Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-02-17 · Administracinė byla Nr. I-1877-422/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-02-17
Bylos Nr.
I-1877-422/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
D. G.
Atsakovas
Marijampolės rajono apylinkės teismo
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1877-422/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01750-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 16.5.;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 17 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant pareiškėjui D. G.,nedalyvaujant atsakovo Marijampolės rajono apylinkės teismo atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. prašymą atsakovui Marijampolės rajono apylinkės teismui dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei metinių palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Marijampolės rajono apylinkės teismo 30 760,64 Lt darbo užmokesčio ir 4 091,22 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 15 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d. bei 5 proc. metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ( b.l. 4-6).

Pareiškėjas prašyme nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2014 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-1820 kreipėsi į Teisėjų tarybą su prašymu patarti dėl pareiškėjo atleidimo iš Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Tuo pačiu dekretu buvo sustabdyti pareiškėjo įgaliojimai, iki bus priimtas sprendimas dėl atleidimo iš pareigų. 2014 m. gegužės 30 d. pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę su prašymu atleisti jį iš užimamų Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjo pareigų savo noru. Prašymas buvo priimtas, išnagrinėtas ir 2014 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-73 buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Prezidento 2014 m. gegužės 15 d. dekreto Nr. 1K-1820 " Dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą " visas 1 straipsnis ir kreiptasi į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti pareiškėją iš Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjo pareigų savo noru. Teisėjų taryba 2014 m. rugsėjo 12 d. vienbalsiai patarė Lietuvos Respublikos Prezidentei atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų. 2014 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-74, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 str. 11 punktu, 112 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 115 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 ir 7 dalimis, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos patarimą, pareiškėjas buvo atleistas iš užimamų Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjo pareigų savo noru.

Atleidžiant iš užimamų pareigų, Marijampolės rajono apylinkės teismas pareiškėjui išmokėjo darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas iki 2014 m. gegužės 15 dienos. Už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 15 dienos iki 2014 m. rugsėjo 12 dienos atsakovas neišmokėjo nei atlyginimo, nei kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 8 dalyje yra nurodoma, kad tuo atveju, kada Respublikos Prezidentas priima dekretą kreiptis į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti ar teikti atleisti teisėją iš pareigų vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies 5 punktu (2014 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas Nr. 1K-1820), teisėjo įgaliojimai sustabdomi, iki bus priimtas sprendimas dėl teisėjo atleidimo iš pareigų. Tais atvejais, kai šio įstatymo arba Seimo statuto nustatyta tvarka sprendimas dėl teisėjo atleidimo nepriimamas (neatleidžiamas pagal Teismų įstatymo 90 str. 1 d. 5 p.), Respublikos Prezidentas nedelsdamas atnaujina teisėjo įgaliojimus ir teisėjui sumokamas atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo laiką.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pažymėjo, jog jis nepageidavo toliau eiti teisėjo pareigas, nes dar 2014-05-30 buvo pateikęs prašymą LR Prezidentei dėl atleidimo iš pareigų savo noru ir ne dėl jo kaltės, ne jo iniciatyva nebuvo atleistas šiuo pagrindu iš karto. Pareiškėjo nuomone, 2014 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-73 pakeitus Lietuvos Respublikos Prezidento 2014 m. gegužės 15 d. dekreto Nr. 1K-1820 " Dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą " 1 straipsnį ( juo buvo sustabdyti įgaliojimai ir prašoma patarimo atleisti iš pareigų pažeminus teisėjo vardą) ir Lietuvos Respublikos Prezidentei kreipiantis į Teisėjų tarybą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgiant į pareiškėjo 2014 m. gegužės 30 d. prašymą dėl patarimo atleisti jį iš Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjo pareigų savo noru, 2014 m. gegužės 15 d. dekretas Nr. 1K-1820, kuriuo buvo sustabdyti pareiškėjo įgaliojimai, nustojo galioti. 2014-09-11 Prezidento dekretu Nr. 1K-73 pakeitus 2014-05-15 dekreto Nr. 1K-1820 1 straipsnį ir jį atleidus iš teisėjo pareigų savo noru, jo įgaliojimų sustabdymo terminas ginčo laikotarpiu buvo panaikintas. Kadangi 2014 m. rugsėjo 12 d. dekretu Nr. 1K-74 pareiškėjas atleistas iš užimamų pareigų būtent LR teismų įstatymo 90 str. 1 d. 1 p. pagrindu, t.y. ne tuo pagrindu, dėl kurio buvo sustabdyti jo kaip teisėjo įgaliojimai, todėl atsakovas turėjo atsiskaityti su pareiškėju už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 15 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d., išmokėdamas darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime (b.l. 13-15) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 str. 8 d. nustatyta, jog, kai Respublikos Prezidentas priima dekretą kreiptis į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti ar teikti atleisti teisėją iš pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, teisėjo įgaliojimai sustabdomi iki sprendimo dėl teisėjo atleidimo iš pareigų priėmimo. Tais atvejais, kai Teismų įstatymo arba Seimo statuto nustatyta tvarka sprendimas dėl teisėjo atleidimo nepriimamas, Respublikos Prezidentas nedelsdamas atnaujina teisėjo įgaliojimus ir teisėjui sumokamas atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo laiką. Atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo laikotarpį teisėjui yra išmokamas tik tuo atveju, jei sprendimas dėl atleidimo iš pareigų apskritai nepriimamas ir, atnaujinus įgaliojimus, teisėjas tęsia savo veiklą. Šiuo atveju sprendimas buvo priimtas - teisėjas iš pareigų buvo atleistas.

Atsakovo nuomone, neturi reikšmės tai, kad pareiškėjas buvo atleistas savo noru, nes sutinkamai su iš Konstitucijos išplaukiančiomis teisėmis Respublikos Prezidentas disponuoja absoliučia diskrecijos teise vertinti konkrečias sprendžiant atleidimo iš pareigų klausimą reikšmingas faktines aplinkybes, teisėjo nurodomus motyvus, teikiamus paaiškinimus ir yra laisvas kreipdamasis į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti teisėją iš pareigų nurodyti vieną ar kitą Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 str. 1 d. numatytą atleidimo pagrindą. Respublikos Prezidentės 2014 m. rugsėjo 11 d. dekretu Nr. 1K-73 ankstesnis, t. y. 2014 m. gegužės 15 d. dekretas Nr. IK-1820 nebuvo panaikintas, o tik pakeistas pirmasis šio dekreto punktas, nurodant kitą atleidimo iš pareigų pagrindą. Šio dekreto antrasis punktas, numatęs pareiškėjo įgaliojimų sustabdymą, niekada nebuvo nei panaikintas, nei pakeistas, o liko galioti. Ginčo dėl šio dekreto legitimumo ir teisėtumo nėra. Pareiškėjas po įgaliojimų sustabdymo nebuvo grąžintas į teisėjo pareigas, o tik grąžinimas į teisėjo pareigas būtų prielaida pripažinti, kad atsirado pagrindas išmokėti su darbo santykiais susijusias išmokas. Šiuo atveju, kaip ir savo pareiškime pripažįsta pats pareiškėjas, jis net ir pats nepageidavo grįžti į teisėjo pareigas. Pareiškėjo, kaip teisėjo, įgaliojimai buvo sustabdyti teisėtai, jie nebuvo atnaujinti, pareiškėjas į užimtas pareigas niekada nebuvo grąžintas, iš užimamų pareigų atleistas pagrįstai, dėl visų šių procedūrų priimti LR Prezidento dekretai ir Teisėjų tarybos nutarimai nėra pripažinti negaliojančiais, todėl pagrindo sumokėti darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas už laiką nuo įgaliojimų sustabdymo dienos iki pareiškėjo atleidimo iš pareigų dienos nėra, nes teisę gauti tokias išmokas už įgaliojimų sustabdymo laikotarpį įstatymas suteikia tik teisėjui, kurio įgaliojimai atnaujinti ir jis tęsia savo veiklą.

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjamos byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Marijampolės apylinkės teismo atsisakymo pareiškėjui D. G. išmokėti darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 15 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos Prezidentė 2014 m. gegužės 15 d. dekretu Nr. 1K-1820, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalimi, 115 straipsnio 5 punktu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 7 ir 8 dalimis, susipažinusi su Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2014 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 4-01-2458 “Dėl teisėjo D. G. galimai padaryto nusižengimo“ ir prie jo pridėtais dokumentais, kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydama patarti dėl pareiškėjo atleidimo iš Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjo pareigų, savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Tuo pačiu dekretu buvo sustabdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjo D. G. įgaliojimai, iki bus priimtas sprendimas dėl jo atleidimo iš pareigų (b.l.7). Lietuvos Respublikos Prezidentė 2014 m. rugsėjo 11 d. dekretu Nr. 1K-73 pakeitė Lietuvos Respublikos Prezidento 2014 m. gegužės 15 d. dekreto Nr. 1K-1820 „Dėl kreipimosi į Teisėjų tarybą“ 1 straipsnį ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgdama į pareiškėjo 2014 m. gegužės 30 d. prašymą, kreipėsi į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti pareiškėją iš Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjo pareigų savo noru (b.l. 8). Lietuvos Respublikos Prezidentė 2014 m. rugsėjo 12 dienos dekretu Nr. 1K-74, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 str. 11 punktu, 112 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 115 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 ir 7 dalimis, atsižvelgdama į Teisėjų tarybos patarimą, pareiškėją atleido iš Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjo pareigų savo noru (b.l.9).

Lietuvos Respublikos teismų sistemą, jų kompetenciją, teisėjų karjeros, atsakomybės procedūras, teisėjų socialines garantijas, kitus su teismais susijusius klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos teismų įstatymas. Minėto įstatymo 90 str. 8 d. nustatyta, jog, kai Respublikos Prezidentas priima dekretą kreiptis į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti ar teikti atleisti teisėją iš pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, teisėjo įgaliojimai sustabdomi iki sprendimo dėl teisėjo atleidimo iš pareigų priėmimo. Tais atvejais, kai Teismų įstatymo arba Seimo statuto nustatyta tvarka sprendimas dėl teisėjo atleidimo nepriimamas, Respublikos Prezidentas nedelsdamas atnaujina teisėjo įgaliojimus ir teisėjui sumokamas atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo laiką.

LR teismų įstatymas yra viešosios teisės šaltinis, todėl jo normos pasižymi imperatyvumu, ir negali būti aiškinamos plečiamai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat nuosekliai pabrėžia viešojo administravimo subjektų pareigą veikti tik pagal aukštesnės galios teisės aktais jiems suteiktą kompetenciją, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, veikla vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I1-2/2006, 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I444-4/2008, 2013 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I552-22/2013 ir kt.). Teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog Teismų įstatymo 90 straipsnyje 8 dalyje įtvirtinta nuostata atlyginimo sumokėjimą teisėjui už jo įgaliojimų sustabdymo laiką sieja su sprendimo dėl atleidimo iš pareigų nepriėmimu ir teisėjo įgaliojimų atnaujinimu. Tai reiškia, jog atlyginimas už įgaliojimų sustabdymo laikotarpį teisėjui yra išmokamas tik tuo atveju, jei sprendimas dėl atleidimo iš pareigų apskritai nepriimamas ir, atnaujinus įgaliojimus, teisėjas tęsia savo veiklą. Iš įstatyminio reglamentavimo matyti, kad įtvirtintas teisinis reguliavimas dėl teisės gauti atlyginimą už įgaliojimų sustabdymo laikotarpį, nėra diferencijuojamas priklausomai nuo to, kokiu teisiniu pagrindu, t.y. pagal kurį Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 str. 1 d. punktą teisėjas, dėl kurio atleidimo iš pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą, Respublikos Prezidentas kreipėsi patarimo į Teisėjų tarybą ir sustabdė teisėjų įgaliojimus, galiausiai yra iš pareigų atleidžiamas. Ginčo situacijoje sprendimas buvo priimtas - teisėjas iš pareigų buvo atleistas. Teisiškai nėra reikšmingas argumentas, kad pareiškėjas buvo atleistas savo noru, nes sutinkamai su iš Konstitucijos išplaukiančiomis teisėmis Respublikos Prezidentas disponuoja absoliučia diskrecijos teise vertinti konkrečias sprendžiant atleidimo iš pareigų klausimą reikšmingas faktines aplinkybes, teisėjo nurodomus motyvus, teikiamus paaiškinimus ir yra laisvas kreipdamasis į Teisėjų tarybą dėl patarimo atleisti teisėją iš pareigų nurodyti vieną ar kitą Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 90 str. 1 d. numatytą atleidimo pagrindą.

Konkrečiu atveju nustatyta, jog pareiškėjas po Lietuvos Respublikos Prezidentės 2014 m. gegužės 15 d. dekretu Nr. 1K-1820 įgaliojimų sustabdymo nebuvo grąžintas į teisėjo pareigas. Nagrinėjamoje situacijoje pats pareiškėjas nepageidavo grįžti į teisėjo pareigas.

Pareiškėjo teigimu, 2014-09-11 Prezidento dekretu Nr. 1K-73 pakeitus 2014-05-15 dekreto Nr. 1K-1820 1 straipsnį ir jį atleidus iš teisėjo pareigų savo noru, jo įgaliojimų sustabdymo terminas ginčo laikotarpiu buvo panaikintas.

Teismas su šiais argumentais nesutinka. Teismo vertinimu, 2014-09-11 Prezidento dekretu Nr. 1K-73 buvo pakeistas pareiškėjo atleidimo iš pareigų teisinis pagrindas, tačiau minėtu dekretu 2014-05-15 dekreto Nr. 1K-1820 2-uoju punktu įtvirtintas jo įgaliojimų sustabdymas nebuvo panaikintas, nebuvo pripažintas neteisėtu, negaliojančiu. Jo panaikinimas (nuginčijimas) būtų galimas tik teisės aktų nustatyta teismine tvarka. Tokią išvadą leidžia daryti sisteminis teisės aktų, reglamentuojančių šio pobūdžio teisinius santykius vertinimas ( LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 15p., 17p., 92 str. ( toliau – ir ABTĮ ), LR Darbo kodekso 300 str. ( toliau – ir DK)).

Tačiau byloje nėra kvestionuojamas pareiškėjo, kaip teisėjo, įgaliojimų sustabdymo teisėtumo klausimas, nors teismas šią teisę pareiškėjui išaiškino (ABTĮ 10 str.).

Pareiškėjo, kaip teisėjo, įgaliojimai nebuvo atnaujinti ir jis į užimtas pareigas nebuvo laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 15 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d. grąžintas, iš užimamų pareigų atleistas pagrįstai, LR Prezidento dekretai nėra pripažinti negaliojančiais. Byloje nėra ginčo, jog iki pareiškėjo įgaliojimų sustabdymo su juo buvo visiškai atsiskaityta. Atsižvelgus į teismo nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog pagrindo sumokėti darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo įgaliojimų sustabdymo dienos ( 2014 m. gegužės 15 d.) iki pareiškėjo atleidimo iš pareigų dienos (2014 m. rugsėjo 12 d.) nėra, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netgi laikantis nuomonės, jog Teismų įstatymas konkrečiai nereglamentuoja ginčo teisinės situacijos ir ginčui spręsti taikant teisės aktus, reglamentuojančius panašius santykius ir bendruosius teisės principus ( ABTĮ 4 str. 6d.), nėra teisinio pagrindo priteisti išmokas, susijusias su darbo santykiais, nes tiek darbo užmokesčio, tiek kompensacijos už nepanaudotas atostogas išmokėjimas siejamas su faktiškai atliktu darbu, tuo tarpu pareiškėjas ginčo laikotarpiu pareigų neatliko (DK 141 str., 177 str. 2d., 186 str. ).

Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog atsisako reikalavimo dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo. Jo pateiktas atsisakymas reikalavimo dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 101 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą bylos nutraukimo pagrindą, atsisakymas nuo skundo minėto reikalavimo apimtimi neprieštarauja įstatymams, nepažeidžia proceso šalių ir kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų interesų, ABTĮ 102 straipsnyje nurodytos bylos nutraukimo pasekmės pareiškėjui žinomos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla dėl šio reikalavimo nutrauktina (ABTĮ 101 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 3punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo prašymą dėl darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl kitos reikalavimų dalies bylą nutraukti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė