Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas V. Vainius, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. J., jo atstovui advokatui R. Skėriui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) anksčiau nebausto, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-02-24 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė D. G. L. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2015-12-07, skyriuje buvo gauta informacija, kad nepilnametė A. J. po bendravimo su tėvu L. J., 2015-12-06, buvo parvežta namo ištinusia lūpa su kraujosruva. Informaciją pateikusios mergaitės mamos D. J. teigimu, po bendravimo su tėvu dukra ne pirmą kartą grįžo susižeidusi ar su mėlynėmis. Vaiko teisių apsaugos skyriui pateiktame rašte teigiama, kad mergaitė susižeidė nukritusi nuo laiptų ir atsitrenkusi į kėdę. Tėvas L. J. tuo metu buvo kitame kambaryje, žiūrėjo televizorių. 2015-12-08 el. paštu D. J. Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus išvadą, kurioje nurodoma, jog maždaug prieš dvi dienas iki apžiūros, galimai 2015-12-06, A. J. buvo padarytas apatinės lūpos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, kraujosruva lūpos vidiniame paviršiuje. Sužalojimas, įgautas dėl bukos traumos, paveikus lūpos sritį kietu buku daiktu – sumušant ar atsitrenkiant. Teismo eksperto išvadoje nurodytos įvykio aplinkybės bei 2015-12-07 gautame S. J. prašyme teigiama, kad įvykis įvyko A. J. buvimo vietoje, Ketvergių kaime, Klaipėdos rajone (L. J. tėvo namuose). Analizuojant matyti, kad kol mergaitė laiką leido su tėvu, tėvas neužtikrino tinkamos dukros priežiūros ir tokiu būdu padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. J. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, jog tą dieną visa šeima buvo vienoje erdvėje, vaikai sėdėjo ant plastikinių kėdučių. A. J. nuėjo į tualetą ir grįžusi paprašė D., kad leistų sėdėti ant jo kėdutės. D. tiesė jai kėdutę ir netyčia įdaužė. Prie lūpos dukrai pridėjo ledo, po to visi vaikai nuėjo žaisti. L. J. paaiškino, kad su buvusia žmona D. J. konfliktuoja nuo 2013 metų, nuo skyrybų, kad vaikai yra panašaus amžiaus ir gerai sutaria, kad tai buvo ne peštynės, o bandoma paduoti kėdutę. Paaiškino, jog buvo tame pačiame kambaryje kaip ir vaikai, ir tai kas įvyko, jis negalėjo niekaip įtakoti.

Liudytoja R. J. parodė, kad ji augina du vaikus, o vyras L. J. su dukra pasimato kas antrą savaitgalį. Tą dieną žiūrėjo televizorių, vaikai sėdėjo ant plastikinių kėdučių. A. grįžusi paprašė D. kėdutės, ją gaudė, nesugavo, tai truputį kliuvo. Vaikas buvo labai išsigandęs, nes bijojo, ką mama pasakys. Paaiškino, kad D. J. kyla nepasitenkinimas, nes jie visi gerai leidžia laiką, todėl pastoviai juos skundžia, nesudaro sąlygų lankytis ugdymo įstaigose. Paaiškino, kad A. J. yra prie jų prisirišusi, juos sieja šilti santykiai, jie pildo visas A. J. svajones.

Liudytoja L. A., antstolio padėjėja paaiškino, kad tarp D. J. ir L. J. pastoviai kyla ginčai, nes sudaromos tokios situacijos, kad L. J. negalėtų bendrauti su dukra. Parodė, kad lankėsi L. J. namuose ir, kad ten yra idealios sąlygos vaikams.

Liudytoja D. J. parodė, jog dukra iš po savaitgalio pas tėtį, namo grįžo ištinusia lūpa, ištinusiu veidu, sakė nenorinti važiuoti pas tėtį, sakė, jog D. nustūmė ją nuo laiptų. Ji paaiškino, jog dukra ne kartą sakiusi, kad jie vieni lieka namie, po vasaros atostogų grįžo namo su mėlynėmis ant kojų, nes D. ją spardė. Mano, jog L. J. kaltas dėl dukters nepriežiūros.

Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. 1 d.). Taigi, asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnis numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia” turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnyje numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos CK 3.155 straipsnyje.

Nagrinėjamoje byloje surinkti duomenys neduoda pakankamo pagrindo manyti, kad L. J. nerealizuoja ar netinkamai realizuoja savo teises ir pareigas į tėvų valdžią. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų šią aplinkybę. D. J. parodymai vertintini kritiškai. Iš byloje esančios medžiagos ir liudytojos L. A. paaiškinimų matyti, kad tarp D. J. ir L. J. pastoviai kyla ginčai, nes sudaromos tokios situacijos, kad L. J. negalėtų bendrauti su dukra. Be to, nustatyta, kad L. J. prižiūri dukrą, ją rūpinasi, ir niekaip negalėjo numatyti, jog vaikas žaisdamas susižalos.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.), pripažintina, kad nėra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl yra pagrindas bylą nutraukti (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti administracinę bylą, L. J., traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalį, atžvilgiu.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.