- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-24
- Bylos Nr.
- 2A-77-212/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pran.), Ramunė Čeknienė, Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- UAB „Naideka“
- Ieškovas
- UAB „Daimas”
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Naideka“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2745-828/2012 pagal ieškovės UAB „Daimas” ieškinį atsakovei UAB „Naideka“ dėl nuostolių atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3 642,34 Lt skolą, 810,42 Lt palūkanas, taip pat 2 904,53 Lt nuostolių. Nurodė, kad 2010 m. ieškovė atsakovei išnuomojo vilkikus DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurie ieškovei buvo grąžinti apgadinti. Atsakovė už nuomos paslaugas ne pilnai atsiskaitė, todėl liko skolinga 3 642,34 Lt. Draudimas atlygino dalį dėl apgadinimų patirtų nuostolių, likusius 2 904,53 Lt privalo atlyginti atsakovė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovei 2 904,53 Lt nuostolių atlyginimą bei 87,25 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės valstybei 11,05 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės valstybei 16,95 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nustatė, kad 2010-08-17 šalys sudarė automobilių ir puspriekabių nuomos, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, sutartis, pagal kurias ieškovei (nuomininkui) atsakovė (nuomotojas) perdavė automobilį DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilį DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2011-06-02 nuomininkas grąžino nuomotojui automobilį DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pažeista dešinė pusė. 2011-06-07 nuomininkas grąžino nuomotojui automobilį DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, kurių pažeista dešinė priekabos lempa, skilęs priekinis stiklas, nėra dešinės pusės vilkiko laiptelio. Dėl vilkiko DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbus atlikusi įmonė 2011-06-08 išrašė sąskaitą 6 456,45 Lt sumai. Draudikas išmokėjo 4 735,90 Lt išmoką. Dėl vilkiko DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, remonto darbus atlikusi įmonė 2011-06-10 išrašė sąskaitą 3 364,81 Lt sumai. Draudikas išmokėjo 2 180,83 Lt išmoką. Proceso pradžioje, reikšdama reikalavimą priteisti iš atsakovės 3 642,34 Lt skolą, 810,42 Lt palūkanas, ieškovė nurodė, jog tai yra atsakovės nesumokėtas nuomos mokestis bei nuomos sutartyje numatytos palūkanos už vėlavimą sumokėti šį mokestį. Vėliau, ieškovė pakeitė šio reikalavimo pagrindą, nurodydama, kad reikalaujama 3 642,34 Lt suma yra ne nesumokėtas nuomos mokestis, o atsakovės iki galo neatlyginti nuostoliai dėl taip pat atsakovei išnuomoto vilkiko DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadintų padangų. Ieškovė nepateikė papildomų įrodymų dėl pakeisto reikalavimo pagrindo (vilkiko DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos, perdavimo atsakovui, grąžinimo, techninės būklės perduodant bei grąžinant, galimų defektų (tame tarpe ir padangų būklės) ir kt.) Atsakovė nurodytų aplinkybių nepripažino. Todėl nesant jokių įrodymų apie vilkiko DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomą, perdavimą atsakovei, vilkiko grąžinimą ieškovei, techninę būklę grąžinimo metu (tame tarpe ir padangų būklę), teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė šio savo reikalavimo pagrindo, todėl šį reikalavimą atmetė.
Ieškovės reikalavimą dėl 2 904,53 Lt nuostolių priteisimo tenkino. Ieškovės išnuomotas transporto priemones atsakovė grąžino nuomotojui apgadintas. Nuomotojas jas remontavo, patyrė nuostolių. Perdavimo aktuose transporto priemonių apgadinimai nurodyti abstrakčiai, nepakankamai tiksliai, tačiau už tai atsakomybė iš dalies turėtų tekti atsakovei, nes dalyvaudama surašant aktus, nereikalavo patikslinti apgadinimų. Be to, šalinant tam tikrus apgadinimus, remonto metu gali paaiškėti ir daugiau išoriškai nematomų apgadinimų, iškilti būtinybė atlikti papildomus darbus. Iš ieškovės pateiktų įrodymų, teismas darė išvadą, jog labiau tikėtina, kad ieškovei atsakovė grąžino apgadintas transporto priemones, šiems apgadinimams ištaisyti visi ieškovės pateiktose sąskaitose nurodyti darbai, panaudotos detalės buvo būtini, ir dėl jų ištaisymo ieškovė patyrė 9 821,26 Lt nuostolių, kurių dali padengė draudimo bendrovė. Minėti apgadinimai dėl savo pobūdžio (nulūžę laipteliai, sudaužyti žibintai, jų dalys ir kt.) negali būti pripažinti normaliu nusidėvėjimu. Todėl teismas darė išvadą, kad atsakovė nevykdė nuomos sutarčių 3.2.5.2 ir 3.2.6 p., CK 6.499 str. 1 d., 6.524 – 6.526 str. reikalavimų. Ieškovė įrodė visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, nuostolius, priežastinį ryšį tarp jų. Atsakomybė atsakovei kyla be kaltės. Teismas laikė nepagrįstais atsakovės argumentais apie sutartyse numatytą nuomotojo pareigą drausti transporto priemones Casko draudimu. Sutarčių 4.2.7 p. ir 4.2.7.2 p. tokios pareigos nuomotojui nenustato, o įpareigoja jį tik, esant sudarytai tokio pobūdžio draudimo sutarčiai, užtikrinti, kad draudimo polisas būtų perduotas nuomininkui. Be to, nors tokia pareiga ir būtų numatyta sutartyse, jos nevykdymas ar netinkamas vykdymas, nešalintų nuomininko atsakomybės už nuostolius tame tarpe ir tuos, kurių nepadengia draudimo išmoka ar kurie atsiranda dėl mokesčių valstybei mokėjimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-24 sprendimą dalyje dėl 2 904,53 Lt nuostolių atlyginimo priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti, sprendimą dalyje kuriuo yra atmestas ieškovės ieškinys palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog iš teismo nustatytų faktų akivaizdu, kad draudikas nesumokėjo pagal 2011-06-08 sąskaitą CEN Nr. K006375 21 proc. PVM sumos, kas sudaro 1 120,55 Lt bei nepadengė 600 Lt frančizės, o pagal 2011-06-10 sąskaitą CEN Nr. K006472 draudikas nesumokėjo 21 proc. PVM sumos, kas sudaro 583,98 Lt bei nepadengė 600 Lt frančizės. Ieškovė būdama PVM mokėtoja, pagal jai išrašytas PVM sąskaitas faktūras susigrąžino PVM mokestį, todėl šioje dalyje nuostolių nepatyrė. Pridėtinės vertės mokestis priteistas iš atsakovės nepagrįstai. Atsakovė nesutinka mokėti ieškovei 1 200 Lt frančizės. Draudimo sutarties sudarymas ir draudimo sutarties sąlygų parinkimas yra ieškovės prerogatyva, todėl atsakomybę už prisiimtą pagal draudimo sutartis turėtų prisiimti ieškovė ir padengti frančizės išlaidas draudimo bendrovei. Nesutinka su teismo vertinimu, jog sutarčių 4.2.7 p. ir 4.2.7.2 p. pareigos nuomotojui sudaryti Casko draudimo sutartis nenustato, o įpareigoja tik, esant sudarytai tokio pobūdžio draudimo sutarčiai, užtikrinti, kad draudimo polisas būtų perduotas nuomininkui. Teismas nenustatė sprendime ir nesiaiškino, kas sudaro ieškovei nepadengtas nuostolių atlyginimo sumas, dėl šios priežasties priėmė nepagrįstą teismo sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovė atsakovei išnuomojo transporto priemones, kurias ji grąžino apgadinusi. Ieškovė, šalindamas transporto priemonių defektus, patyrė išlaidų, kurias dalį padengė draudimo bendrovė. Todėl draudiko neatlygintą sumą, remiantis CK 6.254 str. 2 d. turi atlyginti atsakovė. Nepagrįsti atsakovės teiginiai dėl PVM susigrąžinimo, nes ieškovė jų nesusigrąžino, todėl ši suma buvo pagrįstai priteista iš atsakovės. Be to, atsakovei negali būti žinoma informacija susijusi su ieškovės PVM susigrąžinimu, todėl šie teiginiai vertintini kaip teismo klaidinimas. Nepagrįsti atsakovės teiginiai dėl frančizės, nes frančizė yra draudiko neatlyginama nuostolio dalis, todėl remiantis CK 6.254 str. 2 d. teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė frančizės išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad šalys 2010-08-17 sudarė dvi automobilių ir puspriekabių nuomos sutartis pagal kurias ieškovė išnuomojo atsakovei automobilius su puspriekabėmis DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24-33). Pagal sutarties sąlygas Nuomininkas privalėjo grąžinti Nuomotojui automobilius tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į nusidėvėjimą (sutarties 3.2.6 p.). Automobilis DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas ieškovei 2011-06-07 aktu, kuriame pažymėti apgadinimai, automobilis DAF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas 2011-06-02 aktu, taip pat su apgadinimais. Abu aktus pasirašė atsakovės atstovas, pastabų dėl nustatytų apgadinimų nepareiškė ir jų neginčijo (b. l. 34, 42). Ieškovė abu automobilius suremontavo, tačiau draudimo bendrovė visų remonto išlaidų neatlygino. Ieškovės nuostoliai dėl to sudarė 2 904,53 Lt.
Būtent šią sumą ginčija atsakovė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė nuostolius. Apeliantės manymu ji neturi atlyginti ieškovei 1 200 Lt franšizės, kurią draudimo bendrovė išskaitė, o 1 704,53 Lt sudaro PV mokestis, kurį ieškovė susigrąžino.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais. Pagal šalių sudarytų sutarčių sąlygas atsakovė įsipareigojo grąžinti automobilius tokios pat būklės, kokios gavo, tačiau abu automobiliai grąžinti su apgadinimais, kuriuos ieškovė privalėjo pašalinti. Atsakovė neginčija savo kaltės dėl automobilių sugadinimo, automobilių remonto mąsto ir kainos. Iš PVM sąskaitų-faktūrų, išrašytų už automobilių remontą matyti, kad už remontą ieškovė sumokėjo 9 821,26 Lt, tuo tarpu draudimo bendrovė išmokėjo 6 916,73 Lt išmoką (b. l. 37-40).
Kaip žinia, draudimo bendrovė, draudžianti civilinę atsakomybę, paprastai prisiima ribotą atsakomybę ir žalą atlygina neviršydama draudimo sumos ir darydama tam tikras išskaitas (franšizė). Įstatymas reglamentuoja, kuomet visiškai atlyginti žalą nepakanka draudimo atlyginimo, skirtumą tarp draudimo išmokos ir faktinės žalos dydžio atlygina ją padaręs asmuo bendraisiais pagrindais (CK 6. 254 str.).
Draudimo bendrovė ieškovei neatlygino 2 904,53 Lt sumą, kuri ir sudaro ieškovės nuostolius. Šie nuostoliai atsirado dėl atsakovės kaltės, todėl jį privalo juos visiškai atlyginti. Ta aplinkybė, kad iš draudimo išmokos buvo išskaityta 1 200 Lt franšizė, neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės. Argumentas, kad ieškovė susigrąžino 1 704,53 Lt PV mokestį, atmestinas, nes yra deklaratyvus ir neparemtas jokiomis įrodinėjimo priemonėmis. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas nenumato tokios lengvatos ieškovei.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino esamus įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.