Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-10-05 · Administracinė byla Nr. I1-5302-428/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-05
Bylos Nr.
I1-5302-428/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01328-2020-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė (pirm.)
Pareiškėjas
Ž. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-5302-428/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01328-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 5 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,dalyvaujant pareiškėjui Ž. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde (b. l. 1–2) ir teismo posėdžio metu panašiai pareiškėjas nurodė, kad jis dėl atsakovės atstovo viršytų įgaliojimų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo socialiniai ryšiai su šeima. 2019 m. rugsėjo mėnesį atvykus į Kauno tardymo izoliatorių iš jo buvo paimtas iPod grotuvas patikrinimui. 2019-09-09 nutarimu buvo skirta nuobauda už tai, jog minėtame grotuve buvo rasta pornografinio turinio vaizdo medžiaga. Grotuvas buvo padėtas saugoti į sandėlį. Išvykstant į Pravieniškių PN-AK grotuvas buvo persiųstas ir padėtas saugoti į sandėlį ir pareiškėjui apie tai nebuvo pranešta raštu. Atvykus pareiškėjo sesei jį aplankyti, po pasimatymo jai buvo grąžinta pareiškėjo auksinė grandinėlė, kadangi buvo pateiktas pareiškėjo prašymas. Tačiau Pravieniškių PN-AK grąžino kartu ir grotuvą, pareiškėjui to nežinant. Sesuo grįžusi namo grotuvą atidavė savo mažamečiams vaikams, kurie pamatė jame esančią pornografinio turinio medžiagą. Sesuo pamačiusi kas buvo minėtame grotuve supyko ir dėl to pablogėjo santykiai su artimaisiais. Pareiškėjas dėl to kreipėsi į Pravieniškių PN-AK su skundu. Atsakovė dėl minėto įvykio atsiprašė.

Pareiškėjas papildomai nurodė (b. l. 41–42), jog nei grotuvui, nei grandinėlei nebuvo išduoti kvitai, nors kaip nurodo atsakovas turėjo būti išduoti. Teigė, jog ant vokų nebuvo sužymėta kas juose yra, o tai irgi pažeidimas. Daiktas buvo grąžintas be savininko sutikimo.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime (b. l. 10–13) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka. Teigė, jog Kauno tardymo izoliatoriuje konfiskuotas grotuvas atsakovei buvo perduotas ir įstaiga minėtą grotuvą perdavė saugoti į sandėlį prie kitų nuteistojo saugomų daiktų. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 59 punktą apie daikto perdavimą saugoti į sandėlį pareiškėjas turėjo būti informuotas Kauno tardymo izoliatoriaus pareigūnų, atsakovas duomenų apie tai ar pareiškėjas buvo informuotas neturi. Pareigos papildomai informuoti nuteistąjį apie jo daiktų perdavimą saugoti kai nuteistasis yra konvojuojamas iš vienos pataisos įstaigos į kitą teisės aktai nenumato. Nurodė, jog pareiškėjas pateikė prašymą išduoti seseriai sandėlyje saugomą grandinėlę, tačiau nei pareiškėjas, nei daikto paimti atvykusi sesuo nepateikė pareiškėjui išduoto kvito. Minėtame kvite nurodoma kokiame pakete yra saugoma grandinėlė, todėl teko atplėšti du sandėlyje saugomus pareiškėjo asmeninių daiktų paketus. Sandėlio vedėjas neturėjo galimybės atlikti daiktų priėmimo saugoti procedūros, o pažeistos pakuotės saugoti sandėlyje nėra galimybės, todėl vienam iš paketų buvęs grotuvas buvo atiduotas pasirašytinai pareiškėjo sesei. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Pataisos namų psichologus nesikreipė. Pareiškėjo argumentai dėl suprastėjusių santykių su artimaisiais turėtų būti vertinami kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl atsakovės atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė dėl neteisėtai perduoto grotuvo artimam giminaičiui.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės, redakcija galiojusi ginčo laikotarpiu) 57 punktas numato, jog kiti paimti reikmenys ir daiktai saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo rašytiniam prašymui, perduodami prašyme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui. Taisyklių 60 punktas nustato, jog nuteistojo, kuris po nuosprendžio įsiteisėjimo pirmą kartą atvyko į pataisos įstaigą, iki asmens kratos ir daiktų bei reikmenų patikrinimo savanoriškai atiduoti su savimi turimi pinigai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami ir įrašomi į šio nuteistojo asmeninę sąskaitą, o vertingi daiktai – paimami ir perduodami saugoti į pataisos įstaigos buhalteriją, kol šis nuteistasis bus paleistas iš pataisos įstaigos. Paėmus pinigus ir vertingus daiktus, šiems nuteistiesiems išduodami kvitai. Po vieną nutarimo egzempliorių atiduodama pataisos įstaigos buhalterijai, priežiūros tarnybai, taip pat įskaitos tarnybai įsiūti į nuteistojo asmens bylą. Atsižvelgiant į aplinkybes ir nuteistojo rašytinį prašymą, turimi pinigai ir vertingi daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu gali būti paimami ir perduodami jo artimiesiems giminaičiams (tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims, seneliams ir vaikaičiams) bei šeimos nariams (tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims ir jų sutuoktiniams, taip pat nuteistojo sutuoktiniui arba asmeniui, su kuriuo nuteistasis bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvams), taip pat globėjams (rūpintojams). Nuteistasis turi nurodyti rašytiniame prašyme konkretų asmenį, kuriam gali būti perduodami jo turimi pinigai ir vertingi daiktai. Po vieną tokio prašymo ir nutarimo egzempliorių atiduodama įskaitos tarnybai įsiūti į nuteistojo asmens bylą.

Šių taisyklių 57–59 punktuose nustatyta tvarka vadovaujamasi ir tada, kai sprendžiamas pataisos įstaigoje rastų daiktų, nepriklausomai nuo to, kas jų savininkas, likimas (paėmimas, perdavimas ar sunaikinimas) (Taisyklių 61 p.).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Tardymo izoliatoriaus taisyklės, redakcija galiojusi ginčo laikotarpiu) 16 punkte numatyta, jog nuteistojo, kuris po nuosprendžio (nutarties) įsiteisėjimo atvyko į tardymo izoliatorių, iki asmens kratos ir daiktų bei reikmenų patikrinimo savanoriškai atiduoti jo turimi pinigai paimami ir įrašomi į šio nuteistojo asmeninę sąskaitą, o vertingi daiktai – paimami ir perduodami saugoti į tardymo izoliatoriaus Buhalterinės apskaitos skyrių, kol nuteistasis bus perkeltas į areštinę ar pataisos įstaigą. Paėmus pinigus ir vertingus daiktus, šiems nuteistiesiems išduodami kvitai. Tardymo izoliatoriaus administracija vadovaujasi šių Taisyklių 12–17 punktų nuostatomis ir tuo atveju, jeigu pinigai, maisto produktai, daiktai ir reikmenys paimti iš suimtųjų (nuteistųjų) jų laikymo tardymo izoliatoriuje laiku (Tardymo izoliatoriaus taisyklių 18 p.).

Bylos duomenimis nustatyta, jog 2019-09-09 suimtojo (nuteistojo) asmens kratos metu buvo paimtas ir patikrintas MP4 grotuvas iPod (toliau – ir grotuvas) ir surašytas tarnybinis pranešimas (b. l. 21–23). Pareiškėjui Kauno tardymo izoliatoriaus 2019-09-12 nutarimu Nr. 35-168 buvo paskirtas papeikimas, kadangi patikrinimo metu nuteistajam priklausančiame MP4 grotuve iPod buvo rasta pornografinio turinio vaizdo medžiaga (b. l. 19). Minėtas grotuvas buvo paimtas saugoti ir tai patvirtina 2019-11-29 nuteistojo daiktų aprašas Nr. 289 (b. l. 26). Kauno tardymo izoliatoriaus nuteistojo daiktų 2019-05-10 aprašas Nr. 100 (b. l. 27) patvirtina, jog geltono metalo grandinėlė buvo paimta saugojimui taipogi Kauno tardymo izoliatoriuje.

Pareiškėjas 2019-12-05 pateikė prašymą dėl saugomos grandinėlės grąžinimo sesei Ž. V. (b. l. 25). Iš nuteistojo pasimatymų apskaitos kortelės matyti, jog 2019-12-11 pareiškėjo aplankyti atvyko Ž. V. (b. l. 32–34), kuriai po pasimatymo sandėlyje buvo atiduoti pareiškėjo grotuvas ir grandinėlė. Pareiškėjas 2019-12-12 kreipėsi su skundu į Pravieniškių PN-AK, kuri 2020-01-06 raštu Nr. 7-29 nurodė, jog grotuvas buvo atiduotas sesei, kadangi ji nepateikė kvito ir nebuvo galimybės nustatyti kuriame pakete yra grandinėlė, o atplėšus pakuotes nebuvo galimybės atlikti grotuvo priėmimo saugojimo procedūros, todėl grotuvas pasirašytinai buvo atiduotas pareiškėjo sesei (b. l. 5).

Duomenų apie tai, jog buvo išduoti daiktų saugojimo kvitai pareiškėjas nepateikė ir nurodė, jog Pravieniškių PN-AK neinformavo ir nepateikė daiktų saugojimo kvitų. Teigė jog jam nebuvo išduoti daiktų saugojimo kvitai. Kauno tardymo izoliatorius pagal teisės aktus turėjo išduoti kvitus nuteistajam, tačiau teisės aktai neįpareigoja išdavimo kvitų įsegti į asmens bylą ar nurodyti įrašą byloje apie kvito įteikimą nuteistajam. Pareiškėjo daiktai buvo paimti saugoti Kauno tardymo izoliatoriuje, todėl minėta įstaiga ir turėjo išduoti paimtų saugoti iš nuteistojo daiktų kvitus. Pabrėžtinai ir tai, jog teisės aktai nenumato pareigos perkėlus pareiškėją į kitą įkalinimo įstaigą iš naujo išduoti paimtų saugoti iš nuteistojo daiktų kvitus. Be to, teisės aktai nenumato kas turi būti pažymima ant saugomų daiktų paketų. Todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini.

Pagal teisės aktus, daiktai artimam giminaičiui galimi grąžinti tik pateikus nuteistajam prašymą. Pareiškėjo prašymas grąžinti grotuvą sesei nebuvo pateiktas, todėl teismas sprendžia, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai grąžindami pareiškėjo sesei ne tik grandinėlę, bet ir grotuvą pažeidė Taisyklių 57 punktą. Įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų, todėl šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog dėl tokių atsakovės neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą. Nurodė, jog pablogėjo santykiai su seserimi ir artimaisiais, kadangi pareiškėjo sesė grotuvą atidavė savo mažamečiams vaikams ir jie pamatė jo turinį (pornografinio vaizdo medžiagą).

Šiuo atveju pareiškėjas tik nurodė, kad pablogėjo santykiai su artimaisiais, tačiau nenurodė jokių konkrečių detalizuotų aplinkybių apie tai, kokie santykiai buvo iki įvykio, nėra duomenų apie tai, jog sesė turi mažamečių vaikų ir nenurodyta kokie santykiai yra šiuo metu. Iš byloje pateiktos informacijos apie pareiškėjo pasimatymus, matyti, jog sesuo pradėjo lankyti pareiškėją nuo 2019 m. sausio mėnesio ir lankydavosi kas pusę metų. Paskutinis pareiškėjo 2020-04-10 trumpalaikis pasimatymas pakeistas į 2 skambučius, todėl teigti, jog bendravimas su giminaičiais nevyksta nėra jokio pagrindo (b. l. 32–36). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėją dėl nustatyto pažeidimo patyrus neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio prasme. Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmai (CK 6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais įrodymais.

Neteisėtus veiksmus teismas pripažino, tačiau turi būti nustatytos ir kitos sąlygos. Pareiškėjas šiuo atveju skunde nepateikia jokių argumentų, kad dėl nustatytų neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjui atsirado neturtinė žala ir kad tarp šių neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, nes jei grotuve nebūtų buvę pornografinio pobūdžio medžiagos, galimai nebūtų ir kilusi neturtinė žala. Pabrėžtina, jog minėta informacija grotuve patalpinta paties pareiškėjo.

Teismas šiuo aspektu pažymi, jog nors byloje nustatyti neteisėti atsakovės atstovo veiksmai dėl pareiškėjo grotuvo perdavimo be jo prašymo artimam giminaičiui, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad pareiškėjui kilo tam tikrų neigiamų padarinių. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas nedetalizavo bei nepagrindė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Tuo tarpu CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012-07-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kitus kriterijus. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad perdavus artimam giminaičiui grotuvą būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata, socialiniai ryšiai ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Be to, Pravineiškių PN-AK dėl šio įvykio pareiškėjo atsiprašė ir pripažino, kad netinkamai pasielgė. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 str. prasme), o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. P. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė