Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. M. (K.), R. M., Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėja A. M. M. pareiškimą palaiko jame nurodytais motyvais, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad su velioniu vyru santuokoje pragyveno virš 50 metų, gyveno kartu sąžiningai, abu tvarkėsi iki vyras numirė. Vyrui mirus (duomenys neskelbtini) namuose (duomenys neskelbtini), kuriuose iki mirties abu gyveno, ji pasiliko toliau gyventi viena. Santuokoje susilaukė dvynių, kurie yra suinteresuoti asmenys byloje, kurie tuo metu savarankiškai atskirai gyveno. Nurodė, kad daugiau įpėdinių nėra. Paaiškino, kad pradžioje susituokę apie 20 metų gyveno Klaipėdoje, po to persikėlė gyventi į Prienus, kur įsigijo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą po juo. Nurodė, kad po namu yra apie 8 – 9 arai žemės. Nurodė, kad vyras visą laiką gyveno šiuose namuose kartu su ja, nors deklaruota vieta buvo kita. Vyrui mirus pareiškėja tvarkėsi namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), rūpinosi aplinka, jai liko namų inventorius, baldai, ji sodinosi daržą. Namas buvo kūrenamas kietu kuru, todėl teko rūpintis malkomis, angliais, šaltuoju sezonu kūrenti namus. Pareiškėja mokėjo mokesčius už elektrą, šiukšles, žemę, vanduo buvo įvestas tik dabar. Vyrą palaidojo ji, prižiūri kapavietę Prienuose, vaikai pareiškimui neprieštarauja. Paaiškino, jog esant prieš mirtį vyro surašytam testamentui, manė, kad palikimas savaime jai priklauso ir dėl nežinojimo per trijų mėnesių laikotarpį nenuvyko pas notarą, kad įteisinti palikimo priėmimo procedūras, todėl nieko kita nebeliko kaip kreiptis pareiškimu į teismą.

Suinteresuotas asmuo J. M. (K.) prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant, žino apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, su pareiškimu sutinka, dėl objektyvių priežasčių – gyvena užsienyje, atvykti negali (b. l. 45-46, 80, 85).

Apklausta liudytoja kaimynė S. M. paaiškino, kad pareiškėja ir mirusysis – jos kaimynai. Nurodė, kad P. M. mirė maždaug prieš trejus metus rugpjūčio mėnesį. Nurodė, kad velionis turėjo sūnų ir dukrą, daugiau įpėdinių nėra. Paaiškino, kad namas, kuriame po vyro mirties pasiliko gyventi pareiškėja, kūrenamas kietu kuru. Mirus vyrui pareiškėja viena tvarkėsi namuose, sodinosi daržą, rūpinosi šildymu, kūreno namus, atliko visus elementarius būtiniausius buities darbus. Paaiškino, kad ūkio darbus, kurių nepajėgia pati pareiškėja atlikti, jai padeda nudirbti sūnus, kuris trimeriu nušienauja žolę, nukerpa gyvatvorę ir pan. Liudytojos manymu, pareiškėja, gyvendama tuose pačiuose namuose, natūraliai manė, kad viskas savaime jai priklauso, ji pamiršo ar tiesiog nežinojo, kad reikia sutvarkyti juridinius formalumus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.

Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Pareiškėja A. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 36).Gyventojų registro tarnybos pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad P. M. mirė (duomenys neskelbtini), A. M. M. našlė, vaikai – J. K., gimusi (duomenys neskelbtini), ir R. M., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 9, 32, 35, 39). Po P. M. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 12, 79). Pareiškėja A. M. M. savo gyvenamąją vietą deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). VĮ Registrų centro Kauno filialo pažyma patvirtina, jog P. M. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturėjo (b. l. 13). Pareiškėjos vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 0,0977 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b. l. 18); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgyti 1987 m. kovo 26 d. LDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 41 (b. l. 15); 1/10 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 695 (duomenys neskelbtini) 5/0005-0017, esančio (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valdybos potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b. l. 16-17). Komunalinių paslaugų, elektros energijos, žemės mokesčio mokėjimo dokumentai patvirtina, jog 2015 m. rugpjūčio 18 d., 2015 m. rugsėjo 14 d., 2015 m. spalio 15 d., 2015 m. spalio 29 d. minėtus mokesčius mokėjo pareiškėja (b. l. 19, 20).

Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Šio straipsnio 10 dalyje numatyta, kad jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę, įgyja jo įpėdiniai CK nustatyta tvarka. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado po P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, t. y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikėjas ir A. M. M. (duomenys neskelbtini) sudarė bendrą sutuoktinų testamentą, kuriame numatė, jog pergyvenusio sutuoktinio mirties atveju visą jam priklausantį turtą lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį paveldės sutuoktinių įpėdiniai – R. M. ir J. M. (b. l. 74). Pareiškėja A. M. M. per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, notarine tvarka palikimo neatsisakė. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Po sutuoktinio P. M. mirties pareiškėja A. M. M. priėmė mirusiojo palikimą, priėmusi jo asmeninius daiktus, jais naudojosi kaip savais, tvarkė namą, mokėjo komunalinius mokesčius ir rinkliavas, naudojosi baldais ir kitais daiktais, jai liko visi vyro dokumentai ir asmeniniai daiktai. Bylos duomenimis pareiškėja paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priimdama palikimą. Palikimo faktinio valdymo esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjos pareiškime nurodytas ir teisme išdėstytas aplinkybes patvirtino apklausta teismo posėdyje liudytoja S. M., nurodydama, kad po vyro mirties pareiškėja pasiliko gyventi tuose pačiuose namuose, sodinosi daržą, rūpinosi šildymu, kūreno namus, atliko visus elementarius būtiniausius buities, ūkio darbus, o kurių nepajėgė atlikti pati, jai padeda darbus nudirbti sūnus.

Pareiškėjos vaikai – suinteresuoti asmenys R. M. ir J. M. (K.), nepageidauja priimti palikimo, atsiradusio po tėvo P. M. mirties, savarankiškų reikalavimų nereiškia, neprieštarauja, kad palikimas tektų pareiškėjai. Taigi, nors pareiškėja palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka ir terminais neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą bei tai, kad P. M. mirties dieną liko santuokoje su pareiškėja įgytas nekilnojamasis turtas, laikytina, kad pareiškėja A. M. M. po sutuoktinio P. M. mirties priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti mirusiojo turtą, rūpintis kaip savo turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais ir nesuinteresuotos bylos baigtimi liudytojos parodymais nėra pagrindo netikėti, nes jie atitinka pareiškėjos išdėstytas ir suinteresuoto asmens teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, prieštaravimų tarp jų nėra, interesų konflikto nenustatyta. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).Pareiškėjai palikimo priėmimo fakto nustatymas sukels teisines pasekmes dėl sutuoktinio turto dalies paveldėjimo.

Valstybė šioje byloje patyrė 10,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra didesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, iš pareiškėjo valstybei priteistina 10,00Eur bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad pareiškėja A. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Priteisti iš pareiškėjos A. M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,00 Eur (dešimt eurų00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjo pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.