Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Silvija Bunkuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorės Irinos Kurilo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. T. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2023 m. liepos 6 d., apie 18.28 val. Kaltanėnų g., Švenčionėlių m., Švenčionių r. sav., pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį keleivinį automobilį CITROEN C5, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,51 promilės etilo alkoholio koncentracija). Šiais savo veiksmais V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. V. T. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, kad būdamas neblaivus, 2023 m. liepos 6 d. apie 18.28 val., Kaltanėnų g., Švenčionėlių m., Švenčionių r. sav., vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį CITROEN, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Alkoholį vartojo kartu su draugu 2023 m. liepos 6 d., maždaug iki 5 val. ryto. Gėrė alaus, konjako, išgėrė 3 butelius 0,5 l talpos alkoholio, kai neblaivų, vairuojantį automobilį, važiuojant iš Švenčionių į Uteną asmeniniais reikalais, sustabdė policijos pareigūnai. Žinojo, kad būnant neblaiviu negalima vairuoti automobilio, bet vairavo, nes buvo įsitikinęs, kad jo organizme alkoholio jau nebus. Dar prieš sėsdamas prie vairo, savo turimu alkotesteriu „prasipūtė“, jis rodė nulius. Labai gailisi, kad vairavo būdamas neblaivus.

3. Be kaltinamojo V. T. prisipažinimo, kaltinamojo kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodinėta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

3.1. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. L. paaiškino, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriuje vyr. patrulio pareigose. 2023 m. liepos 6 d. dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Švenčionių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja R. S. 18.28 val. Kaltanėnų g., Švenčionėlių m., Švenčionių r., sustabdė automobilį CITROEN C5, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojui V. T. 18.29 val. nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,51 promilės etilo alkoholio koncentracija, antru pūtimu 18.48 val. – 2,66 promilės etilo alkoholio koncentracija;

3.2. iš 2023 m. liepos 6 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. T. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius). Buvo įvertinta bendra asmens būklė: gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos; gali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). V. T. nurodžius, kad alkoholį vartojo vakar, alkoholio matuokliu „Alcotest ARKB-0283“, pirmuoju tikrinimu 18.29 val. nustatytas 2,51 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu 18.48 val. – 2,66 promilės neblaivumas.

4. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir V. T. už veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirti 60 minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) (3 000 Eur) dydžio baudą bei, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą; taip pat prokurorė siūlo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 2 metams uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones); siūloma skirti ir transporto priemonės CITROEN C5 konfiskavimą.

5. Kaltinamasis V. T. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl galimybės užbaigti V. T. baudžiamąjį persekiojimą supaprastinta baudžiamąja procesine forma (įstatyme numatyti procesiniai ypatumai (išimtys), kurie leidžia paspartinti / optimizuoti klasikinę (įprastą) baudžiamojo proceso eigą), t. y. prokurorui siūlant, o įtariamajam (kaltinamajam) neprieštaraujant, be kaltinimo nagrinėjimo teismo posėdyje, priimti nuosprendį – baudžiamąjį įsakymą, kuriuo kaltinamajam pagal BK nustatytą sankciją gali būti paskiriama Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) leistina bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis (BK 42 straipsnio 6 dalis, BPK 29 straipsnis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 2 dalis).

Dėl prielaidų priimti baudžiamąjį įsakymą

7. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokurorė – inkriminuoja kaltinimą V. T. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis), nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiųjų, kurie galėtų apskųsti (ar būtų apskundę) prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra. Kaltinamasis neprieštarauja supaprastintam baudžiamajam procesui, kurio metu, be kaltinimo nagrinėjimo viešame teismo posėdyje, baudžiamoji byla būtų užbaigiama priimant baudžiamąjį įsakymą.

9. Teismas konstatuoja, jog yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

10. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

11. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo V. T. 2023 m. liepos 6 d. padaryta neteisėta veika kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 2,51 promilės etilo alkoholio koncentracija. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, tiek liudytojo parodymai, tiek įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolas ir fotolentelė, tiek alkoholio kiekio matuoklio rodmenys. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

12. Teismas konstatuoja, kad V. T. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokurorės nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

13. Nustatyta, kad paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis pareiškė, jog sutinka su baudžiamojo proceso pabaiga priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės dydžio

14. Pripažinus kaltinamąjį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, toliau turi būti sprendžiama dėl skirtinos valstybės prievartos priemonės – bausmės – ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo (BK 41 straipsnio 1 dalis, 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokurorė – siūlo kaltinamajam skirti 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą, taikyti BK 64¹ straipsnį ir skirti sumažintą bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) baudą.

15. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta viena lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, sprendžia, jog aptariamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti skiriant su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

16. BK 47 straipsnio 1 dalis numato, jog bauda yra piniginė bausmė. Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas laikytinas nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis), todėl baudžiamasis įstatymas numato, kad baudos ribos yra nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

17. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis); V. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai); nenustatyta kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis); kaltinamasis teistas, teistumas išnykęs; baustas administracine tvarka; dirba; duomenų apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas negauta. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą. Pastebima, kad skiriama bauda kiek didesnė už sankcijos minimumą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Tai reiškia, kad skirtina galutinė bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialiąja teise, turto konfiskavimo) (ne)taikymo

18. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 2–3 dalimis, aptarta baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

19. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos V. T. pripažino, gailisi ir nors dėl neteisėtų V. T. veiksmų žala padaryta nebuvo, tačiau nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Teismas neabejoja, kad aptarti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad V. T. buvo nustatytas 2,51 promilės neblaivumas. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius V. T. padarytų KET pažeidimų pavojingumą bei jo asmenybę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.

20. Prokurorė kaltinamajam siūlo uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui. Teismas sprendžia, kad prokurorės siūlomas uždraudimo naudotis specialia teise terminas adekvatus surinktų faktinių aplinkybių kontekste, todėl, individualizavus baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kaltinamajam nustatytinas 2 (dviejų) metų draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas. Pažymėtina, kad aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenys rodo, kad kaltinamajam kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymas) skirtas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2023 m. liepos 7 d. nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2023 m. liepos 7 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).

21. Prokurorė taip pat kaltinamajam prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės CITROEN C5 konfiskavimą (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 1 dalis). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Transporto priemonė yra tyčinės transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021, nutarties 12 punktas). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė CITROEN C5 – privalo būti konfiskuotina ex lege (lot. pagal įstatymą). Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sprendžia konfiskuoti V. T. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį CITROEN C5, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, saugomą pas automobilio savininką V. T..

22. BK 72 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais. Prokuratūra į bylą pateikė VšĮ „Emprekis“ pažymą, kurioje nurodyta, jog konfiskuotinos transporto priemonės vidutinė kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) yra 2 360,00 Eur. Teismas papildomai paaiškina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog konfiskuotino turto vertė nustatoma įskaičius (skaičiuojama su) PVM (Kauno apygardos teismo 2021-04-21 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-168-593/2021, nuosprendžio 13 punktas). Nesat ginčo laikytina, jog konfiskuojamos transporto priemonės vertė – 2 360,00 Eur.

Dėl procesinės prievartos priemonių galiojimo

23. Nustatyta, kad kaltinamajam V. T. taikytos šios kardomosios priemonės: Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorės 2023 m. liepos 7 d. nutarimu skirtas specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas; taip pat skirtas laikinas (nuo 2023 m. liepos 7 d. iki 2023 m. spalio 7 d.) nuosavybės teisės (kaltinamajam V. T. priklausančios transporto priemonės CITROEN C5, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimas. Prokurorė kardomąsias priemones, skirtas kaltinamajam prašo įsiteisėjus procesiniam sprendimui (baudžiamajam įsakymui) panaikinti.

24. Pagal bendrą taisyklę, nurodytą BPK 139 straipsnio 1 dalyje, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga; kitų procesinių prievartos priemonių galiojimo (panaikinimo) klausimai numatyti konkrečiuose kitas procesines priemones reguliuojančiuose BPK straipsniuose. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį kaltu bei paskyrus bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šias kardomąsias priemones: laikinos specialiosios teisės sustabdymo, rašytinio pasižadėjimo neišvykti bei dokumentų paėmimo. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės: specialiosios teisės sustabdymas (teisė vairuoti kelių transporto priemones), rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui. Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikius kaltinamajam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimą, paliktina galioti iki bus įvykdytas teismo baudžiamasis įsakymas turto konfiskavimo dalyje (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsniu,

nusprendžia:

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti 60 (šešiasdešimties) MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 60 (šešiasdešimties) MGL (3 000 Eur) dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. T. galutinę 40 (keturiasdešimties) MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti V. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2023 m. liepos 7 d.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimi, V. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai konfiskuoti V. T. nuosavybės teise priklausančią 2 360,00 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimties eurų) su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) transporto priemonę CITROEN C5, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą pas automobilio savininką V. T..

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorės 2023 m. liepos 7 d. nutarimu V. T. skirtą procesinę prievartos priemonę - laikiną nuosavybės teisės (transporto priemonės CITROEN C5, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorės 2023 m. liepos 7 d. nutarimu V. T. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. 00769818) – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – V. T. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00769818, saugomą prie bylos medžiagos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“, juridinio asmens kodas 110078991.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios;

2. išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nesaistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3. nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo (baudžiamojo įsakymo) įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

4. tuo atveju jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją (baudą) išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Išaiškinti V. T., kad paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (konkretūs biudžeto surenkamųjų sąskaitų numeriai skelbiami viešai www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai), įmokos kodas 6801, (baudžiamajame procese teisėsaugos institucijų skirtos baudos), mokėjimo paskirtyje nurodant „baudos, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. e1-1049-1194/2023 pagal 2023 m. liepos 31 d. baudžiamąjį įsakymą, sumokėjimas“ (jei bauda bus mokama dalimis, tai mokėjimo paskirtyje papildomai nurodyti tokią mokėjimo paskirtį – „baudos dalies, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. e1-1049-1194/2023 pagal 2023 m. liepos 31 d. baudžiamąjį įsakymą, mokėjimas“, o atliekant paskutinį (galutinį) paskirtos baudos mokėjimą – „galutinis baudos sumos, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. e1-1049-1194/2023 pagal 2023 m. liepos 31 d. baudžiamąjį įsakymą, mokėjimas“).

Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjus baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą privaloma teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.

Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.