Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Žemtaka“ atstovams advokatei Kristinai Adomavičienei ir direktoriui V. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Žemtaka“ ieškinį atsakovei Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungai dėl 67 481,46 Eur nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovės UAB „Žemtaka“ atstovė advokatė Kristina Adomavičienė ieškinį palaikė ir prašė jį ieškinyje nurodytais motyvais, priteisiant ieškovei jos prašomus 67 481,61 Eur nuostolių bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos atstovei direktorei F. P. apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą motyvuojant tuo, jog atsakovės interesus atstovaujanti advokatų kontora nespėjo susipažinti su išsiųstais dokumentais, tačiau atsakovei nepateikus jokių susitarimą su advokatų kontora pagrindžiančių dokumentų, šis prašymas netenkintas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.34 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad valdytojas gali reikalauti teismine tvarka ne tik savo valdymo gynimo, bet ir nuostolių, kurie buvo padaryti dėl valdymo pažeidimo, atlyginimo. CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė UAB „Žemtaka“ 2014 m. vasario 4 d. turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S15-6 pagrindu įsigijo pastatą–restoraną–parduotuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (12 b. l.), ir šiuo pagrindu 2014 m. vasario 5 d. nekilnojamojo turto registre (registro Nr. 44/321890) šiuos statinius įregistravo nuosavybes teise (10–11 b. l.). 2014 m. vasario 14 d. ieškovė UAB „Žemtaka“ sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (15–16 b. l.), pagal kurią įsipareigojo perduoti nuomininkui – UAB „Naktižibis“ nuomos teise naudotis 550 kv. m bendro ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2014 m. vasario 24 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. (sutarties 1.1. ir 1.2. punktai). Minėtos sutarties 2.1. ir 2.7. punktais ieškovė įsipareigojo nuomininkui – UAB „Naktižibis“ minėtas patalpas perduoti ne vėliau kaip 2014 m. vasario 24 d., o jų neperdavus mokėti baudą už kiekvieną pavėluotą dieną po 1 000 Lt.

2014 m. liepos 1 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu, įsiteisėjusiu 2015 m. vasario 3 d., patenkinus ieškovės UAB „Žemtaka“ ieškinį nuspręsta iškeldinti atsakovę Mažeikų rajono vartotojų kooperatyvų sąjungą su visais jai priklausančiais daiktais iš negyvenamųjų patalpų – pastato – restorano – parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (inžinierinių) – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių ieškovei UAB „Žemtaka“.

Byloje pateiktos UAB „Naktižibis“ PVM sąskaitos faktūros NAK Nr. 000005, Nr. 000006, Nr. 000007, Nr. 000008, Nr. 000009, Nr. 000010, Nr. 000011, Nr. 000012 (19—26 b. l.) bei kasos pajamų orderiai NŽK Nr. 0006000, Nr. 00060056, Nr. 00060105, Nr. 00060155, Nr. 00060211, Nr. 00060260, Nr. 00060312 (27–33 b. l.) liudija, jog ieškovė UAB „Žemtaka“ anksčiau minėtos negyvenamųjų patalpų sutarties pagrindu sumokėjo nuomininkei – UAB „Naktižibis“ 233 000 Lt (67 481,46 Eur) baudą, kurią vertina kaip savo patirtus nuostolius dėl atsakovės veiksmų negalėjus tinkamai vykdyti minėta sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

Byloje esantis 2014 m. liepos 1 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta iškeldinti atsakovę Mažeikų rajono vartotojų kooperatyvų sąjungą su visais jai priklausančiais daiktais iš negyvenamųjų patalpų – pastato–restorano–parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių (inžinierinių) – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių ieškovei UAB „Žemtaka“, neabejotinai liudija, jog ieškovė šias patalpas valdo teisėtai.

Prašomus priteisti nuostolius ieškovė UAB „Žemtaka“ grindžia 2014 m. vasario 14 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nuostatomis, įpareigojusiomis ieškovę laiku neperdavus išnuomotų patalpų kitai šios sutarties šaliai – UAB „Naktižibis“, mokėti baudą už kiekvieną pavėluotą dieną po 1 000 Lt.

CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, suteikia asmenims, sudarantiems sutartis, teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisė susitarti dėl netesybų, dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška.

CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo pagrindų, jeigu netesybos yra aiškiai per didelės. Tais atvejais, kai jos yra neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia kitos šalies interesus, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Įstatymas detaliai nereglamentuoja, kokios netesybos yra laikomos nepagrįstai per didelėmis ir kokia galima protinga netesybų suma už vienos ar kitos prievolės nevykdymą. Taigi, netesybų dydis yra vertinamoji kategorija, kiekvienoje byloje nustatoma individualiai atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, įvertinus tikruosius šalių ketinimus sutarties sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).

Atsižvelgus į tai, kad atsakovė Mažeikių vartotojų kooperatyvų sąjunga iš ieškovei UAB „Žemtaka“ priklausančios pastato dalies nei po įvykusių varžytynių, nei po ieškovės siųsto pranešimo, nei po sprendimo iškeldinti atsakovę iš ginčo patalpų priėmimo neišsikėlė, spręstina, jog iki šiol ginčo pastate vykdydama veiklą ir naudodamasi ieškovės turtu, atsakovė piktnaudžiauja savo teisėmis ir tuo pažeidžia ieškovės teises bei teisėtus interesus, o tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), tačiau pripažintina, jog sutartyje numatytos 1 000 Lt netesybos už kiekvieną prievolės nevykdymo dieną yra aiškiai per didelės, todėl jos mažintinos atsižvelgiant į tai, kiek ieškovė būtų gavusi pajamų už nuomą, jeigu nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju ieškovės negautas pajamas sudaro 2014 m. vasario 14 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.1. punkte nurodytas 14 Lt (4,05 Eur) už 1 kv. m per mėnesį plius PVM nuomos mokestis, kurio dydis už dieną yra beveik keturis kartus mažesnis nei ieškovės sumokėta bauda UAB „Naktižibis“. Vertinant ieškovės sumokėtų netesybų forma patirtų nuostolių dydį negalima nepastebėti, jog ieškovės UAB „Žemtaka“ pateiktose 2014 m. gruodžio 22 d. ir 2015 m. sausio 2 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyse, sudarytose atitinkamai su UAB „Rovalsa“, UAB „Saulės žemė“ bei J. P. įmone ir V. P. įmone „Foteras“, jokių sankcijų ieškovei laiku neperdavus nuomininkams išnuomotų patalpų nėra numatyta, o tai leidžia daryti išvadą, jog 1 000 Lt už dieną netesybos nėra būdingos sąžiningai verslo praktikai. Taigi, atsižvelgus į visetą anksčiau nurodytų aplinkybių, ieškovės prašomi priteisti nuostoliai mažintini iki 33 740,73 Eur, t. y. po 144,81 Eur (500 Lt) už dieną, likusi ieškinio dalis atmestina, kaip nepagrįsta.

Ieškinį patenkinus iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo 46patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis – 1 638,38 Eur, kuris jai priteistinas proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai – 819,19 Eur (1 638,38 Eur x 50%).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.<...> Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Civilinėje byloje atsakovę atstovaujanti advokatė ruošė teismui ieškinį ir dalyvavo teismo posėdžiuose. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Žin., 2004, Nr. 54-1845) 7 p. nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama LR Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, o nuo 2015 m. kovo 20 d. – Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). 8.2 p. nurodyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį maksimalus koeficientas yra 3, nuo 2015 m. kovo 20 d. – 2,5, 8.19 p. už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15, nuo 2015 m. kovo 20 d. – 0,1.

Pažymėtina, jog ieškovės UAB „Žemtaka“ prašomos priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidų suma neatitinka rekomendacijose nurodytų kriterijų. Atsižvelgus į tai, jog byla nėra didelės apimties, teisinės paslaugos ieškovei buvo suteiktos tik už vieno procesinio dokumento paruošimą, o atstovavimas teismo posėdžiuose truko vos 26 min., už suteiktas teisines paslaugas atsakovės prašoma priteisti suma – 550 Eur, atsižvelgus į patenkintų reikalavimų dalį (50 %), mažintina iki 200 Eur.

Ieškovės patirtos būtinosios vykdymo išlaidos bei vykdymo išlaidos šioje byloje nepriteistinos, kadangi pagal CPK 609 ir 611 straipsnių nuostatas yra išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant buvo apskaičiuotos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „Žemtaka“ iš atsakovės Mažeikių rajono vartotojų kooperatyvų sąjungos:

33 740,73 Eur (trisdešimt tris tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt eurų 73 ct) nuostolių bei

bylinėjimosi išlaidas: 200 Eur (du šimtus eurų) advokato pagalbos išlaidų ir 819,19 Eur (aštuonis šimtus devyniolika eurų 19 ct) žyminio mokesčio.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.