Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-09-09 · Civilinė byla Nr. 2S-942-464/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-09
Bylos Nr.
2S-942-464/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė (pirm.), Romualda Janovičienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
M. S.
Atsakovas
A.
Kategorijos
  • 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-942-464/2010Procesinio sprendimo kategorija: 116.10.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Henricho Jaglinskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal M. S. ieškinį atsakovei A. B. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo bei A. B. priešieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas M. S. 2010-01-08 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su prašymu dėl teismo procesinio sprendimo išaiškinimo (b.l.50-53), kuriuo prašė išaiškinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-02-15 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. N2-617-504/2008 pagal M. S. ieškinį atsakovei A. B. (dabartinė pavardė – Kirvaitienė) dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo, bei A. B. priešieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išaiškinant, kad: 1) atsakovės A. B. teikiamos ataskaitos už vaikams skiriamų lėšų panaudojimų apima ne tik kvitų ir sąskaitos išrašų pateikimą, bet ir pačios vaikų pinigų apskaitą tvarkančios atsakovės teikiamus tikslius vaikams panaudotų lėšų paskaičiavimus, išskiriant ir suskaičiuojant tiksliai kiekvienam vaikui panaudotus pinigus; 2) atsakovė A. B. ataskaitas teikia vieną kartą per ketvirtį už praėjusį ketvirtį, t.y. už 2010 m. 1 ketvirtį ataskaitos turi būti pateiktos ne vėliau kaip iki 2010 m. 2 ketvirčio paskutinės dienos ir t.t.; taip pat ataskaitos turi būti pateiktos už visą laikotarpį nuo 2002 metų lapkričio mėn.; 3) tuo atveju, jei sekmadienis yra mėnesio pirma diena, tai toks savaitgalis, apimant šeštadienį ir sekmadienį, yra mėnesio pirmas savaitgalis, paaiškindamas, kad 2009 metais ne vieną kartą susiklostė, kad šeštadienis buvo tam tikro mėnesio paskutinė diena, o sekmadienis kito mėnesio pirma diena (pvz., 2009-02-28 – šeštadienis; 2009-03-01 – sekmadienis ir t.t.). Atsakovė A. B. tokiais savaitgaliais teigdavo, kad tai nėra mėnesio pirmas savaitgalis ir jis neturi teisės bendrauti su vaikais, o atėjus kito mėnesio tokiam savaitgaliui teigdavo priešingai. Antstolis tokiais atvejais nurodydavo, kad ieškovas turi kreiptis į teismą dėl sprendinio išaiškinimo ir tik tada jis galėtų tinkamai vykdyti teismo sprendimą; 4) kokia apimtimi ir turiniu A. B. turi teikti informaciją M. S. dėl vaikų Viltenio ir J. S. esminių gyvenimo įvykių, išaiškinant, kad teikiama informacija apima: sveikatos būklę su diagnoze, skirtu gydymu, nurodyta kokia gydymo įstaiga ir gydytojas skyrė gydymą, išankstinį pranešimą apie vaikų išvykas, atostogas, tėvų susirinkimus, egzaminus, renginius, stovyklas, lankomus būrelius, gyvenamosios vietos ir mokyklos keitimo planus, tolesnio mokymosi planus, repetitorių samdymą, mokyklos ir kitus pasiekimus, kitus svarbius gyvenimo įvykius. Prašyme nurodė, kad atsakovė A. B., turėdama galimybę gauti žymiai daugiau ir pilnesnę informaciją apie vaikų mokyklą, jos renginius, susirinkimus, užklasines veiklas, sveikatos būklę ir kitus esminius vaikų gyvenimo įvykius, piktnaudžiauja savo padėtimi ir jam teikia tik dalinę informaciją apie vaikų sveikatą bei su jais susijusius įvykius savo pasirinkimu, nepranešdama apie Jauniaus ir Viltenio laikomus stojamuosius egzaminus į kitas mokyklas, Jėzuitų gimnazijos vadovų pokalbį su stojančiųjų tėvais, taip pat jis nėra informuojamas apie tėvų susirinkimus mokyklose, rengiamas vaikų stovyklas, vaikų koncertus, pasirodymus.

Atsiliepimas

Atsakovė A. B. teismo posėdyje pateikė paaiškinimus (b.l. 96-98 100-102) bei prašė ieškovo M. S. prašymo dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-02-15 sprendimo išaiškinimo netenkinti, nes sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški, o ieškovo prašymas susijęs su sprendimo turinio pakeitimu, ką draudžia įstatymas (CPK 278 str.). Be to, aplinkybės, kurias pareiškime nurodo ieškovas (ataskaitos detalumas, savaitgalių skaičiavimas, informacijos apie vaikų įvykius detalumas ir t.t.), susijusios su kitu civilinio proceso institutu – teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimu, dėl kurio į teismą turi kreiptis antstolis (CPK 589 str. 1 d.). Dėl ataskaitų teikimo vaikų išlaikymui nurodė, kad ataskaitos paruoštos labai gerai, kadangi iš jų aiškiai matosi kur, kada ir kiek vaikams išleista, o pateikiamos prekių ar paslaugų įsigijimo kvitų kopijos bei banko pervedimų išrašus patvirtina ir išlaidų vaikų išlaikymui faktą ir jų tikslingą panaudojimą. Įrašas sprendimo rezoliucinėje dalyje „ataskaitą turi patvirtinti parašu ir būtinai pateikti visus čekius“ praktinio rezultato neduotų, o ieškovo prašymas pateikti ataskaitas nuo 2002 m. – nepagrįstas, nes tuo metu dar nebuvo iškelta byla. Tvirtino, jog ieškovas pats nesilaiko jo pageidavimu priteistos ir nustatytos aiškios bendravimo tvarkos: įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuri yra nepalanki jam finansine prasme, jis prarado bet kokį interesą bendrauti su savo vaikais, t.y. jau nuo 2008-06-24 nebendrauja su vaikais paprastomis savaitės dienomis (antradieniais ir ketvirtadieniais), o su vyresniuoju sūnumi V. nuo 2008-07-15 beveik nebendrauja, paskutiniu metu neteikia vaikams jokio išlaikymo, tuo visą rūpinimąsi vaikais perkeldamas jai ir jos vyrui Kirvaičiui, pateikė naują ieškinį dėl išlaikymo sumažinimo iki 200 litų kiekvienam vaikui. Pažymėjo, kad būdamas bedarbiu ieškovas galėtų teikti pagalbą kitais būdais: palydėti vaikus į būrelius, treniruotes, padėti ruošti pamokas, palydėti juos grįžtančius per mišką ir pan., tačiau realiai jis visiškai nepadeda auginti vaikų. Dėl informacijos teikimo nurodė, jog remiantis prašomu išaiškinti sprendimu susiklostė paradoksali situacija: ji privalo ieškovą nuolat informuoti apie vaikų sveikatą, gyvenamą vietą, mokyklos keitimą, šią informaciją ji rūpestingai ir kruopščiai praneša ieškovui, tuo tarpu ieškovas niekada neteikia jokios su vaikų auklėjimu ir išlaikymu susijusios informacijos, niekada nesikreipė su prašymu ką nors patikslinti apie jo vaikų gyvenimą. Taip pat nurodė, kad ji turi tris vaikus, iš kurių vienas dar labai mažas, rūpinimąsis vaikais atima daug laiko, energijos, jėgų, o tuo pačiu yra priversta rankioti visus čekius ir kvitus, prisiminti kur ir kiek duota pinigų vaikams, viską rašyti, klijuoti, rūšiuoti pagal datą, po to dar kopijuoti, nešti į paštą ir siųsti registruotu laišku, nors pats ieškovas realiai visiškai nepadeda auginti savo vaikų – niekuo neprisideda nei prie vaikų lavinimo, nei prie laisvalaikio organizavimo ar elementariausios kasdienės priežiūros.

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-02-19 nutartimi (b.l. 132-138) .ieškovo M. S. prašymą tenkino iš dalies ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-02-15 sprendimo rezoliucinę dalį išaiškino taip: 1) dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos išaiškino, kad jeigu sekmadienis yra pirma mėnesio diena, tai toks savaitgalis, apimant šeštadienį ir sekmadienį, yra mėnesio pirmas savaitgalis; 2) dėl ataskaitų teikimo apie nepilnamečiams vaikams skirtų ieškovo lėšų panaudojimo išaiškino, kad atsakovė turi pateikti visus prekių pirkimo čekius, ataskaitos teikiamos vieną kartą per ketvirtį už praėjusį ketvirtį, t. y. už 2010 m. pirmą ketvirtį ataskaitos turi būti pateiktos ne vėliau kaip iki 2010 m. antro ketvirčio paskutinės dienos ir t.t.; 3) kitoje dalyje prašymą atmetė. Dėl ataskaitų teikimo apie nepilnamečiams vaikams ieškovo skirtų lėšų panaudojimo pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas, gaudamas prekių pirkimo čekius ir banko suvestines, turi galimybę kontroliuoti lėšų panaudojimą vaikų išlaikymui, o ataskaitų teikimas pagal ieškovo prašymą sukeltų atsakovei papildomo darbo, rūpesčių, papildomų išlaidų. Todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymą išaiškinti sprendimą dalyje dėl panaudotų lėšų detalaus paskaičiavimo, išskiriant ir suskaičiuojant tiksliai kiekvienam vaikui panaudotus pinigus. Tačiau teismas nustatė konkretų laiką ataskaitoms pateikti, kas, teismo nuomone, įves tvarką ir nedidins tarp šalių nesutarimų, įtampos. Teismas taip pat pripažino nepagrįstu ir atsakovo prašymą pateikti jam ataskaitas už visą laikotarpį nuo 2002 m. lapkričio mėnesio, nurodydamas, kad šalys santuoką nutraukė bendru sutikimu 2008-02-15, ginčo tarp šalių vaikų išlaikymo ir kitais klausimais nebuvo, o ieškovas jokių prašymą pagrindžiančių įrodymų neapteikė. Dėl informacijos teikimo apie nepilnamečius veikus teismas pripažino, kad šis ieškovo prašymas, ieškovui neįrodžius, jog atsakovė šį teismo paskirtą įpareigojimą vykdo netinkamai, taip pat yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

Ieškovas M. S. atskiruoju skundu (b.l. 140-142) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-02-19 nutartį dalyje, kurioje atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, ir Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-02-15 sprendimo rezoliucinę dalį išaiškinti taip: 1) ataskaitos už vaikams skirtų lėšų panaudojimą apima ne tik kvitų ir sąskaitos išrašų pateikimą, bet ir teikiamus tikslius vaikams panaudotų lėšų paskaičiavimus, išskiriant ir tiksliai suskaičiuojant kiekvienam vaikui panaudotus pinigus, kaip tai yra padaryta Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. N2-6017-514/2007, be to, išaiškinti, kad atsakovė ataskaitą turi patvirtinti parašu ir pateikti visus čekius; 2) teikiama informacija apima: sveikatos būklę ir diagnozę, skirtą gydymą, nurodant kokia gydymo įstaiga ir gydytojas skyrė gydymą, pranešimą iš anksto apie vaikų išvykas, vaikų atostogas, tėvų susirinkimus, egzaminus renginius, stovyklas, lankomus būrelius, gyvenamąją vietą, mokyklos keitimo planus, repetitorių samdymą, mokyklos ir kitus pasiekimus, kitus svarbius gyvenimo įvykius. Dėl ataskaitų teikimo dėl nepilnamečiams vaikams skirtų lėšų panaudojimo pažymi, kad atsakovė teikia bendras visos šeimos išlaidas maistui, buities prekėms, komunalinėms paslaugoms bei kitoms reikmėms, tokiu būdu jam nepagrįstai uždedama našta aiškintis, kaip ir kokiomis dalimis jo vaikų išlaikymui mokama 4000 Lt suma naudojama vaikų poreikiams. Tokioje situacijoje antstoliui neįmanoma tinkamai vykdyti teismo sprendimą dalyje dėl ataskaitų teikimo, kita vertus, esant pagrįstoms abejonėms dėl vaikams skiriamų lėšų panaudojimo, būtini tikslūs vaikams skiriamų piniginių lėšų paskaičiavimai, išskiriant kiekvienam vaikui panaudotus pinigus. Dėl informacijos teikimo apie vaikus nurodo, kad atsakovė, piktnaudžiaudama savo padėtimi gauti išsamesnę informaciją apie vaikus, jam teikia informaciją savo pasirinkimu ir dėl to jis apie esminius vaikų gyvenimo įvykius, pvz., vaikų laikomus egzaminus į kitas mokyklas, sužinojo pavėluotai. Siekdamas, kad ateityje nekiltų konfliktinių situacijų ir neaiškumų, mano jog yra tikslinga nurodyti konkrečius faktus, apie kuriuos atsakovė būtų įpareigota jam pranešti.

Atsiliepimas

Atsakovė A. B. (K.) atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 145-146) prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-02-19 nutartį. Tvirtina, kad prašydamas išaiškinti teismo sprendimą, ieškovas iš esmės prašo pakeisti jo turinį, t.y. jai kaip vaikų turtą uzufrukto teise tvarkančiam asmeniui paskirti naujus įpareigojimus. Tokių konkrečių reikalavimų (ataskaitų apimties, detalumo ir kt.) pradiniame patikslintame ieškinyje atsakovas nekėlė. Pažymi, kad ji neturi tinkamo išsilavinimo buhalterinėms lentelėms taisyklingai parengti, todėl samdyti žmogų, kuris parengtų „lenteles“ pagal pateiktus kvitus gali pats ieškovas, jei jo reikalavimas jam atrodo racionalus. Dėl atskirajame skunde nurodo teiginio „apskritai nesu gavęs jokių laiškų“ nurodo, jog tokia informacija nėra susijusi su teismo sprendimo išaiškinimo tikslais, o priskirtina vykdymo proceso klausimams, todėl pakartotinai nepateikia ją paneigiančių rašytinių įrodymų. Ieškovas dar 2009-12-30 Vilniaus miesto 1-aiaj apylinkės teismui yra pateikęs ieškinį dėl priteisto išlaikymo sumažinimo – kiekvienam vaikui po 200 Lt. (c.b. Nr. N2-3881-131/2010), todėl prašydamas išaiškinti 2008-02-15 teismo sprendimą, nesąžiningai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Šiuo metu teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo priverstinai vykdo antstolis, priteisto išlaikymo vaikai negauna, nes nėra lėšų iš ko išieškoti. Ši aplinkybė taip pat patvirtina ieškovo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Dėl informacijos teikimo nurodo, kad prašomą teikti informaciją jis gali sužinoti dėmesingai ir pareigingai bendraudamas su vaikais.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo šalių ginčo šioje bylos stadijoje dalyką ir teisingai, nenukrypdamas nuo formuojamos tuo klausimu teismų praktikos, išaiškino ieškovui Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-02-15 sprendimą. Nutartis teisėta ir pagrįstas, o ieškovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį teisinių prielaidų nesudaro.

Įstatymų leidėjo valia, tuo atveju, jeigu teismo sprendimas yra neaiškus, jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti, nekeisdamas jo turinio (CPK 278 str. 1 d.). Kasacinės instancijos teismas dėl šios procesinės teisės normos taikymo bei aiškinimo yra suformavęs savo poziciją ir ne kartą pasisakė, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas šis sprendimas. Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-14 nutartis c.b. Nr. 3K-3-98/2010; 2009-07-03 nutartis c.b. 3K-7-242/2009; 2007-11-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-533/2007;2007-10-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-421/2007 ir kt.).. Taigi CPK 278 str. 1 d. norma skirta teismo sprendimo trūkumams pašalinti, kuomet kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų.

Nagrinėjamoje byloje apeliantas pateikė teismui prašymą išaiškinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-02-15 sprendime šalims nustatytus konkrečius įpareigojimus, susijusius su jų nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo panaudojimo kontrole, bendravimo su vaikais tvarka bei apie vaikus teikiamos informacijos turiniu ir apimtimi, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl kiekvienos, apelianto manymu, aiškintinos šio sprendimo formuluotės jos vykdytinumo aspektu.

Iš pirmosios instancijos teismo 2008-02-15 sprendimo rezoliucinės dalies matyti, jog atsakovei yra nustatytas įpareigojimas vieną kartą per ketvirtį teikti ieškovui ataskaitas apie vaikų išlaikymui skirtų pinigų naudojimą ir vaikų išlaikymui skirtos banko sąskaitos, esančios AB SEB banke išrašus, kurį, kaip patvirtina į bylą pateikti įrodymai, atsakovė vykdė tinkamai. Tuo tarpu ieškovo pateiktas prašymas išaiškinti, jog atsakovės teikiamos ataskaitos už vaikams skiriamų lėšų panaudojimą apima ne tik kvitų ir sąskaitos išrašų pateikimą, bet ir tikslius vaikams panaudotų lėšų paskaičiavimus, išskiriant ir suskaičiuojant tiksliai kiekvienam vaikui panaudotus pinigus, iš esmės yra ieškovo prašymas ne išaiškinti sprendimo formuluotę, kuri, kolegijos vertinimu, yra visiškai aiški, o paskirti atsakovei naujus įpareigojimus – atlikti tikslią ataskaitoje pateiktų kiekvieno vaiko išlaikymui panaudotų lėšų apskaitą, ką sprendimą (jo formuluotę) aiškinančiam teismui draudžia įstatymo imperatyvas (CPK 278 str. 1 d.). Priešingu atveju būtų keičiamas sprendimo turinys ir susidarytų prielaidos plečiamam sprendimo aiškinimui. Kita vertus, turėdamas ketvirčio ataskaitos duomenis, esant reikalui, ataskaitoje pateiktų duomenų apie kiekvieno vaiko išlaikymui panaudotų lėšų apskaitą gali atlikti pats ieškovas, juo labiau, kad teismas ieškovo prašymu išaiškino (apibrėžė) 2008-02-15 sprendimu nustatytų ketvirčiais jam teikiamų ataskaitų pateikimo periodiškumą – ataskaitos teikiamos vieną kartą per ketvirtį už praėjusį ketvirtį ne vėliau kaip iki einamojo ketvirčio paskutinės dienos ir taip toliau, t.y. apibrėždamas teiktinų ketvirčio ataskaitų tvarką, teismas nustatė gaires vaikų išlaikymui mokamų pinigų kontrolės stabilumui.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo 2008-02-15 sprendime nustatytos ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais savaitgaliais tvarkos ir dalyvavimo juos auklėjant išaiškinimu, jog tuo atveju, jeigu pirmoji mėnesio diena išpuola sekmadienį, sprendime nurodytas pirmas mėnesio savaitgalis apima ne tik sekmadienį, bet ir šeštadienį, kadangi toks išaiškinimas yra susijęs su objektyviais veiksniais – kalendorinių ir astronominių metų neatitikimu, ir jų neįvardijimas sprendime nėra kliūtimi aiškinti teismo sprendimą, t.y. nekeičia sprendimo turinio (jo prasmės) tuo atveju, jeigu šalys nesugeba susitarti geruoju dėl savaitgalio sąvokos mėnesių sandūroje, juos patikslinti. Tačiau ieškovo prašymą patikslinti atsakovės teikiamos ieškovui informacijos apie vaikų esminius gyvenimo įvykius apimtį ir turinį teisėjų kolegija taip pat vertina kaip prašymą paskirti atsakovei papildomus (naujus) įpareigojimus, kurie 2008-02-15 sprendime atsakovei nebuvo nustatyti. Iš 2008-02-15 sprendimo rezoliucinės dalies matyti, jog teismas konkrečiai apibrėžė atsakovei tenkantį įpareigojimą informuoti ieškovą, nustatydamas, kad atsakovė privalo iš anksto ieškovui elektroniniu paštu teikti informaciją apie ketinimą keisti nepilnamečių vaikų mokyklą, atsakovės gyvenamosios vietos pasikeitimą, vaikų susirgimus. Tuo tarpu ieškovas prašo išaiškinti, jog atsakovė turi teikti informaciją apie vaikų esminius gyvenimo įvykius: sveikatos būklę su diagnoze, skirtu gydymu, nurodant, kokia gydymo įstaiga ir gydytojas skyrė gydymą, išankstinį pranešimą apie vaikų išvykas, atostogas, tėvų susirinkimus, egzaminus, renginius, stovyklas, lankomus būrelius, gyvenamąją vietą, mokyklos keitimo planus, tolesnio mokymosi planus, repetitorių samdymą, mokyklos ir kitus pasiekimus, kitus svarbius gyvenimo įvykius. Dėl to pirmosios instancijos teismas, aiškindamas 2008-02-15 sprendimą, pagrįstai atsisakė skirti atsakovei papildomus įpareigojimus, susijusius su ieškovo informavimu apie vaikus, nes tai nepatenka į CPK 278 str. 1 d. reguliuojamą sritį.

Antra vertus, CK 3.156 str. 2 d. numato, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams. Todėl tuo atveju, jeigu vaikai gyvena su vienu iš tėvų, kitam turi būti sudarytos maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaikus galimybė (CK 3.175 str. 2 d.), jeigu tai nekenkia vaikų interesams. Nagrinėjamu atveju duomenų, kad atsakovė netinkamai vykdytų 2008-02-15 sprendimu jai nustatytus įpareigojimus ir kliudytų ieškovui bendrauti su sūnumis nenustatyta, priešingai, pateiktų į bylą elektroninių laiškų turinys neabejotinai patvirtina ją tinkamai vykdžius sprendimą bei informavimo pareigą. Kolegija akcentuoja ir tai, kad ieškovo (apelianto) teisės vaikų atžvilgiu nėra apribotos, todėl apeliantas turi visas galimybes pats veikti aktyviai ir reikimą papildomą informaciją apie vaikų sveikatą, mokslą ir t.t. gauti betarpiškai sveikatos priežiūros ir švietimo įstaigose, tuo įgyvendinant jo teisę maksimaliai dalyvauti vaikų auklėjime. Tuomet informavimo apie vaikus problema išnyktų pati savaime.

Apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos medžiagos kontekste teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neišeidamas už 2008-02-15 sprendimu išspręstų klausimų ribų, pagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą ir skirti atsakovei papildomus naujus įpareigojimus, susijusius su ataskaitų apie nepilnamečiams vaikams ieškovo skirtų lėšų panaudojimą rengimu bei informacijos apie nepilnamečius vaikus teikimu, nes tai reikštų sprendimo pakeitimą ir CPK 278 str. 1 d pažeidimą, t. y. būtų konstatuota tai, ko nėra šiame procesiniame dokumente.

Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apelianto valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 8,40 Lt (b.l. 149) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija

n utarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš M. S. 8 (aštuonis) litus 40 centų pašto išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Romualda JanovičienėHenrichas Jaglinskis