- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-15
- Bylos Nr.
- 2-858-959/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00662-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sergej Lebedev
- Ieškovas
- I. U.
- Atsakovas
- K. U., A. S.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei I. U., atsakovei K. U., išvadą teikiančios institucijos Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Genovaitei Eidukienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. U. ieškinį atsakovams A. S. ir K. U. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovė prašė: 1) neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią jų sūnaus A. S. atžvilgiu; 2) nustatyti vaiko A. S. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove; 3) priteisti iš atsakovų po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sūnaus A. S. išlaikymui nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, ieškovę paskiriant priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 4) nustatyti nuolatinę globą A. S. ir ieškovę paskirti vaiko globėja.
Atsakovė K. U. su ieškiniu sutiko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė A. S., kurio tėvai – atsakovai A. S. ir K. U.; atsakovė K. U. yra iš dalies darbinga, darbingumo lygis – 45 procentai; vaikas A. S. šiuo metu gyvena kartu su ieškove; ieškovė darbe charakterizuojama teigiamai, kartu su ja gyvena jos nepilnamečiai vaikai V. D. bei I. D.; atsakovai nekilnojamojo turto neturi, nedirba; ieškovė gyvena socialiniame būste, namuose tvarkinga, yra visi būtiniausi namų apyvokos daiktai.
Dėl tėvų valdžios apribojimo.
CK 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.).
CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Byloje nėra ginčo dėl ieškinio reikalavimų. Atsakovė K. U. posėdyje dalyvavo ir su visais ieškinio reikalavimais sutiko. Ji paaiškino, jog nuo vaiko A. S. gimimo jį buvo aplankiusi apie 5-6 kartus; šiuo metu mokosi pagrindinėje mokykloje, dėl to niekur nedirba; gauna pašalpą už neįgalumą. Atsakovas apie teismo procesą informuotas tinkamai, posėdyje nedalyvavo, procesą ignoravo. Pati ieškovė paaiškino, jog atsakovai vaiku nesirūpina, atsakovas A. S. vaiko visiškai nelanko, juo nesirūpina, su juo nebendrauja, išlaikymo neteikia.
Nors byloje ir yra duomenų apie atsakovės K. U. ligą, dėl kurios ji iš dalies neteko darbingumo, tačiau iš pačios atsakovės paaiškinimų matyti, jog nesirūpinimo vaiku priežastis yra ne jos liga ar kitos objektyvios aplinkybės, o atsakovės abejingumas savo vaiko atžvilgiu. Todėl CK 3.179 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos.
Išanalizavęs bylos duomenis, teismas daro išvadą, jog atsakovai visiškai nesirūpina savo vaiku A. S., juo nesidomi, neteikia jam išlaikymo ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Todėl ieškinys dalyje dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Dėl globos ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
CK 3.183 str. 4 d. nustato, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą.
Atsižvelgdamas į Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, mažamečio A. S., kuris dėl savo amžiaus dar negali išreikšti savo nuomonės, interesus augti saugioje aplinkoje bei teisę į poreikių patenkinimą, įvertinęs ieškovės moralines, dorovines savybes, teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės I. U., su kuria šiuo metu vaikas ir gyvena, kaip vaiko globėjos, kandidatūros tinkamumu. Todėl ieškovė skirtina vaiko A. S. nuolatine globėja, pas kurią nustatytina vaiko gyvenamoji vieta.
Dėl išlaikymo priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrame skirsnyje.
Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti.
Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004).
Ieškovės prašomas priteisti iš atsakovų išlaikymo dydis – po 200,00 Lt iš kiekvieno atsakovo – neviršija CK 6.461 straipsnio 2 dalyje nustatytos vieno mėnesio išlaikymo vertės (1 MMA), todėl laikytinas protingu. Priteisdamas išlaikymą vaikams, teismas atsižvelgia į atsakovų prastą turtinę padėtį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovei žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo (nutarties) priėmimo, todėl už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis (288,00 Lt) priteistinas iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 271, 282, 400-407 straipsniais, teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovams A. S. ir K. U. jų vaiko A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovo A. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt (du šimtus litų 00 ct) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2014-06-23) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovės K. U. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200,00 Lt (du šimtus litų 00 ct) nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2014-06-23) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Nustatyti vaikui A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą, jo nuolatine globėja ir turto administratoriumi paskiriant ieškovę I. U..
Nustatyti vaiko A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), globos ir gyvenamąją vietą ieškovės I. U. gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovų K. U. ir A. S. po 144,00 (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimą dalyje dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo, išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.