Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-05-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-352-387-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-03-01Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-05-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-14
Bylos Nr.
1A-352-387-2013
Teisminio proceso Nr.
1-10-2-00138-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algimantas Valantinas (pirm.), Virginija Švedienė, Sigita Bieliauskienė
Kaltinamasis
D. P.
Advokatai
Daiva Dereškevičienė
Kategorijos

Pranešėjas Algimantas Valantinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-352-387/2013

Teisėja Danutė Mickevičienė Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00138-2012-1 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.7.4.;1.2.20.5.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

teisėjų Sigitos Bieliauskienės ir Virginijos Švedienės,sekretoriaujant Editai Bekerytei,dalyvaujant prokurorei Orijai Audronei Kolbienei,išteisintajai D. P.,gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. išteisinta, nepadarius nusikaltimo, turinčio BK 235 str. 1 d. numatytų požymių.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. buvo kaltinama tuo, kad davė melagingus parodymus, o būtent: 2012-02-17 Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, esančiame adresu Laisvės pr. 79A, Vilniuje, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr.1-82-487/2012, būdama įstatymo nustatyta tvarka įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str. 1d., apklausiama liudytoja, davė melagingus parodymus, siekdama, kad jie sutaptų su kaltinamojo A. K. parodymais ir parodė, kad ji matė, kaip A. K. moteris davė tris kupiūras po 20 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė R. D. prašo panaikinti 2013-03-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįstant D. P. kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 str. 1 d., paskiriant jai 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti 2012-02-10 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi subendrintos, 2011-10-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo bei 2011-11-30 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiais D. P. paskirtos, bausmes dalį ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo argumentas, jog liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu įstatymo nustatyta tvarka turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus ir, jei prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas (BK 235 straipsnio 4 dalis), o D. P. ir A. K. kartu gyveno apie devynerius metus, turi du vaikus, D. P., apklausiamai kaip liudytoja, jos teisė atsisakyti duoti parodymus, nebuvo išaiškinta bei ji su minėta teise nebuvo supažindinta nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu, todėl neatsako už melagingų parodymų davimą, yra visiškai nepagrįstas. Pasak prokurorės, iš bylos medžiagos matyti, kad D. P., jos pačios teigimu, negyvena kartu su A. K. daugiau nei 1 metus. Prokurorės manymu, esant tokiems parodymams, D. P. neturėjo teisių, numatytų BPK 82 str. 2 d., nes A. K. nelaikytinas jos šeimos nariu ar artimuoju giminaičiu. Tai, kad D. P. ir A. K. turi du bendrus vaikus, nėra pagrindas teigti, kad jie bendrai gyvena. Prokurorės teigimu, jeigu pastarieji asmenys anksčiau ir gyveno kartu ir tarp jų buvo susiklostę šeimyniniai santykiai, jie jau seniai yra nutrūkę, todėl D. P. negali būti taikomos BK 235 str. 4 d. nuostatos ir ji neturėjo BPK 82 str. 2 d. numatytos teisės atisakyti duoti parodymus. Prokurorės nuomone, tokią išvadą patvirtina ir 2012-05-11 Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta išnagrinėjus A. K. apeliacinį skundą dėl 2012-02-28 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžio. Pastarojoje nurodoma, kad „... D. P. pakankamai dažnai susitinka su A. K., jį pažįsta apie 8-9 metus, turi kartu su juo du vaikus, jo yra remiama finansiškai, todėl kolegija mano, kad ji pirmos instancijos teismo posėdyje taip pateikdama įvykius <...> siekia išvengti jo baudžiamosios atsakomybės arba švelnesnės baudžiamosios atsakomybės“.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal BK 235 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma asmeniui, kuris būdamas liudytojas ikiteisminio tyrimo metu ar teisme davė melagingus parodymus. Baudžiamajame procese parodymai yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą, kitas aplinkybes; kaltinamojo kaltumą; kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybes, jų tarpusavio santykius ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Sąvoka „melagingas“ reiškia visišką ar dalinį tikrovės neatitikimą, sąmoningą jos iškraipymą arba neigimą realių egzistuojančių ir jų vietoje išgalvotų faktų nurodymą. Šio nusikaltimo sudėtis formali ir baigtumo momentą lemia bylos proceso stadija, kurioje duodami melagingi parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu nusikaltimas laikomas baigtu, kai liudytojas pasirašo ikiteisminio tyrimo veiksmo, kuriame jis dalyvavo (davė parodymus), protokolą. To paties straipsnio 4 d. numatyta, kad nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas. Tokie asmenys pagal baudžiamojo proceso įstatymą yra įtariamojo ar kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai.

Pastarąja įstatymo nuostata įgyvendinama Konstitucijos 31 str. 3 d. įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė pačiam nuspręsti, ar duoti parodymus savo byloje, liudyti šeimos narių ar giminaičių bylose, ar atsisakyti tai daryti. Pagal įstatymą šeimos nariai – tai paprastai kartu su kaltinamuoju ar įtariamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 str. 2 d.). Vadinasi, pagal baudžiamąjį įstatymą tai, kad partnerystė nebuvo įregistruota, netrukdo pripažinti asmenį kaltininko, su kuriuo tas asmuo bendrai gyveno, šeimos nariu.

Bylos medžiaga nustatyta, kad D. P. ir A. K. kartu gyveno apie 9 metus, vedė bendrą ūkį, turi du bendrus vaikus, kurių išlaikymui, pasak D. P., A. K. kartas nuo karto duoda pinigų (b. l. 30). Prokurorės nurodytas argumentas, kad D. P., negyvenusi kartu su A. K. daugiau nei 1 metus, neturėjo teisių, numatytų BPK 82 str. 2 d., nes A. K. nelaikytinas jos šeimos nariu ar artimuoju giminaičiu, atmestinas kaip nepagrįstas. Tiek iš D. P., tiek iš A. K. duotų parodymų matyti, kad, nepaisant to, jog jie negyveno kartu, minėti asmenys nuolat bendravo ir palaikė tarpusavio ryšius. 2011-03-02 apklausiama kaip liudytoja, D. P. parodė, kad nors ji ir A. K. šiuo metu jau negyvena kartu, tačiau retkarčiais vienas pas kitą nakvoja (b. l. 28-30). Tą aplinkybę, kad D. P. bei A. K., skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nenutraukė tarpusavio santykių netiesiogiai patvirtina ir tai, kad nusikalstamos veikos, kurios padarymu 2012-02-28 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu A. K. buvo pripažintas kaltu, įvykdymo metu D. P. ir A. K. buvo kartu. 2013-02-25 vykusio teisiamojo posėdžio metu D. P. patvirtino, kad jų santykiai yra geri (b. l. 141). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad kalbėdami vienas apie kitą tiek D. P., tiek A. K. vartojo „sugyventinio“ bei „sugyventinės“ sąvokas (b. l. 32, 39,141). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog įvykio metu išteisintąją ir A. K. siejo šeimyniniai ryšiai.

Bylos medžiaga neginčytinai nustačius, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausiant D. P. apie A. K. įvykdytą nusikalstamą veiką, jai nebuvo išaiškintos jos turimos teisės, numatytos BPK 82 str. 2 d., bei vadovaujantis BK 235 str. 4 d. nuostatomis, darytina išvada, kad D. P. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 235 str. 1 d., sudėties, tad 2013-03-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas. Naikinti jį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Kartu apygardos teismas pažymi, jog prokurorės cituojamoje 2012-05-11 Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodomos faktinės aplinkybės apie tai, kad „... D. P. pakankamai dažnai susitinka su A. K., jį pažįsta apie 8-9 metus, turi kartu su juo du vaikus, jo yra remiama finansiškai, todėl kolegija mano, kad ji pirmos instancijos teismo posėdyje taip pateikdama įvykius <...> siekia išvengti jo baudžiamosios atsakomybės arba švelnesnės baudžiamosios atsakomybės“, tik patvirtina apeliacinės instancijos teismo prieitą išvadą, jog D. P., duodama parodymus apie asmenį, su kuriuo ją sieja šeimyniniai ryšiai (A. K.), negalėjo būti objektyvi, todėl privalėjo būti įspėta apie galimybę atsisakyti duoti parodymus (BPK 82 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-01 nuosprendį palikti galioti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas (parašas) Algimantas ValantinasTeisėjai (parašai) Sigita BieliauskienėVirginija Švedienė