Tauragės apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Saulės Pučkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

I. B., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį;

S. P., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 199 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. B., pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10000 EUR, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai, bei pažeisdamas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. lB-373 patvirtintų „Į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis įvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad asmenys, įveždami į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, išveždami iš jos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ar veždami per ją tranzitu, kai vyksta iš trečiųjų šalių į trečiąsias šalis, grynųjų pinigų sumas, ne mažesnes kaip 10 000 eurų (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos euro ir užsienio valiutos kursą), privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, 2021 m. rugpjūčio 31 d. apie 10 val. 20 min. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą, adresu (duomenys neskelbtini), vykdamas automobiliu „Mercedes Benz Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gabeno su savimi rankinėje 10 155 Eurų sumą. Tokiu būdu I. B. iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respublikos teritoriją gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, t. y. 10 155 Eurų, kurie viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos ir jų nepateikė muitinės kontrolei.

S. P., pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ 3 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10000 Eur, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai, bei pažeisdamas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Generalinio direktoriaus 2007 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. lB-373 patvirtintų „Į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Bendrijos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis įvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad asmenys, įveždami į Europos Bendriją per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, išveždami iš jos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ar veždami per ją tranzitu, kai vyksta iš trečiųjų šalių į trečiąsias šalis, grynųjų pinigų sumas, ne mažesnes kaip 10 000 eurų (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą deklaravimo dienos euro ir užsienio valiutos kursą), privalo jas deklaruoti raštu, pateikdami muitinei grynųjų pinigų deklaraciją, 2021 m. rugpjūčio 31 d. apie 10 val. 20 min. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą, adresu (duomenys neskelbtini), vykdamas automobiliu „Mercedes Benz Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gabeno su savimi kuprinėje 10 010 eurų ir 95 000 Rusijos rublių bei piniginėje 170 eurų ir 4900 Rusijos rublių. Tokiu būdu S. P. iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respublikos teritoriją gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, t. y. 10 180 eurų ir 99 900 Rusijos rublių (pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą Rusijos Federacijos kursą 1152,09 Eur), kurių bendra vertė 11 332,09 Eur, kuri viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos ir jų nepateikė muitinės kontrolei.

I. B. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai. Apklaustas įtariamuoju paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką, per Panemunės kelio postą jis vyko su savo pažįstamu S. P. S. P. vairavo jam priklausantį automobilį su priekaba, o jis kartu su juo vyko kaip keleivis. Į Lietuvą važiavo tikslu nusipirkti sau kemperį. S. P. vyko į Lietuvą pirkti klientams automobilių ir jų dalių. Patikrinimo metu uniformuota muitinės pareigūnė jo paklausė ar turi deklaruojamų daiktų. Jis pasakė, kad turi 40 pakelių cigarečių, pusę litro alkoholio ir 9000 Eur grynųjų pinigų. Visa tai deklaravo žodžiu. Tikrinimo metu skaičiuojant pinigus suprato, kad su savimi vežasi daugiau nei 10 000 eurų. Supranta ir žino grynųjų pinigų deklaravimo tvarką, kadangi dažnai vyksta į Lietuvą. Iš pradžių deklaravo su savimi turintis 9000 eurų, nes galvojo, kad tokią sumą vežasi su savimi. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (b. l. 159–161)

S. P. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai. Apklaustas įtariamuoju paaiškino, kad 2021 rugpjūčio 31 d. jam vairuojant automobilį „Mercedes Benz Sprinter“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su priekaba valstybins numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su pažįstamu I. B. iš Rusijos Federacijos per Panemunės kelio postą vyko į Lietuvos Respubliką. Muitinėje pareigūnai juos sustabdė patikrinimui. Patikrinimo metu jis žodžiu deklaravo jog su savimi turi 40 pakelių cigarečių, pusę litro degtinės ir maždaug 6000 Eur grynųjų pinigų. Po to, muitinės pareigūnai atliko jo ir I. B. detalų asmens daiktų ir transporto priemonės patikrinimą. Patikrinimo metu pas jį buvo rasta daugiau nei 9000 Eur ir 95000 Rusijos Federacijos rublių. Kad turi daugiau pinigų buvo užmiršęs. Tik skaičiuojant pinigus suprato, kad su savimi vežėsi daugiau nei 10000 Eurų. Nurodė, kad pinigai sudėti į atskiras krūveles priklauso jo klientams. Į Lietuvą jis vyko pirkti automobilių, jų detalių. Pirkimo-pardavimo sutarčių su klientais nebuvo sudaręs, viskas vyko pagal žodinį susitarimą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (b. l. 122­–124).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo jų kaltė įrodyta šia bylos medžiaga:

Iš 2021 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto vyresniosios inspektorės L. R. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad atlikto patikrinimo metu S. P. žodžiu deklaravo gabenantis 70 litrų dyzelinio kuro, bei informavo, kad jis ir I. B. kiekvienas atskirai gabena po 40 pakelių cigarečių, 0,5 litro alkoholio ir po 6000 Eur. Atlikus detalų patikrinimą pas I. B. buvo rasta 10155 Eur (500 Eur nominalo banknotai – 5 vnt.; 50 Eur nominalo banknotai – 149 vnt.; 20 Eur nominalo banknotai – 10 vnt.; 5 Eur nominalo banknotai – 1 vnt.) (b. l. 18).

Iš 2021 m. rugpjūčio 31 d. pranešimo Nr. 21LTLK4000ZD020E37 nustatyta, kad I. B. deklaravo: 40 pakelių cigarečių, 0,5 litro alkoholio ir 9000 Eur grynųjų pinigų (b. l. 20). Iš 2021 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo akto Nr. 21LTLM00000099411 nustatyta, kad atlikus I. B. gabenamų grynųjų pinigų patikrinimą buvo rasti neatitikimai (b. l. 22-25).

Iš 2021 m. rugsėjo 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postas. Apžiūros metu apžiūrėti ir paimti S. P. ir I. B. asmeniniai daiktai, pinigai, pasai (b. l. 32–35).

Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad iš I. B. buvo paimti grynieji pinigai, 500, 50, 20 ir 5 nominalų vertės Eur kupiūros: 500 Eur nominalo vertės banknotų – 5 vnt.; 50 Eur nominalo vertės banknotų – 149 vnt.; 20 Eur nominalo vertės banknotų – 10 vnt.; 5 Eur nominalo vertės banknotų – 1 vnt. Iš viso - 10155 Eur (b. l. 72–73).

Iš 2021 m. rugpjūčio 31 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto skyriaus posto vyresniosios inspektorės R. J. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. Panemunės kelio poste į detalaus patikrinimo vietą atvyko automobilis „Mercedes Benz Sprinter“ su priekaba, vairuojamas (duomenys neskelbtini) piliečio S. P., kuris patikrinimo metu žodžiu deklaravo su savimi gabenantis 70 litrų dyzelinio kuro, bei informavo, kad jis ir keleivis I. B. kiekvienas atskirai gabena po 40 pakelių cigarečių, 0,5 l alkoholio ir po 6000 Eur. Atlikus S. P. asmens daiktų patikrinimą jo kuprinėje buvo rasta 10010 Eur (100 Eur kupiūros – 50 vnt.; 50 Eur kupiūros – 85 vnt.; 20 Eur kupiūros – 33 vnt.; 10 Eur kupiūros – 9 vnt.; 5 Eur kupiūros – 2 vnt.); 95000 Rusijos Federacijos rublių (5000 Rub kupiūros – 19 vnt.). Piniginėje taip pat rasta ­­– 4900 Rusijos Federacijos rublių (1000 Rub kupiūra – 4 vnt., 500 Rub kupiūra – 1 vnt., 100 Rub kupiūra – 4 vnt.) ir 170 Eurų ( 50 Eur kupiūra – 3 vnt., 10 Eur kupiūra – 1 vnt., 5 Eur kupiūra – 2 vnt.). Pagal 2021 m. rugpjūčio 31 d. kursą bendra pinigų suma sudaro 11321,44 Eur. (b. l. 4–5).

Iš 2021 m. rugpjūčio 31 d. pranešimo Nr. 21LTLK4000ZD020E29 matyti, kad S. P. deklaravo: 40 pakelių cigarečių, 0,5 litro alkoholio, 70 litrų dyzelinio kuro, 6000 Eur grynųjų pinigų (b. l. 9). Iš 2021 m. rugpjūčio 31 d. patikrinimo akto Nr. 21LTLM00000099471 nustatyta, kad atliekant S. P. gabenamų grynųjų pinigų patikrinimą nustatyti neatitikimai (b. l. 11).

Iš 2021 d. rugsėjo 1 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad pas S. P. rasti grynieji pinigai, sudėti keturiose krūvelėse, susegtose sąvaržėlėmis ir prie jų prisegti popieriaus lapeliai su rankraštiniais užrašais: vienoje - 2600 Eur, ant lapelio užrašas: 2600 Eur (226200 no 87); antroje - 1500 Eur, ant lapelio užrašas (130500 no 87); trečioje - 500 Eur, ant lapelio užrašas (43500 no 87); ketvirtoje - 250 Eur, ant lapelio užrašas (22000 Eur no 87.9). Taip pat rastos nesusegtos ir nepažymėtos 100, 50, 20, 10, 5 nominalų vertės eurų kupiūros. Viso rasta 10180 eurų: 100 Eur nominalo vertės banknotų – 50 vnt.; 50 Eur nominalo vertės banknotų – 88 vnt., 20 Eur nominalo vertės banknotų – 33 vnt.; 10 Eur nominalo vertės banknotų – 10 vnt.; 5 Eur nominalo vertės banknotų – 4 vnt. Taip pat rastos 5000, 1000, 500, 100 nominalo vertės Rusijos rublių kupiūros: 5000 nominalo vertės banknotų – 19 vnt.; 1000 nominalo vertės banknotų – 4 vnt.; 500 nominalo vertės banknotas – 1 vnt.; 100 nominalo vertės banknotų – 4 vnt. Viso rasta 99900 Rusijos rublių (b. l. 60–61).

Iš 2021 m. rugsėjo 1 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti S. P. priklausantys mobiliojo ryšio telefonai (3 vnt.), kurie paimti 2021 m. rugpjūčio 31 d. įvykio vietos apžiūros metu, Iš telefono „Redmi Note 8 Pro“ apžiūros matyti, kad telefonu besinaudojantis asmuo užsiima automobilių prekyba ir pardavimu, jų ardymu bei naudotų automobilių dalių prekyba. (b. l. 87–89).

I. B. priklausantys 2021 m. rugpjūčio 31 d. įvykio apžiūros metu paimti grynieji pinigai 10 155 Eur bei S. P. priklausantys įvykio apžiūros metu paimti grynieji pinigai 10 180 Eur ir 99 900 Rusijos Rub įnešti į Muitinės departamento sąskaitą, esančią UAB „Medicinos bankas“ (b. l. 70–71, 81).

Liudytoja L. R. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. apie 10 val. 20 min, į detalaus tikrinimo vietą atvyko automobilis „Mercedes Benz Sprinter“, su priekaba (tralu), vairuojamas (duomenys neskelbtini) S. P. Automobilyje taip pat buvo (duomenys neskelbtini) pilietis I. B. I. B. žodinėje deklaracijoje buvo nurodyta, kad su savimi piliečiai turi: I. B. – 9000 Eur, o S. P. 6000 Eur. Patikrinimo metu nustatyta, kad I. B. su savimi turėjo 10155 Eur ir 99900 Rusijos Federacijos rublių, S. P. su savimi turėjo 10180 Eur. Kadangi buvo nustatytas pažeidimas, iš piliečių buvo paimti mobilieji telefonai, jų asmeniniai daiktai. I. B. paaiškino, kad pinigai skirti automobilinio namelio pirkimui. Taip pat jis nurodė, jog neturi pinigų įsigijimą patvirtinančių dokumentų. (b. l. 51–53).

Liudytoja R. J. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. apie 10 val. 20 min. į detalaus tikrinimo vietą atvyko automobilis „Mercedes Benz Sprinter“ su priekaba (tralu), vairuojamas (duomenys neskelbtini) piliečio S. P. Kartu su juo, kaip keleivis, vyko (duomenys neskelbtini) pilietis I. B. Iš pradžių, vairuotojas S. P. atėjo į posto patalpas, pas jos kolegę vyresniąją inspektorę L. R., kuriai žodžiu deklaravo, kad kartu su keleiviu turi po du pakelius cigarečių, po pusę litro alkoholio ir po 6000 Eur grynųjų pinigų. Jos su L. R. ėjo kartu į detalaus tikrinimo vietą – angarą, tikrinti abiejų piliečių asmeninius daiktus ir transporto priemonę. Ji asmeniškai bendravo su vairuotoju S. P. , o jos kolegė L. R. su keleiviu I. B. Iš matomo pinigų kiekio suprato, kad suma gali viršyti 6000 Eur, kuriuos deklaravo. Nurodė jam pinigus išimti iš kuprinės, dėti ant stalo ir skaičiuoti. Nors pilietis suprato, kad su savimi vežasi daugiau nei 10000 Eur, neišreiškė noro pakartotinai deklaruoti grynųjų pinigų. I. B. žodinėje deklaracijoje buvo nurodyta 9000 Eurų, o S. P. 6000 Eurų. Ji su posto viršininko pavaduotoju A. K., dalyvaujant abiem (duomenys neskelbtini) piliečiams skaičiavo jų pinigus. Pas S. P. kuprinėje ir piniginėje buvo rasta 10180 Eur ir 99900 Rusijos Rub, o pas I. B. rankinėje rasta 10155 Eur. S. P. nurodė, kad tai yra ne jo pinigai. Jai paklausus, ar jis turi pinigų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, atsakė, kad neturi. Abu piliečiai muitinėje yra žinomi, kadangi abu periodiškai važiuoja per Panemunės kelio postą ir tikrai jie turėjo žinoti grynųjų pinigų deklaravimo tvarką ir prievolę juos deklaruoti. Informacija apie pinigų deklaravimo tvarką ir sumas akivaizdžiai matoma posto patalpoje, informaciniuose stenduose ir jų asmeniškai yra ne kartą klausta apie gabenamus pinigus (b. l. 57–58).

Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė. Daiktai, nurodyti BK 199 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, yra visi materialūs objektai, pagal galiojančius teisės aktus privalomi pateikti muitiniam tikrinimui. Tai gali būti bet kokios Lietuvos ir kitų šalių prekės, pinigai, vertybiniai popieriai ir kiti materialūs objektai, turintys piniginę išraišką. Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia.

Kiekvienas asmuo, atvykstantis į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių ar išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis ir gabenantis ne mažesnę kaip 10 000 eurų grynųjų pinigų sumą (arba ją atitinkančią sumą kita valiuta), privalo ją deklaruoti muitinės įstaigoje, per kurią jis atvyksta į Lietuvos Respubliką ar išvyksta iš jos. Tokiu atveju pateikti užpildytą ir pasirašytą Grynųjų pinigų deklaravimo formą privaloma be atskiro muitinės pareigūno reikalavimo. Naujosios grynųjų pinigų deklaracijų formos yra patvirtintos 2021 m. gegužės 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu Nr. 2021/776, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės nustatomi tam tikrų formų šablonai ir veiksmingo keitimosi informacija techninės taisyklės. Kartu su Grynųjų pinigų deklaracija vykstant į (iš) trečiąsias šalis ar keliaujant į (iš) ES valstybių reikia pateikti ir gabenamų grynųjų pinigų kilmę patvirtinančių dokumentų kopijas. Priklausomai nuo grynųjų pinigų ekonominės kilmės, tokie dokumentai galėtų būti – dokumentas, nurodantis grynųjų pinigų ir (ar) piniginių priemonių paveldėjimą; sutartis, kurios objektas yra pervestos lėšos; kilnojamojo arba nekilnojamojo turto pardavimo sutartis, kai atsiskaitoma grynaisiais; kasos čekis (kitas dokumentas), kurį išduoda loterijos, varžybų, sporto ar kultūros renginių, azartinių lošimų organizatoriai ir kt. kiti lėšų savininko išduoti dokumentai, įskaitant notaro patvirtintus dokumentus, kuriuose pateikiama įstaiga (organizacija) ir patvirtinama grynųjų ir (arba) piniginių priemonių kilmė; banko išrašas; kiti dokumentai.

Surinkti ir aptarti įrodymai visiškai patvirtina, kad I. B. 2021 m. rugpjūčio 31 d. apie 10 val. 20 min. vykdamas automobiliu iš Rusijos Federacijos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, nepateikęs muitinės kontrolei, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus - 10155 eurus, kurių vertė viršija 150 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos ir jų nepateikė muitinės kontrolei. Šiais savo veiksmais I. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalyje.

Byloje esančių įrodymų visuma taip pat patvirtina kad S. P. 2021 m rugpjūčio 31 d. apie 10 val. 20 min. vykdamas iš Rusijos Federacijos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją, nepateikęs muitinės kontrolei, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus - 10180 Eur ir 99900 Rusijos Federacijos rublius (pagal oficialų Lietuvos banko nustatytą Rusijos Federacijos rublio kursą 1152,09 Eur), kurių bendra vertė 11332,09 Eur, viršijo 150 MGL, bet neviršijo 250 MGL dydžio sumos ir jų nepateikė muitinės kontrolei. Šiais savo veiksmais S. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 1 dalyje.

Už įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje, prokurorė kaltinamiesiems siūlo skirti 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę - 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą. Prašo konfiskuoti iš kaltinamųjų po 2000 Eur, nukreipti baudos išieškojimą į paimtas pinigines lėšas, o likusius pinigus grąžinti. Kaltinamieji sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat su bausmės rūšimi ir jos dydžiu. I. B. prašo nekonfiskuoti 2000 Eur, nes augina du mažamečius vaikus. S. P. prašo sumažinti konfiskuotiną sumą, nurodydamas, kad pinigai buvo ne jo, o klientų.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų kaltės formas ir rūšis, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

I. B. įvykdė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikoje neteistas. 2021 m. birželio 9 d. baustas administracine tvarka pagal ANK 217 straipsnio 1 dalį (Įvežimo arba išvežimo bendrosios deklaracijos pateikimo tvarkos pažeidimas), baudą yra sumokėjęs. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

S. P. įvykdė tyčinį apysunkį nusikaltimą. Lietuvos Respublikoje neteistas. Yra baustas administracinėmis nuobaudomis už transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo veikoje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamiesiems už padarytus nusikaltimus paskyrus prokurorės siūlomas bausmes – baudas. Tačiau teismas neturi pagrindo paskirti prokurorės siūlomus baudų dydžius 60 MGL, nes baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad už apysunkį nusikaltimą minimalus baudos dydis yra 100 MGL. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes kaltinamiesiems skiria 105 MGL (5250 Eur) dydžio baudas. Kadangi byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamieji pripažįsta kaltę, paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu ir skirtinos 70 MGL (3500 Eur) dydžio baudos (BK 64¹ straipsnis). Baudų išieškojimai nukreiptini į I. B. ir S. P. įvykio metu paimtas nedeklaruotas pinigines lėšas, esančias Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitoje Nr. LT807230000000120020 UAB Medicinos banke.

BK 42 straipsnio 6 dalyjeį, 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriamas kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 72 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad konfiskavimo priemonė, taikoma už pareigos deklaruoti grynuosius pinigus muitinės pareigūnams neįvykdymą, yra bendros kontrolės sistemos, sukurtos siekiant kovoti su šiomis nusikalstamomis veikomis, dalis ir atitinka bendrąjį visuomenės interesą. Kontrabanda per valstybės sieną gabenami pinigai, t. y. kontrabandos dalykas, yra konfiskuotinas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Tačiau, kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad kontrabandos ir kitose baudžiamosiose bylose taikant BK 72 straipsnio nuostatas, be daiktų pripažinimo konfiskuotinu turtu, turi būti vertinamas ir tokio turto konfiskavimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-1076/2019).

2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, įpareigojantis deklaruoti įvežamą ir išvežamą sumą, kuri viršija 10 000 Eur, pagrįstas būtent siekiu užkirsti kelią pinigų plovimui, t. y. pajamų, gautų iš neteisėtos veiklos, patekimui į finansų sistemą ir jų investavimą. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis I. B. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno ir nedeklaravo 10 155 Eurų, o S. P. – 11 332,09 Eur (10 180 eurų ir 99 900 Rusijos rublių). Šie pinigai yra nusikalstamos veikos – kontrabandos priemonė. S. P. nurodė, kad gabenami pinigai priklauso kitiems asmenims, kuriems jis Lietuvoje turėjo nupirkti automobilį, detales. Tačiau jis nenurodė konkrečių asmenų, kuriems priklausė gabenami pinigai, nepateikė tai patvirtinančių dokumentų, nenurodė konkrečių daiktų, prekių įsigijimo vietų ir pan. I. B. teigė, kad gabenti ir nedeklaruoti pinigai yra jo asmeninės santaupos ir jos buvo skirtos Lietuvoje įsigyti kemperį. Tačiau jis taip pat nepateikė gabenamų grynųjų pinigų kilmę patvirtinančių dokumentų, nenurodė iš kokio asmens Lietuvoje, už kokią sumą ir kokį kemperį ketino įsigyti. Kaltinamųjų parodymai kelia pagrįstas abejones dėl gabentų ir nedeklaruotų pinigų kilmės, jų paskirties teisėtumo.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamųjų neteisėtai gabentų ir nedeklaruotų pinigų sumas, kad jos nežymiai viršijo 10 000 Eur sumą, taip pat į šioje byloje jiems pagal BK 199 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmės rūšį ir dydį, taip pat į Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo, Europos žmogaus teisių teismo praktikoje suformuotą proporcingumo principą, konstatuoja, kad yra pagrindas konfiskuoti tik dalį neteisėtai gabentų grynųjų pinigų, tai yra po 2000 Eur.

Atmestinas S. P. prašymas sumažinti konfiskuotiną pinigų sumą, bei I. B. prašymas visiškai jų nekonfiskuoti. Teismas konstatuoja, kad bausmės ir kartu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne tik nubausti kaltininkus, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Todėl bausmės už prievolės deklaruoti grynuosius pinigus nevykdymą turi būti veiksmingos ir atgrasančios. Dalies turto konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga priemonė, padėsianti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).

I. B. grąžintina likusi pinigų suma – 4655 Eur, iš paimtų 10 155 Eur bei S. P. grąžintina likusi pinigų sumą – 4680 Eur, iš paimtų 10 180 Eur bei visa 99 900 Rusijos Rub suma, kurie saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitoje Nr. LT807230000000120020 UAB Medicinos banke (b. l. 70-71, 81).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

I. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 105 MGL (5250 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę – 70 MGL (3500 Eur) dydžio baudą.

Leisti baudos išieškojimą nukreipti į I. B. priklausančias pinigines lėšas 10 155 Eur, saugomas Muitinės departamento sąskaitoje Nr. LT807230000000120020, UAB Medicinos banke.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, konfiskuoti dalį, tai yra 2000 Eur iš I. B. paimtų 10 155 Eur grynųjų pinigų, kurie saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitoje Nr. LT807230000000120020 UAB Medicinos banke.

Grąžinti I. B. likusią pinigų sumą – 4655 Eur, iš paimtų 10 155 Eur grynųjų pinigų, kurie saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitoje Nr. LT807230000000120020 UAB Medicinos banke.

S. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 105 MGL (5250 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę – 70 MGL (3500 Eur) dydžio baudą.

Leisti baudos išieškojimą nukreipti į S. P. priklausančias pinigines lėšas 10 180 Eur, saugomas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitoje Nr. LT807230000000120020 UAB Medicinos banke.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, konfiskuoti dalį, tai yra 2000 Eur iš S. P. paimtų 10 180 Eur grynųjų pinigų, kurie saugomi Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitoje Nr. LT807230000000120020 UAB Medicinos banke.

Grąžinti S. P. likusią pinigų sumą – 4680 Eur, iš paimtų 10 180 Eur grynųjų pinigų bei visus 99 900 Rusijos rublius, saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitoje Nr. LT807230000000120020 UAB Medicinos banke.

Neskirti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo I. B. ir S. P. kardomųjų priemonių.

Išaiškinti S. P. ir I. B., kad nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jiems įteikimo dienos, paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.