Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-12-14 · Administracinė byla Nr. A-438-2219-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-12-14
Bylos Nr.
A-438-2219-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Sigita Rudėnaitė
Pareiškėjas
L.K.
Atsakovas
Lietuvos gyventojų
Administracinė byla Nr. A8 – 2219/2006Procesinio sprendimo kategorija 25; 48 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų ir Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės,

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,dalyvaujant pareiškėjui L.K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L.K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L.K. skundą atsakovui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas L.K. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2005-07-28 raštą Nr.(2005/02-4R-166)-7R-83, kuriuo atsisakyta nagrinėti jo skundą dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau -LGGRTC) generalinės direktorės 2003-07-21 įsakymo Nr. 1V-112 panaikinimo. Pareiškėjas nurodė, kad dingus 2001-05-15 raštui Nr.51-09-1-3561 negalėjo įstatymo numatytu terminu kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją.

Atsiliepimas

Atsakovas LGGRTC atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė L.K. skundo netenkinti. Nurodė, jog įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003-10-20 sprendimu administracinėje byloje Nr.I4-1703/03 L.K. reikalavimas pripažinti laisvės kovų dalyvio teisinį statusą yra atmestas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2005-07-28 raštu Nr.(2005/02-4R-166)-7R-83 atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl LGGRTC generalinės direktorės 2003-07-21 įsakymo Nr.lV-112 (toliau - Įsakymas) panaikinimo. Sprendimą Vyriausioji administracinių ginčų komisija motyvavo tuo, jog L.K. skundą padavė praleidęs vieno mėnesio kreipimosi į administracinių ginčų komisiją terminą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr.533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų (toliau - Nuostatai) 16 punktą, skundas (prašymas) komisijai turi būti paduotas ne vėliau kaip per mėnesį nuo skundžiamo administracinio akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo ar pranešimo apie administracijos (valstybės tarnautojo) veiksmus suinteresuotai šaliai dienos. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, Įsakymas Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai galėjo būti apskųstas vieno mėnesio laikotarpyje skaičiuojant terminą nuo jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos bylos duomenys rodo, jog L.K. skundas šioje institucijoje gautas tik 2005-07-27, t. y. ženkliai praleidus nurodytą terminą. Teismas pabrėžė, kad delsimą skųsti centrinio valstybinio administravimo subjekto priimtą individualų administracinį aktą pareiškėjas motyvuoja svarbiomis priežastimis.

Tačiau teismas atkreipė dėmesį, kad savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos, apskričių administracinių ginčų komisijos ir Vyriausioji administracinių ginčų komisija savo veikloje vadovaujasi Nuostatais. Šio poįstatyminio teisės akto normos, liečiančios skundo (prašymo) padavimą, priėmimą ir pasirengimą jį nagrinėti, termino skundui paduoti atnaujinimo tvarkos nenumato, t. y. administracinių ginčų komisijoms nesuteikia teisės vertinti termino praleidimo priežastis ir atsižvelgiant į jas spręsti termino atnaujinimo klausimą. Iš šio teisinio reguliavimo, teismo nuomone, seka, jog Nuostatų 16 punkte yra įtvirtintas naikinamasis terminas, kurį praleidus netenkama galimybės ginti pažeistą teisę ikiteismine tvarka. Todėl teismas padarė išvadą, kad konstatavusi, jog terminas skundui paduoti praleistas, Vyriausioji administracinių ginčų komisija priimti ir iš esmės nagrinėti pareiškėjo skundą atsisakė pagrįstai.

Teismas akcentavo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 3 ir 4 dalį, įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai. Kitais atvejais skundas (prašymas) gali būti paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui. Reikalavimams dėl LGGRTC generalinės direktorės įsakymų nėra nustatyta privaloma išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra, todėl sprendimas atsisakyti priimti L.K. skundą neužkerta galimybės pareiškėjui kreiptis gynybos tiesiogiai į administracinį teismą ir šią teisę L.K. realizavo. 2003-08-25 pareiškėjo skundas dėl LGGRTC generalinės direktorės 2003-07-21 įsakymo Nr.lV-112 panaikinimo ir įpareigojimo L.K. pripažinti laisvės kovų dalyvio teisinį statusą Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėtas 2003-10-20. Teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra įsiteisėjęs (adm. Byla Nr. I4-1703/03).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2005-07-28 raštas Nr.(2005/02-4R-166)-7R-83 yra pagrįstas bei teisėtas, todėl jį naikinti nėra jokio juridinio pagrindo.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas L.K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėjas nurodo, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu, teismo posėdyje jis staiga sunegalavo, todėl negalėjo toliau dalyvauti teismo procese ir bylos nagrinėjimas turėjo būti atidėtas. Tačiau teismas to nepadarė ir bylą išnagrinėjo pažeisdamas Visuotinės žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnį – žmogaus teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Kartu buvo pažeistas ir Civilinio proceso kodekso 31 straipsnis, nes pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu nebuvo suteikta galimybė pareikšti prašymus, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus.

2. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendime minimo termino paduoti skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai praleidimo, pareiškėjas paaiškina, jog yra teismui pateikęs akivaizdžius įrodymus, kad jis dėl to yra nekaltas. Tai, anot pareiškėjo, pripažįsta ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. vasario 9 d. nutartyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas 2005 m. liepos 27 d. kreipėsi į Vyriausiąjį administracinių ginčų komisiją, prašydamas panaikinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės 2003 m. liepos 21 d. įsakymą, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui pripažinti laisvės kovų dalyvio statusą.

Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2005 m. liepos 28 d. raštu atsisakė nagrinėti minėtą pareiškėjo skundą, nes pastarasis praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą skųsti ginčijamą įsakymą, kuris buvo priimtas 2003 m. liepos 21 d.

Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo raštu 2005 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją išnagrinėti ginčą iš esmės.

Iš to, kas pasakyta, matyti, kad šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos atsisakymo nagrinėti pareiškėjo skundą pagrįstumas ir teisėtumas.

Iš administracinės bylos Nr. I-1703/2003 matyti, kad pareiškėjas dėl ginčijamo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinės direktorės 2003 m. liepos 21 d. įsakymo buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą 2003 m. rugpjūčio 25 d. bei kad šis ginčas yra išspręstas 2003 m. spalio 20 d. teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2004 m. sausio 13 d.

Tokiu būdu, pareiškėjui apie ginčijamo įsakymo buvimą yra žinoma nuo 2003 m. rugpjūčio 25 d.

Dėl ko Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos išvada, kad ginčijamo įsakymo skundimo terminas skaičiuotinas nuo minėtos datos, yra pagrįsta ir teisinga.

Iš pareiškėjo skundų matyti, kad juose nėra nurodyta svarbių priežasčių, kurios būtų pareiškėjui sudariusios objektyvias kliūtis ginčyti pakartotinai minėtą įsakymą per vieno mėnesio terminą, jo pradžią skaičiuojant nuo 2003 m. rugpjūčio 25 d.

Dėl paminėtų priežasčių, tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo L.K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas KlišauskasGintaras KryževičiusSigita Rudėnaitė