- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-08-12
- Bylos Nr.
- A2.6.-10226-295/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-09558-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Pažeidėjas
- A. B.
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 4 d., 20:00 val. iki 2015 m. birželio 5 d. 08:00 val., Vilniuje, L.Asanavičiūtės g. 36, A. B., vairuodama automobilį Audi A4, Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punktą – pravažiuodama pro stovintį automobilį Volvo S40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, šiais savo veiksmais padarydama pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.
Be to, A. B. pažeisdama Kelių eismo taisyklių 222 punktą, įpareigojantį nedelsiant pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nepranešusi apie eismo įvykį nei nukentėjusiajam, nei policijai, šiais savo veiksmais padarydama pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
A. B. savo kaltę jai inkriminuojamais administraciniais teisės pažeidimais pripažino visiškai ir patvirtino, kad jos vairuojamas automobilis Audi A4, Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku galėjo kliudyti automobilį Volvo S40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kadangi jis stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje kliudydamas eismui, tačiau konkrečių eismo įvykio aplinkybių A. B. nurodyti negalėjo, kadangi, jos teigimu, ji nepajuto jokios smūgio ir nesuprato, kad kliudė kitą automobilį. Tačiau A. B. pripažino, kad automobilių stovėjimo aikštelėje rastos detalės nuo jos vairuojamo automobilio ir nuo automobilio Volvo įrodo, kad šių automobilių kontaktas buvo, todėl ji neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų išvadomis dėl buvusio eismo įvykio. Dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi, prašo skirti kuo švelnesnę nuobaudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones, kadangi šiuo metu ji yra nėščia, todėl teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga pasirūpinti būsimu kūdikiu ir šeima.
Be A. B. prisipažinimo, padarius jai inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, jos kaltė įrodoma eismo įvykio vietos schema (b.l. 9), transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu bei prie protokolo esančiomis fotolentelėmis (b.l. 21-25), taip pat liudytojo T. B. pateiktomis fotonuotraukomis (b.l. 15).
A. B. veiksmai atitinka požymius administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, kadangi jos padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą, o pasitraukdama iš eismo įvykio vietos, ji taip pat pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
A. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino, padariusi pažeidimus, ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
ATPK 30¹ straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga ir protinga.
ATPK 20 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, o ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad teisingumo principas reiškia ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), t.y. pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013; 2AT-29-2013).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. savo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino ir gailėjosi juos padariusi, todėl teismas neturi pagrindo netikėti A. B. teiginiais, kad pažeidimą ji padarė atsitiktinai, o iš pažeidėjos paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, galima daryti išvadą, kad ji suprantą savo kaltę ir elgesio netinkamumą, bei suvokia tokio savo elgesio priežastis ir būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai.
Spręsdamas dėl nuobaudos, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskyrimo, teismas pažymi, kad eismo įvykio metu abu automobiliai buvo apgadinti nežymiai, t.y. padaryta nežymi žala, todėl eismo įvykis kvalifikuotinas kaip mažareikšmis, kas apsprendžia pasitraukimo iš įvykio vietos pavojingumą, kuris nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį numatyta administracinė nuobauda - bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų – galėtų būti vertinama kaip teisinga, proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad A. B. neturi galiojančių administracinių nuobaudų ir nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga rūpinantis būsimu kūdikiu ir šeima, teismas daro išvadą, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta privalomoji papildoma administracinė nuobauda – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones, A. B. yra aiškiai per griežta ir neproporcinga, todėl ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant jai šios nuobaudos papildomos nuobaudos (ATPK 30¹ straipsnis), skiriant jai 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytas minimalaus dydžio baudas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 ir 287 straipsniais,
nutaria:
A. B. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, ir jai paskirti:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį – 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą;pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, - 868 € (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą, netaikant papildomos nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalies reikalavimais, paskirtąsias administracines nuobaudas subendrinus, A. B. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 868 € (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą, netaikant papildomos nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.