- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-26
- Bylos Nr.
- 1A-727-317-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 20-1-00662-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
- Nuteistasis
- R. E.
- Nukentėjusysis
- V. P.
- Civilinis ieškovas
- V. P.
Pranešėjas Algirdas Jaliniauskas Baudž. byla Nr. 1A-727-317/2010
2010 m. spalio 26 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui Kęstučiui Dobilui, nuteistajam R. E., nukentėjusiajam V. P., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. P. apeliacinį skundą dėl 2010 m. liepos 1 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. E. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 3 d. – 30 MGL (3900 litų) dydžio bauda.
Civiliniams ieškovams V. P. ir V. P. pripažinta teisė į ieškinių patenkinimą, o klausimas dėl jų dydžių perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. E. nuteistas už tai, jog 2009-07-17 apie 13.10 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, blaivus ir turintis reikiamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą, vairuodamas automobilį Renault Megane, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas trečia eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 48 pažeidė KET 38 punkto reikalavimus: prieš kelio ženklais pažymėtą pėsčiųjų perėją pirmojoje ir antroje eismo juostoje sustojus transporto priemonėms, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą iš dešinės pusės ėjusią pėsčiąją V. P., ją parbloškė ir sužalojo, V. P. padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis V. P. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-07-01 nuosprendį ir R. E. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 3 d. padarymą paskirti maksimalią sankcijoje numatytą bausmę.
Skunde nurodo, jog apylinkės teismas R. E. paskyrė neteisingą, aiškiai per švelnią bausmę. Teismas nustatė, jog kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo padarytas dėl neatsargumo, tačiau neįvardijo neatsargumo rūšies, neatskleidė turinio, nors kaltės formos ir rūšies nustatymas turi reikšmės bausmės individualizavimui.
Apelianto teigimu nėra aišku, dėl ko teismas netyrė ir nenustatė pagrindinės avarijos kilimo priežasties, nenustatė automobilio greičio, o tenkinosi tik vairuotojo paaiškinimu, jog jis važiavo 40 km/h greičiu, kad prieš perėją dar ir pristabdė. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. E. pradėjo stabdyti būdamas išvažiavęs į priešingą eismo juostą, stabdymo kelias beveik 13 metrų, o liudytojas N. P. parodė, jog automobilio greitis buvo labai didelis. Apelianto nuomone, nustačius šias aplinkybes, paaiškėtų, jog R. E. sąmoningai klaidino teismą, kas taip pat turi įtakos bausmės dydžiui.
Skundo autoriaus nuomone, teismas turėjo nuodugniai išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek ir su kaltinamojo asmenybe. R. E. po padarytos nusikalstamos veikos visiškai nesistengė atlyginti žalą, neatsiprašė. Tai leidžia teigti, jog jis nesuvokia arba nenori suvokti kokią nusikalstamą veiką padarė, visiškai nesigaili, išsisukinėdamas siekia tik išvengti bausmės.
Nukentėjusiojo teigimu, teismas turėjo įvertinti, jog yra kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, t.y. kad dėl padarytos veikos atsirado sunkių padarinių(LR BK 60 str. 1d. 11p.), nes V. P. dėl jai padarytų sužalojimų liko visiškai neįgali, jai reikalinga 24 val. per parą slauga ir priežiūra. To pasėkoje pažeistos LR BPK 54 str. 2d. nuostatos.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis V. P. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvai. Prokurorė prašė nukentėjusiojo V. P. skundą tenkinti iš dalies, R. E. už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 3 d. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams ir, vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 2 metams.
Nuteistasis R. E. ir jo gynėjas K.Dobilas prašė nukentėjusiojo V. P. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo V. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstai pripažino R. E. kaltu padarius LR BK 281 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados pilnai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistojo atžvilgiu pritaikytas tinkamai. Bausmė paskirta teisingai.
Nors apeliantas tvirtina, jog apylinkės teismas netyrė ir nenustatė pagrindinės avarijos kilimo priežasties, tačiau šis jo apeliacinio skundo argumentas prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems ir teisme ištirtiems įrodymams bei jų pagrindu padarytoms teismo išvadoms. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pagrindinė avarijos kilimo priežastis yra nustatyta: teismas, remdamasis tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais duomenimis, konstatavo, jog R. E. pažeidė KET 38 punkto reikalavimus, nes važiuodamas trečia eismo juosta prieš kelio ženklais pažymėtą pėsčiųjų perėją, pirmoje ir antroje eismo juostose sustojus transporto priemonėms, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą iš dešinės ėjusią pėsčiąją ir ją sužalojo. Teismui nebuvo pateikti kitokio pobūdžio duomenys, leidžiantys daryti kitokias-apelianto skunde nurodytas išvadas apie greičio viršijimą ir pan., todėl kitokių išvadų teisme teismas negalėjo padaryti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net jei ir būtų tyrimo metu pateikti duomenys, kad nuteistasis viršijo nustatytą greitį, jo veiksmų kvalifikacija ir atsakomybės ribos nepasikeistų.
Nusikaltimas, numatytas LR BK 281 str. 3 d., yra neatsargus. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (LR BK 16 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad R. E. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, tiesiogiai nenurodė, kuria neatsargumo rūšimi pasireiškė jo kaltė. Ši aplinkybė, nors ir yra teismo sprendimo trūkumas, tačiau neturi reikšmės baudžiamojo įstatymo – BK 281 straipsnio 3 dalies – taikymui, nes nepriklausomai nuo neatsargumo rūšies, veika kvalifikuojama pagal vieną ir tą patį baudžiamąjį įstatymą.
Apylinkės teismo nustatytų įvykio aplinkybių ir nuosprendyje išdėstytų veikos kvalifikavimo motyvų analizė duoda pagrindą išvadai, kad R. E. jam inkriminuotą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).
R. E. nenumatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Teismo nuosprendžiu nustatyta, jog įvykio metu R. E. vairavo automobilį ir važiavo trečia eismo juosta, prieš kelio ženklais pažymėtą pėsčiųjų perėją pirmojoje ir antroje eismo juostoje sustojus transporto priemonėms, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą iš dešinės pusės ėjusią pėsčiąją. Vairuotojas prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, ypač važiuodamas trečia eismo juosta, privalo būti labai atidus – sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, be to, turi stebėti ta pačia kryptimi pirma ir antra eismo juostomis važiuojančio automobilio vairuotojo veiksmus, nes jei šis sustojo turi sustoti ir jis. Taigi apie pėsčiųjų buvimą ar nebuvimą pėsčiųjų perėjoje vairuotojas sprendžia atidžiai stebėdamas kelią, taip pat iš kitų transporto priemonių vairuotojų veiksmų. Todėl vairuotojo R. E. veiksmai – automobilio nestabdymas, kai pirma ir antra eismo juostomis važiavęs automobilis pristabdė, o jis nebuvo įsitikinęs, jog perėjoje nėra pėsčiųjų – susidariusioje eismo situacijoje buvo aiškiai netinkamas. Tokioje situacijoje R. E. turėjo numatyti, kad jo kelyje gali atsirasti kliūtis, privalėjo vadovautis KET 38 punkte numatytais reikalavimais. Įvertinus nurodytą įvykio situaciją, vairuotojas R. E. privalėjo stabdyti automobilį ir, tik įsitikinęs, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiojo, ją pervažiuoti. Turėdamas automobilio vairuotojo 33 metų stažą, jis galėjo numatyti, kad kelyje atsiras kliūtis ir kad nesilaikant KET reikalavimų gali kilti eismo įvykis.
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas nuteistajam R. E. paskirdamas įstatymo sankcijoje numatytą vieną iš bausmių – 30 MGL baudą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. nepažeidė.
Nusikaltimo numatyto LR BK 281 str. 3 d. sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės, t.y. teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, bauda, areštas bei laisvės atėmimu iki penkerių metų. LR BK 61 str. 1d., 2 d. yra nustatyta, jog skirdamas bausmę, teismas motyvuotai parenka bausmės rūšį bei jos dydį atsižvelgdamas į tai, ar yra nustatyta tik kaltininko atsakomybę lengvinančių, ar tik ją sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Priklausomai nuo to, teismas įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bei, atsižvelgęs dar ir į kitas LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, bausmę skiria skaičiuodamas ją nuo sankcijoje numatytos bausmės vidurkio.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus apžvalgoje dėl „Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai)“ pažymima, kad LR BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatos išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. LR BK 61 str. 2 d. dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nors dėl R. E. veiksmų buvo sunkai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, tačiau kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau teismo teistas nebuvo, nenustatyta ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nėra duomenų, jog buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, charakterizuojamas teigiamai, autoavarijos metu buvo blaivus. Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kolegijos nuomone, bausmės tikslai šioje byloje gali būti pasiekti bei teisingumas įgyvendintas R. E. paskyrus 30 MGL dydžio baudą.
Nors nustatyta, jog dėl autoįvykio metu padarytų sužalojimų nukentėjusiajai V. P. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau negali būti pripažinta R. E. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog dėl jo padarytos veikos atsirado sunkiu padarinių (LR BK 60 str. 1 d. 11 p.). Kadangi sunkus kito žmogaus sveikatos sutrikdymas yra LR BK 281 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos -eismo įvykio sukeltas padarinys, todėl ši aplinkybė negali būti pripažįstama kalinamojo atsakomybę sunkinančia.
Nepagrįstai apeliantas skunde nurodo, jog nuteistasis R. E. po nusikalstamos veikos padarymo nesistengė atlyginti padarytos žalos, neatsiprašė. Iš teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo V. P. parodymų matyti, jog R. E. norėjo atlyginti nors dalį žalos, siūlė 2000 litų, buvo atvykęs į KMUK, domėjosi nukentėjusiosios sveikata (b. l. 141). Taip pat teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nukentėjusiajam siūlė sumokėti 5000 litų, atsiprašė nukentėjusiojo (b. l. 141, 142). 2010-06-19 pašto perlaida nukentėjusiajam V. P. išsiuntė 5000 Lt (b. l. 176). Pažymėtina ir tai, jog teisiamajame posėdyje baigiamųjų kalbų metu pats nukentėjusysis V. P. sutiko su prokuroro pasiūlyta bausme – 30 MGL bauda (b. l. 142).
Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis teisingas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutarė:
Nukentėjusiojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo.