipėdos teritorinės muitinės įgaliota atstovė J. Galginienė paaiškino, kad K. A. veiksmuose yra nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje, sudėtis. Jam skirtina administracinė nuobauda, dėl nuobaudos dydžio paliko spręsti teismo nuožiūra.
2018 m. lapkričio 26 d. Klaipėdos teritorinės muitinės surašytoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ supaprastinto patikrinimo ataskaitoje nurodyta, kad patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ importavo sausus riebalus iš palmių aliejaus ir Klaipėdos teritorinėje muitinėje įformino importo deklaraciją Nr. 18LTLC0100IM01ABB5, prekių išleidimui į laisvą apyvartą, kurioje prekę deklaravo TARIC kodu 1518 00 99 90. Prekei taikyta trečiųjų šalių 7,7% muito norma ir standartinis 21% pridėtinės vertės mokestis (toliau - PVM).
Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 189 ir 190 straipsniais, 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklių 240 straipsniu, 2010 m. birželio 29 d. Muitinės departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintomis Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklėmis (Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2018 m. balandžio 24 d. įsakymo Nr. 1B-333 redakcija), UAB „(duomenys neskelbtini)“ importo deklaracijos Nr. 18LTLC0100IM01ABB5 įforminimo metu, muitinės pareigūnui kilus abejonėms dėl prekės kodo teisingumo, buvo paimtas prekės „Apsaugoti sausi riebalai iš palmių aliejaus, naudojami galvijų pašarų gamybai“, deklaruotos TARIC kodu 1518 00 99 90, mėginys, kuris išsiųstas į Muitinės laboratoriją. Klaipėdos teritorinė muitinė, gavusi Muitinės laboratorijos tyrimo protokolą Nr. 18MLT0943 (2018-05-25), nustatė, kad remiantis atliktu dujų chromatografiniu tyrimu, pateiktame prekės mėginyje dominuoja palmitino, oleino, stearino, linolio riebalų rūgštys. Riebalų rūgščių santykis būdingas palmių stearinui. Tyrimui pateiktas produktas komerciniu pavadinimu „ELBE DF 100 PT-PV“ pagamintas iš palmių kietosios frakcijos - palmių stearino.
Palmių aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti, skiriami į KN 1511 poziciją. KN paaiškinimų 1511 90 11 - 1511 90 19 subpozicijų paaiškinimuose nurodyta, kad šiai subpozicijai priskiriamas palmių stearinas (kietosios frakcijos). Sausi riebalų milteliai paruošiami iš aliejaus/vandens emulsijos, naudojant purškimo - džiovinimo technologiją. Pagal šią technologiją riebalų milteliai gali būti pagaminti iš augalinių riebalų, pvz., palmių aliejaus. Sausi palmių riebalų milteliai, kurie yra pagaminami iš palmių stearino, dažniausiai yra naudojami galvijų pašarų gamybai. Produktas, pagamintas iš palmių stearino, supakuotas į pakuotes, kurių masė didesnė kaip 1 kg, klasifikuotinas TARIC kodu 1511 90 19 90.
Atsižvelgiant į Muitinės laboratorijos tyrimo rezultatus ir vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 57 straipsniu, 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo, KN paaiškinimais, SS paaiškinimais (HSENs, 2017), Klaipėdos teritorinė muitinė 2018 m. birželio 11 d. įformino Prekės klasifikavimo aktą (toliau - PKA) Nr. 18L0151 ir deklaruotai prekei nustatė TARIC kodą 1511 90 19 90.
Klaipėdos teritorinė muitinė pradėjusi patikrinimą dėl importo deklaracijose Nr. 17LTLU9000IM008D31, Nr. 17LTLU90001M01CB50, Nr.l7LTLU9000IM022596, Nr. 17LTLR1000IM008CE8, Nr. 17LTLR1000IM01E049, Nr. 17LTLR10001M04BAB3, Nr. 18LTLR1000IM016C21, Nr. 18LTLC0100IM009CA6, deklaruotų tapačių prekių klasifikavimo teisingumo, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas sąskaitas faktūras, prekių analizės sertifikatus ir patikrinusi deklaruotų prekių klasifikavimą nustatė, kad importo deklaracijose deklaruotos tapačios prekės – sausi palmių riebalai ir kilmės sertifikatuose pateikti duomenys, kurioms įforminant importo deklaraciją Nr. 18LTLC0100IM01ABB5, buvo paimtas mėginys ir nustatytas kitas nei deklaruota TARIC kodas 1511 90 19 90.
Atsižvelgdama į tai, Klaipėdos teritorinė muitinė, vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 22 straipsnio 6 dalies ir 29 straipsnio, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 126 straipsnio 3 dalies ir 133-1 straipsnio 6 dalies, nuostatomis, ir remdamasi tyrimo medžiaga, pranešė bendrovei apie galimą nepalankų teritorinės muitinės sprendimo priėmimą pagal atliekamo supaprastinto patikrinimo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus, tai yra apie ketinimą keisti minėtose importo deklaracijose deklaruotų prekių TARIC kodą iš 151800 99 90 į 1511 90 19 90, kai pasikeitus prekių TARIC kodui, bus taikytina trečiųjų šalių muito norma 10,9% ir galimai atsiras mokestinė prievolė.
Klaipėdos teritorinė muitinė mokestinio tyrimo metu išanalizavusi bendrovės pateiktus prieštaravimus ir argumentus dėl prekių klasifikavimo bei Vokietijos Federalinės finansų valdybos švietimo ir mokslo centro 2010 m. rugpjūčio 23 d. išduotą neprivalomą muitinės tarifų informaciją, nustatė, kad minėtas dokumentas neturi teisinio pagrindo ir neatitinka privalomajai tarifinei informacijai (toliau - PTI) keliamų reikalavimų. PTI sprendimas - muitinės sprendimas, patvirtinantis prekės tarifinį klasifikavimą pagal Europos Sąjungoje naudojamas nomenklatūras, kuris priimamas pagal pareiškėjo prašymą ir įforminamas nustatytos formos dokumentu. PTI sprendimas talpinamas Europos Sąjungos privalomosios tarifinės informacijos (EPTI) duomenų bazėje, kurios informacija (išskyrus nurodytą konfidencialiai informacijai skirtuose langeliuose) yra viešai prieinama.
Mokesčių mokėtojas, siekdamas išvengti neigiamų pasekmių, turi patikrinti nurodyto KN kodo teisingumą ir suklasifikuoti prekę ją atitinkančioje KN subpozicijoje. Kilus abejonėms dėl klasifikavimo teisingumo, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 134 straipsnio 2 dalimi, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. 1B-525 „Dėl leidimo prekių turėtojui patikrinti muitinės prižiūrimas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtinta tvarka, muitinės prižiūrimų prekių turėtojas gali, muitinei leidus, bet kuriuo metu tas prekes patikrinti arba paimti jų pavyzdžius, visų pirma jeigu to reikia jų tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei arba muitiniam statusui nustatyti. Bendrovė deklaruodama prekes teisės aktų suteikta galimybe nepasinaudojo.
Įvertinus tai ir vadovaujantis 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo. Sąjungos muitinės kodekso 57 straipsniu, ES Integruoto tarifo duomenimis, remiantis bendrovės pateiktais dokumentais ir tapačios prekės klasifikavimo rezultatais, importo deklaracijose Nr. 17LTLU9000IM008D31, Nr. 17LTLU9000IM01CB50, Nr. 17LTLU9000IM022596, Nr. 17LTLR1000IM008CE8, Nr. 17LTLR1000IM01E049, Nr. 17LTLR1000IM04BAB3, Nr. 18LTLR1000IM016C21, Nr. 18LTLC01001M009CA6, Nr. 18LTLC0100IM01ABB5, muitinė nusprendė pakeisti prekių TARIC kodą iš 1518 00 99 90 į 1511 90 19 90, perskaičiuoti importo mokesčius pagal priede pateiktus duomenis, įregistruoti mokestinę nepriemoką: 7 553,00 Eur muito (įmokos kodas A00), 154,00 Eur muito delspinigių (įmokos kodas 812), perskaičiuoti ir įtraukti į apskaitą įskaitomo VMI pridėtinės vertės mokesčio sumą, ją didinant 1 584.00 Eur, pagal priede pateiktus duomenis, paskirti ir įregistruoti 914,00 Eur baudą (b. l. 8-11).
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išnagrinėjęs skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2018 m. lapkričio 26 d. supaprastintos patikrinimo ataskaitos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo netenkino (b. l. 12-13).
2018 m. gegužės 25 d. Muitinės laboratorijos tyrimo protokole užfiksuota, kad tyrimo nustatyta, jog tyrimui pateiktas produktas, pagamintas iš palmių kietosios frakcijos – palmių stearino. Palmių aliejus ir jo frakcijos, nerafinuoti arba rafinuoti, bet chemiškai nemodifikuoti, klasifikuojami KN 1511 pozicijoje. Rekomenduojamas tyrimam pateiktam produktui, pagamintam iš palmių stearino, supakuotam į pakuotes, kurių masė didesnė kaip 1 kg, TARIC kodas yra 1511 90 19 90 (b. l. 15).
2018 m. birželio 11 d. prekės klasifikavimo akte užfiksuota, kad nustatyta prekės nomenklatūros kodas yra 1511901990 (b. l. 14).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 212 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019-01-01) numatyta administracinė atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
2015 m. liepos 28 d. Komisijos Deleguotojo Reglamento 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 Priedo 11 antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje pažymėta, jog „deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekės deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą“. Taigi K. A. turėjo būti žinoma ši jam, kaip deklaraciją pasirašančiam ir teikiančiam muitinės įstaigai asmeniui, tenkanti pareiga, todėl faktas, kad jis duomenis deklaracijoje nurodė remdamasis prekės gavėjo pateiktais duomenis, neįsitikinęs, jog teisingai nurodė visus duomenis, negali panaikinti jo, kaip deklaruojančio asmens, atsakomybės.
K. A. teisminio nagrinėjimo metu kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino ir paaiškino, kad deklaruodamas prekę buvo įsitikinęs, jog nurodo teisingą TARIC kodą. K. A. nurodė, jog dėl kodo teisingumo konsultavosi su prekės importuotoju, kuris pateikė Vokietijos muitinės atsakymą, kuriame buvo nurodytas TARIC kodas. Būtent šį TARIC kodą nurodė muitinei teiktose deklaracijose. Teismo posėdyje K. A. patvirtino, jog apžiūrėjęs prekę negalėjo nustatyti tikslaus prekės klasifikavimo kodo, teisingas kodas nustatytas tik po laboratorinio tyrimo. Gavęs importuotojo patvirtinimą dėl kodo, pasitikėjo juo, tačiau Muitinės laboratorijoje ištyrus prekę buvo nustatyta, jog parinktas kodas neteisingas.
Byloje pateiktoje Vokietijos Federalinės finansų valdybos švietimo ir mokslo centro 2010 m. rugpjūčio 23 d. išduotoje muitinės tarifų informacijoje (b. l. 4) nurodytas klasifikavimas nėra privalomas (b. l. 4). Tokią pozicija teismo posėdyje palaikė ir teritorinės muitinės atstovė. Ši informacija buvo žinoma ir deklarantui K. A.. Iš K. A. parodymų teisme matyti, jog deklarantui kilo abejonių dėl deklaruojamos prekės klasifikavimo.
Teismas pažymi, jei esant abejonėms dėl prekės klasifikavimo, muitinės tarpininkas privalo veikti atsakingai, siekdamas pašalinti visas abejones ir tik išsiaiškinus prekių kodą įrašyti tą, kuris niekam nekeltų abejonių, o sumokėti mokesčiai būtų teisingi. Deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (MDAS) pateikdama importo deklaraciją K. A. tapo atsakingas, kad duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Tai, kad K. A. deklaracijose neteisingai nurodė prekės duomenimis – prekės TARIC kodą, taip pat neteisingai paskaičiuotus mokėtinus mokesčius, remdamasis prekės gavėjo pateiktais duomenimis, nepašalina jo kaltės, o yra aplinkybė, apibūdinanti teisės pažeidimo netyčinį pobūdį ir kaltės laipsnį.
Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (2009 m. vasario 6 d. nutartis Nr. N-575-269/2009) teismas yra pasisakęs, kad deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas (arba jo atstovas) tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, todėl faktas, kad prekės buvo deklaruotos pagal siuntėjo ar gavėjo pateiktus dokumentus, kurie vėliau buvo pripažinti netiksliais, negali panaikinti paties deklaranto atsakomybės, o vertinant ar deklarantas turėjo galimybę nurodyti deklaracijoje teisingus duomenis, atkreiptinas dėmesys, ar asmeniui, turinčiam teisę pateikti prekes muitinei, yra suteikta teisė gavus muitinės leidimą apžiūrėti prekes ar kitaip jas patikrinti.
Šiuo atveju, K. A. teisės pažeidimą padarė neatsargia kaltės forma – pasitikėdamas jam pateikta informacija, kuri neatitiko faktinės padėties, pasielgė neatsargiai, t. y numatė, kad pateikti duomenys deklaracijoje gali būti neteisingi ir sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta (ANK 9 straipsnio 2 dalis). K. A., kaip deklarantas, būdamas atsakingas už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą šiuos duomenis kontroliuoti, nepriklausomai nuo to, ar juos surinko pats, ar deklaracija buvo surašyta pagal prekės siuntėjo ir gavėjo pateiktus duomenis. Pateikdamas neteisingus duomenis deklaracijoje, K. A. suklaidino muitinę.
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad K. A., būdamas atsakingu už prekės pateikimą muitiniam patikrinimui laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 3 d. 16 val. 42 min. iki 2018 m. balandžio 25 d., 12 val. 14 min., pateikė elektronines importo deklaracijas Nr. 17LTLU9000IM01CB50 (2017-07-03), Nr. 17LTLU9000IM022596 (2017-08-07), Nr. 17LTLR1000IM008CE8 (2017-09-04), Nr. 17LTLR1000IM01E049 (2017-10-03), Nr. 17LTLR1000IM04BAB3 (2017-12-06), Nr. 18LTLC0100IM009CA6 (2018-04-03), Nr. 18LTLC0100IM01ABB5 (2018-04-25), prekių išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai, kuriose neteisingai nurodė deklaruojamos prekės TARIC kodą, pateikti neteisingi duomenys turėjo įtakos mokėtinų mokesčių apskaičiavimui. Tokiu būdu K. A. pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies nuostatas. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad deklaruotų sausų riebalų iš palmių aliejaus, naudojamų galvijų pašarų gamybai, klasifikuotų TARIC kodu 1518 00 99 90, prekė turėjo būti klasifikuota kitu kodu. Klaipėdos teritorinė muitinė gavusi Muitinės laboratorijos tyrimo protokolą Nr. 18MLT0943 (2018-05-25) apie tirto produkto sudėtį 2018 m. birželio 11 d. įformino Prekės klasifikavimo aktą Nr. 18L0151 ir nustatė prekei kitą nei deklaruota TARIC kodą 1511 90 19 90. Vadovaudamasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES)Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - Sąjungos muitinės kodeksas) 46 ir 48 straipsniais, Klaipėdos teritorinė muitinė 2018 m. lapkričio 26 d. priėmė Supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 8LM190674S, kuria pakeitė minėtose importo deklaracijose deklaruotoms prekėms TARIC kodą (33 langelis) iš 1518 00 99 90 į 1511 90 19 90, perskaičiavo importo mokesčius (47 langelis) ir įregistravo mokestinę nepriemoką - 5997,00 Eur importo muito ir įtraukė į apskaitą įskaitomo VMI pridėtinės vertės mokesčio sumą, ją didinant - 1257,00 Eur. Įregistruota mokestinė nepriemoka iš viso - 7254,00 Eur. Bendra prekių vertė (46 langelis) - 187380,00 Eur.
Neteisingai deklaruotų prekių vertė viršija 100 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019-01-01), sudėtis. Jam skirtina administracinė nuobauda.
K. A. prašė paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje ir atsižvelgti į tai, kad ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyta net ir minimali bauda yra didelė, jis yra paėmęs kreditą būstui įsigyti planuoja kurti šeimą, todėl jam skiriama nuobauda bus nepakeliama finansinė našta.
Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Nagrinėjant šią bylą nustatyta, jog K. A. sąmoningai nesiekė pateikti neteisingus duomenis deklaracijoje, pildydamas deklaraciją pasitikėjo importuotojo jam nurodytais duomenimis, kurie suklaidino pažeidėją. Taigi, K. A. administracinį nusižengimą padarė neatsargia kaltės forma. Tai nešalina K. A. administracinės atsakomybės, tačiau rodo mažesnį veikos pavojingumą. Teisminio nagrinėjimo metu K. A. neginčijo, jog pažeidimas buvo padarytas. Taigi K. A. pripažino, jog yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, nuoširdžiai dėl to gailisi. Tai pripažintina jo atsakomybę švelninančia aplinkybe. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo šioje byloje tiriamo nusižengimo padarymo metu neturėjo galiojančių nuobaudų už prekių deklaravimo tvarkos pažeidimus. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. K. A. jauno amžiaus, dirba UAB „A.“ muitinės tarpininko atstovu. Byloje pateikta preliminarioji žemės sklypo ir namo pirkimo pardavimo sutartis pagrindžia teismo posėdyje K. A. išsakytus teiginius, jog turi kreditą būstui įsigyti. Be to, K. A. paaiškino, kad šiuo metu gyvena nuomojamame būste, planuoja kurti šeimą.
Už ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą numatyta skirti baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Už šį pažeidimą numatyta net ir minimali bauda, įvertinus K. A. administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, yra neproporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui, būtų per griežta ir neteisinga nuobauda.
Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, K. A. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo, ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už šio administracinio nusižengimo padarymą K. A. paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą - mažesnę baudą, nei minimali numatyta ANK 214 straipsnio 4 dalies sankcijoje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019-01-01).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
K. A. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, paskirti jam administracinę nuobaudą – 300 Eur (trys šimtai eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 19099088106 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.