Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), darbininku, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. D. M. siekdamas, kad nukentėję asmenys būtų įtraukti į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jų prostitucijos, veikdamas organizuota grupe su K. L., kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ir S. R., kurio atžvilgiu teismo nutartimi byla nutraukta, jam mirus, iš anksto susitaręs su jais daryti labai sunkų nusikaltimą – verbuoti ir gabenti merginas darbui prostitutėmis (duomenys neskelbtini) bei pelnytis iš jų prostitucijos, kiekvienam iš jų atliekant tam tikrą užduotį, pasinaudojant nukentėjusiųjų R. R. ir E. R. (bylos nagrinėjimo metu pavardė - V.) pažeidžiamumu, tai yra jų sunkia materialine padėtimi, lengvu protiniu atsilikimu, nebrandumu, naivumu, pasyvumu, nesugebėjimu aktyviai priešintis, taip pat apgaule – melagingai žadant, kad tokiu būdu jos materialiai bus aprūpintos, verbavo ir gabeno R. R. ir E. R.bei rengėsi jas perleisti ir įgyti, o būtent:

2011 m. balandžio mėnesį, per kelis kartus, S. R. R. R. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje, (duomenys neskelbtini), bei telefoninių pokalbių metu, įkalbinėjus R. R. vykti į (duomenys neskelbtini) dirbti prostitute, o R. R. sutikus, S. R. nuvežus ją pas K. L. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur K. L. ir S. R. kartu įkalbinėjo R. R. ir E. R. vykti į (duomenys neskelbtini) dirbti prostitutėmis. Po to, K. L. (duomenys neskelbtini) turgavietėje adresu (duomenys neskelbtini), galutinai įkalbėjus ir tokiu būdu užverbavus R. R. ir E. R. vykti į (duomenys neskelbtini) dirbti prostitutėmis, pats būdamas (duomenys neskelbtini), iš K. L. gavo nukentėjusiųjų R. R. ir E. R. duomenis ir 2011 m. balandžio 28 d., „(duomenys neskelbtini)“ internetiniame puslapyje, užsakė bei apmokėjo nukentėjusiųjų 2011 m. balandžio 28 d. kelionės lėktuvu bilietus maršrutu „(duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini)“: R. R. vardu bilietą Nr. (duomenys neskelbtini) ir E. R. vardu bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), o joms atskridus, pagal išankstinį susitarimą su bendrininkais K. L. ir S. R., D. M. už atlygį ketino nukentėjusiąsias iš jų įgyti ir užtikrinti nukentėjusiųjų tiesioginį įtraukimą į prostituciją. Po to, 2011 m. balandžio 28 d. bendrininkas K. L.iš ikiteisminio tyR. nenustatyto asmens gavęs D. M. užsakytus ir apmokėtus skrydžio lėktuvu bilietus maršrutu „(duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini)“, susitaręs su A. S., kuris dėl šios nusikalstamos veikos nėra kaltas, jų nugabenimo į (duomenys neskelbtini) oro uostą bei L. Z., kuris dėl šios nusikalstamos veikos nėra kaltas, dėl nukentėjusiųjų R. R. ir E. R. palydėjimo iš (duomenys neskelbtini) oro uosto iki (duomenys neskelbtini) oro uosto, apie 18.40 val. (duomenys neskelbtini), V. K. gatvėje prie (duomenys neskelbtini) ligoninės pastato, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, įsodino nukentėjusiąsias R. R. ir E. R. į lengvąjį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą A. S., turint tikslą nugabenti jas į (duomenys neskelbtini) oro uostą, tačiau 2011 m. balandžio 28 d. 19.30 val. kelyje Šiauliai-(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), automobilis, gabenantis nukentėjusias į (duomenys neskelbtini) oro uostą, buvo sustabdytas VSAT pareigūnų ir tokiu būdu buvo užkirstas kelias tolimesniems planuotiems nusikalstamiems veiksmams.

II. Įrodymai

2. Kaltinamasis D. M. bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) nuolatiniam gyvenimui su šeima išvyko į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) su K. L. susipažino (duomenys neskelbtini) dirbdamas apsaugoje. 2011 metų balandžio pradžioje K. L. jam paskambino per ,,skype'' programą ir jo paprašė pagalbos, dviem merginoms, kurios atvyktų į (duomenys neskelbtini) ir norėtų dirbti prostitutėmis, padėti įsikurti, surasti gyvenamąjį plotą bei padėti joms pradėti šitą veiklą - užsiimti prostituciją. (duomenys neskelbtini) tuo metu ir dabar yra legalizuota prostitucija. Pasikeitė telefono numeriais, K. L. pažadėjo padėti. Po kelių dienų paskambino K. L. ir paprašė, kad merginoms nupirkti lėktuvo bilietus, nes pats to padaryti nemoka, jų duomenis padiktavo telefonu, tai buvo R. ir E. R.. Jis sutiko ir nupirko prašomus bilietus, kuriuos išsiuntė K. L.. Bilietus pirko su žmonos kreditine kortele. Pokalbiai dėl merginų vyko per ,,skype" programą ir telefonu. K. L. vėl skambino, kai abi merginas išlydėjo į (duomenys neskelbtini). K. L. minėjo, kad pats turi atvykti po poros savaičių. Po to pranešė, jog merginos neatskris, nes jas sulaikė policija. Paskutinį kartą K. L. paskambino paleistas po sulaikymo ir pranešė, kad viskas gerai, jokių problemų nebus. K. L. jį vadino R., nes taip jį vadino (duomenys neskelbtini), kur gyveno ir dirbo nelegaliai. Apie tas merginas, kurios ruošėsi tuo metu atskristi į (duomenys neskelbtini), nieko nežinojo. Merginų nebuvo matęs, nei gyvai nei per kitas ryšio priemones. Su jomis nekalbėjo ir nebendravo. Kažkurią matė kalbant su K. L. per „skype “ programą, bet mergina stovėjo toliau ir trumpai. K. L. sakė, kad merginos yra nerimtos, pasileidusios, kaime daro tą patį už butelį vyno. K. L. nieko neminėjo apie jų protinius gebėjimus, kad jos yra šiek tiek protiškai atsilikusios. Paaiškino, kad jos nori dirbt prostitutėmis, nes trūksta pinigų, pačios to nori. Buvo kalba apie tai, jog merginos yra pasitikrinusios pas gydytojus. Pokalbio metu su K. L. buvo pasakęs apie tai, kad gaus per snukį ir klausys, ši frazė pasakyta iš kvailumo. Jis merginoms surado butą, turėjo jas pasitikti ir nuvežti į minėtą butą, susipirkti kosmetikos, higienos reikmenis, drabužių, kitų būtinų dalykų. K. L. buvo minėjęs, kad už visą tai sumokėti, jeigu jam, K. L., kas nors su joms išeis. Apie konkrečias sumas bei atlyginimo būdus suderinta nieko nebuvo. Nesiekė jokio pelno, neturėjo minčių dirbti sąvadautoju ir pelnytis iš prostitucijos. Padėjo K. L. prašymu, nes lietuvių bendruomenė visi vieni kitiems padeda. Su K. L. bendravo telefonu, kuris užfiksuotas byloje. Kortelę su numeriu buvo įgijęs nurodęs neegzistuojantį asmenį - T. P.. Jo pavardę sunku airiams iššifruoti, todėl perkant kortelę buvo pasakytas neegzistuojantis asmuo. Pirmą kartą išgirdo, kad vyksta tyR. jo atžvilgiu 2014 m., kai atvyko (duomenys neskelbtini) pareigūnai. Sumelavo, kad paprašė nupirkti bilietus nežinomas asmuo. Ignoravo šaukimą gautą iš Lietuvos, kadangi (duomenys neskelbtini) turėjo vaikus ir šeimą. Iš baimės nevyko į Lietuvą, laukė kol sueis senaties terminas.

3. N. R. R. parodė, kad viskas buvo prieš (duomenys neskelbtini). Kiek prisimena žadėjo vykti skinti braškių. Juos sustabdė pasienio pareigūnai prie (duomenys neskelbtini), nuvežė į (duomenys neskelbtini), vėliau pateko į policiją. Skinti braškių turėjo vykti keturiese, L. S., S. R., ji ir sesuo E. V.. L. S. sakė, kad turi draugą, kuris gali nuvežti į (duomenys neskelbtini). Su L. S. ir S. R. nuvyko pas K. į (duomenys neskelbtini). K. pasiūlė dirbti, sakė susiskambins su R.. Sakė, kad dirbs prie braškių, vėliau pasakė, kad reikės būti su bernais, suprato, kad turės dirbti prostitute. Sakė, kad bilietus užsakys ir nuveš į oro uostą. Sesei E. V. pasiūlė važiuoti kartu. Kai pradėjo ruoštis į kelionę sesei sakė, kad reiks būti su bernais, nes reikia pinigų. D. K. savo asmens kodą, vardą su pavardę, nusiuntė sms žinute. (duomenys neskelbtini) turėjo pasitikti R.. Bilietų niekas nedavė. Su R. susitiko prie (duomenys neskelbtini), važiavo iki ligoninės, ten persėdo su seserimi į kitą automobilį. Kitame automobilyje buvo du vaikinai, jų nepažįsta. Jie turėjo nuvežti iki (duomenys neskelbtini) oro uosto. K. sakė, kad jei kas klaus tai sakyti, kad važiuoja pas draugę atostogų. Jas turėjo oro uoste lydėti vienas iš vaikinų. Su savimi neturėjo pinigų. Davė vienas iš vaikinų pinigų. Neprisimena kokia tai buvo suma. Pareigūnai aiškino, kad gali būti, jog gabena skrandyje narkotikus. Kada pareigūnams pasakė, kad važiuoja dirbti prostitutėmis neprisimena. Neprisimena ar buvo kalba kur gyvens ir kiek uždirbs. Sunki buvo materialinė padėtis, gaudavo tik našlaičių pašalpas, tai buvo apie 306 litus. Kai įvyko šis įvykis jai buvo 18-19 metų. Neturėjo tuo metu jokių sveikatos sutrikimų. Tuo metu gyveno su mama ir seserimi. Buvo baigusi 10 kl. Ji mokėsi pagal adaptuotą programą. Nebuvo pasakytą, ką turi pasiimti su savimi, pasiėmė tik rankinę. Sesuo irgi tik rankinę pasiėmė. Važiavo dirbti dėl pinigų, buvo labai sunku. Žino, kad yra pareikštas civilinis ieškinys, neprisimena kokio dydžio yra. Jokių pasekmių neatsirado po to įvykio, nežino kokia žala galėjo būti padaryta. Tuo metu gyveno iš našlaitės pašalpos. Neieškojo darbo pagal savo fizines galimybes, kadangi neturėjo profesijos. Gyveno miestelyje, nebuvo ūkininkų, kuriems reiktų darbininkų. Po bandymo išvykti į (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad laukiasi 3 mėnesį. Nepažįsta kaltinamojo D. M.. Kai buvo susitikę K. kalbėjo su užsienyje gyvenančiu žmogumi R.. Žinojo, kad dirbs prostitute, nesidomėjo ar (duomenys neskelbtini) tai yra legalu. (duomenys neskelbtini) nedirbo prostitute, dirbo fabrike. Įvykio metu nemokėjo jokios užsienio kalbos.

4. N. R. R. apklausta ikiteisminio tyR. teisėjo parodė, kad maždaug prieš 3 savaites, tiksliai laiko nepamena, pas ją į namus (duomenys neskelbtini) atvažiavo jos pažįstamas L.. Jis atvažiavo kartu su nepažįstamu jai vyriškiu S., kurį vadino S.. L. jai pasakė, kad S. yra jo draugas ir nori su ja pasikalbėti. S. jai pasakė, kad turi pasiūlymą vykti dirbti į (duomenys neskelbtini). Kokį darbą reikės dirbti- nesakė. Ji pasakė, kad pagalvos. Po dviejų dienų pas ją į namus atvažiavo L. su S. ir ji jiems pasakė, kad sutinka vykti dirbti į (duomenys neskelbtini). L. su S. pasakė, kad reikia vykti pas K. tartis dėl bilietų į (duomenys neskelbtini) ir jie automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), į kažkokį individualų namą už ligoninės. K. pasakė, kad į (duomenys neskelbtini) bilietai bus po savaitės ar ankščiau. Po šio pokalbio L. su S. ją parvežė į namus. V. S. jai pasakė, kad reikės važiuoti į (duomenys neskelbtini), kur ją pasitiks, papuoš, aprengs ir paaiškins ką reikės dirbti toliau. Ji suprato, kad reikės dirbti prostitute. Jai reikėjo operuotis anginą, todėl ji apie tai parašė žinutę L., nes nežinojo ką jai reiks daryti dėl (duomenys neskelbtini). Sekančią dieną iš L. telefono jai paskambino S.. Po 15 min. paskambinęs K. pasiūlė susitikti ir jie susitarė susitikti prie turgaus. Tai buvo 2011-04-26 diena. Dar prieš tai ji kalbino seserį vykti į (duomenys neskelbtini). Jai sakė, kad ją papuoš, aprengs, bet reikės dirbti prostitute- tai pasakė jai tiesiai ir suprantamai. Pradžioje sesuo E. sakė, kad nenori vykti, bet vėliau sutiko, nes sakė nenorinti jos išleisti vienos. 2011-04-26 jos su seserimi susitiko turguje su K., kalbėjosi apie išvykimą į (duomenys neskelbtini). K. paklausė, ar galima kalbėtis prie E. ir ji atsakė, kad galima. Ji pasakė, kad sesuo nori vykti kartu su ja dirbti į (duomenys neskelbtini). K. atsakęs kad gerai, užsirašė jų duomenis, asmens kodus, sakė, kad tai reikalinga bilietams užsakyti. Po pokalbio grįžusios namo mamai pasakė, kad vyks į (duomenys neskelbtini) dirbti prie braškių. Jos tai sugalvojo pačios, be to S. buvo sakęs, kad mamai nesakytų kur važiuoja. Pokalbio metu S. buvo sakęs, kad žino kokį darbą jos su sese važiuoja dirbti, sakė, jog žino, koks tai darbas prostitute, sakė, kad tai yra geras darbas. Sekančią dieną apie 13 val. paskambinęs K. pasakė, kad apie 18 val. 15 min. jos su E. jau turi išvykti į (duomenys neskelbtini). Jos su K. susitiko prie turgaus vartų. Jas pasitiko K., jos įsėdo į automobilį ir K. padavė lėktuvo bilietus į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) oro uosto. Tada nuvyko prie (duomenys neskelbtini) miesto ligoninės, kur turėjo laukti žmogaus, kuris jas lydės. Sakė, kad (duomenys neskelbtini) jas pasitiks vaikinas, vardu R.. Netrukus atvažiavo automobiliu du vaikinai, K. pakalbėjo su jais ir liepė joms lipti į jų automobilį. Automobilio vairuotojas sakė, kad nuveš jas į (duomenys neskelbtini) oro uostą. K. pasakė, kad po dviejų savaičių pats atvyks į (duomenys neskelbtini). Įsėdus į automobilį, vaikinai joms padavė po 20 pakelių cigarečių ir pasakė jas įsidėti į rankines. Vaikinas, kuris sėdėjo už vairo pasakė, kad tam atvejui, jei pasienyje jas sustabdytų, sakyti, kad važiuoja pas klasiokę paatostogauti. Taip pat pasakė, kad į oro uostą eitų atsilikę apie 15 metrų nuo vaikino, kuris sėdėjo automobilyje keleivio sėdynėje. Sakė, kad tas vaikinas jas palydės iki (duomenys neskelbtini). Pakeliui buvo sustoję degalinėje, po to vaikinas liepė grąžinti duotas cigaretes. Vairuotojas klausė, ar turi jos pinigų. Jos su R. atsakė, kad neturi, ir tada vairuotojas padavė jai 20 eurų, o E.i 10 eurų ir liepė atiduoti juos šalia sėdėjusiam vaikinui, kai nuskris į (duomenys neskelbtini). Pirkti už šiuos pinigus nieko neleido. Bevažiuojant prie Lietuvos – (duomenys neskelbtini) sienos juos sustabdė Lietuvos pasienio pareigūnai. Pareigūnai jų klausė kur jos važiuoja ir jos atsakė, kad pas draugę į (duomenys neskelbtini). Vairuotojas sakė, kad jas tik paveža iki (duomenys neskelbtini), o šalia sėdėjęs vaikinas sakė, kad skrenda į (duomenys neskelbtini), bet ne kartu su jomis. Vėliau jos prisipažino, kad vyko į (duomenys neskelbtini) dirbti prostitutėmis. Kad reikės dirbti prostitute, ji sužinojo iš K. ir jis tai pasakė tiesiogiai, kai susitiko pirmą kartą prie jo namų. S. dar iki susitikimo su K. sakė, kad darbas maždaug trims mėnesiams. Ir K. ir S. jai sakė, kad darbas prostitute yra geras, kurios jį dirba, net nenori grįžti į Lietuvą. K. dar sakė, kad (duomenys neskelbtini) jas pasitiks R., kuris viską paaiškins dėl darbo. Jokios kalbos apie tai, kiek jos uždirbs, kiek ir kaip reikės atsilyginti už bilietus, nebuvo. Ankščiau nei ji, nei sesuo prostitucija nesivertė. Kadangi tėtis yra miręs, ji su seserimi gaudavo maitintojo netekimo pašalpą. Ji gaudavo 306 litus (t. 1, b. l. 106-108).

5. Nukentėjusioji E. V. parodė, kad įvykis buvo prieš 10-11 metų. Sesuo R. R. pasiūlė važiuoti kartu, o ji nenorėjo jos palikti vienos. Ji pasakė, kad darbas yra (duomenys neskelbtini), važiuoja užsidirbti pinigų į fabriką. Nebuvo kalbos su seserimi, kad turės dirbti prostitute. Tuo metu buvo baigusi 10 klasių. Nemokėjo jokios užsienio kalbos. Parodymai teisingi duoti ikiteisminio tyR. metu. Gaudavo 350 litų našlaitės pensiją. Darbo neturėjo įvykio metu, jokios specialybės neturėjo. Vidurinėje mokėsi pagal adaptuotą programą. Dėl kokios priežasties nežino. Su sveikata problemų neturėjo. Nesakė vykstant kokius ir kiek daiktų pasiimti. Neprisimenu kokius daiktus vežėsi su savimi. Jos vardu pareikštas ieškinys, tačiau nežino už ką padaryta žala. Nebuvo jokių sveikatos sutrikimų, tik didelis stresas dėl sustabdyto automobilio. Pats faktas, kad turės dirbti prostitute sukėlė blogas emocijas. Suprato, kad vyras pasitikęs (duomenys neskelbtini) parodys, kur reiks gyventi. Suprato, kad važiuosiu dirbti prostitute. Pamena, kad buvo įvardintas asmuo vardu R.. Nekalbėjo ką pasitikęs R. A. turės daryti. K. sakę, kad asmuo pasitikęs jas aprengs, pasirūpins išvaizda, bus kaip viršininkas.

6. Nukentėjusioji E. V. apklausta ikiteisminio tyR. teisėjo parodė, kad 2011 m. balandžio 26 dieną ji susitiko su seserimi R. R., kuri jai pasakė, kad reikia nueiti į susitikimą dėl darbo (duomenys neskelbtini) ir pasiūlė jai važiuoti su ja kartu. Ji pasakė, kad darbas būtų gyventi su kažkokiu vyru, kad pradžioje ją aprengs, pasirūpins jos išvaizda, o vėliau reikės dėl atlyginimo tartis su vyru, kuris bus joms kaip viršininkas. Ji suprato, kad reikėtų dirbti prostitute. Sesuo pasakė, kad jei ji nevažiuos, ji važiuos viena. Nenorėjo sesers palikti vienos, todėl pasakė, kad važiuos dirbti kartu. Būnant turguje seseriai R. paskambino, kaip sakė sesuo K.. Sesuo pasakė, kad K. siūlo susitikti. Susitarė susitikti tą pačią dieną, 14 val. turgaus antrame aukšte, kur sutartu laiku ir nuėjo. K. paprašė jų asmens duomenų, asmens kodų, kuriuos jos pasakė ir jis užsirašė. Sakė, kad duomenys reikalingi bilietams užsakyti. Pokalbis vyko automobilyje. Pradžioje kalbėjo su K. R.. K. dar paklausė, ar galima kalbėtis prie jos. R. pasakė, kad ji esanti jos sesuo ir paklausė, ar ji galinti važiuoti kartu dirbti. K. pasakė, kad gali. Tos pačios dienos vakare R. paskambinęs K. pasakė, kad bilietai bus arba ketvirtadienį vakare, arba penktadienį ryte. Sekančią dieną jos su R. išvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir apie 14 val. paskambinęs K. pasakė, kad 18 val. turės jos išvykti. Su juo kalbėjo R., D. R. pasakė, kad jokių daiktų imtis su savimi nereikia, kad K. liepė pasiimti nebent nedidelę tašę ir pasiimti pasus. Jos parvažiavo į namus, pasiėmė pasus ir apie 18 val. susitiko su K. turguje. Išvykdamos mamai pasakė, kad vyksta į (duomenys neskelbtini) skinti braškių. Jas pasitiko K., jos sėdo į jo automobilį, kur joms K. padavė lėktuvo bilietus į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) oro uosto. Tada nuvyko prie (duomenys neskelbtini) miesto ligoninės, kur turėjo laukti kažkokio vaikino, kuris jas palydės iki (duomenys neskelbtini), tai yra skris kartu. Sakė, kad (duomenys neskelbtini) jas pasitiks vaikinas, vardu R.. Netrukus atvažiavo du vaikinai, kurių ji nepažinojo. K. su jais kalbėjosi, ir liepė joms sėstis į tų vaikinų automobilį, sakydamas, kad jie jas nuveš į (duomenys neskelbtini) oro uostą. K. dar pasakė, kad po dviejų savaičių jis pats atvyks į (duomenys neskelbtini). Įsėdus į automobilį, vaikinai joms padavė po 20 pakelių cigarečių, liepdami įsidėti į tašes. Vaikinas, kuris sėdėjo už vairo pasakė, kad tam atvejui, jei pasienyje juos sustabdytų, reikia sugalvoti ką sakyti pareigūnams. Patarė sakyti, kad savaitei važiuoja į (duomenys neskelbtini) pas klasiokę ar draugę. Dar paklausė, ar jos turi banko korteles, ar žino kodus. Su R. atsakė, kad turi ir kodus žino. Taip pat pasakė, kad į oro uostą eitų atsilikę apie 15 metrų nuo vaikino, kuris sėdėjo automobilyje keleivio sėdynėje. Sakė, kad tas vaikinas palydės jas iki (duomenys neskelbtini). Pakeliui buvo sustoję degalinėje, po to vaikinai liepė grąžinti cigaretes. Vairuotojas paklausė, ar turi jos pinigų. Atsakius, kad neturi, vairuotojas padavė jai 20 eurų, o R.i 10 eurų ir liepė atiduoti juos šalia sėdėjusiam vaikinui, kai nuskris į (duomenys neskelbtini). Bevažiuojant prie Lietuvos - (duomenys neskelbtini) sienos juos sustabdė Lietuvos pasienio pareigūnai. Pareigūnai klausė jų, kur jos važiuoja. Jos su R. pasakė, kad į (duomenys neskelbtini) pas draugę. Vėliau prisipažino, kad vyko į (duomenys neskelbtini) dirbti prostitutėmis. Jų tėtis yra miręs, gaudavo maitintojo netekimo pašalpą po 340 litų. Sesuo jai sakė, kad su K. susipažino per draugą, vardu S., kurį vadindavo S.. R. sakė, kad K. buvo nurodęs, jog dirbti vyks trims mėnesiams. Jokios kalbos apie pinigus už bilietus, jų grąžinimą, nebuvo. Su asmeniu, kuris jas vežė į (duomenys neskelbtini), jokios kalbos apie užmokestį už nuvežimą nebuvo. Su K. nebuvo kalbos apie tai, kad jos su R. turės atsilyginti už kelionės išlaidas (t. 1 b. l., 154-156).

7. L. V. R. parodė, kad R. R. ir E. V. yra jos dukterys. Jos važiavo, kaip sakė, kad braškių skinti, norėdamos užsidirbti, prieš (duomenys neskelbtini) įvykis buvo. Dukterys gyveno kartu (duomenys neskelbtini). Materialinė padėtis buvo sunki. Tuo metu ji gaudavo neįgalumo išmoka apie 300 litų. Kartais dirbdavo neoficialiai. Neprisimena dukterų pajamų, gaudavo našlaičių pašalpą. Nebuvo nustatyta sveikatos sutrikimų dukterims. Nežino kas joms pasiūlė važiuoti dirbti. Jos sakė, kad turi vykti dirbti prie braškių skynimo. Nei dukros, nei dar kas nesakė, kad jos važiuoja dirbti prostitutėmis. Merginos vykdamos rūbų nepasiėmė, pasakė, kad ten pačios apsirengs, kai užsidirbs pinigų. Turėjo sklypą kur galėjo auginti daržoves, turėjo karvę, kiaulių, vištų, ančių. Dukros kartais padėdavo dirbti daržuose. E. V. buvo darbštesnė. R. R. viena augina 4 vaikus, gauna socialines išmokas. E. V. augina 3 vaikus, yra sukūrusi šeimą. R. R. buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini). Kuriam laikui buvo išvykusi neatsimenu.

8. Liudytoja L. M. parodė, kad santuokoje su D. M. gyvena (duomenys neskelbtini) metus ir iki sulaikymo visą laiką gyvenome kartu. Vyras pirmas išvyko dirbti į užsienį, po metų laiko išsikvietė ir ją su sūnumi į (duomenys neskelbtini), tačiau jų neįleido į šalį. Tuomet vyras persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), 2000 m. ji atvyko gyventi į (duomenys neskelbtini). Jaunesnysis sūnus gimė (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini). Apie dabartinį įvykį nedaug ką gali papasakoti. Į namus atvykusi policija paklausė ar turi banko kortelę, paprašė ją parodyti. Su kortele naudojosi labai mažai, vyras daugiau ją naudoja pirkdamas internetu. Grįžęs į namus vyras paaiškino, kad buvo pirkti lėktuvo bilietai dviem merginom. Pasakė, kad pažįstamas iš Lietuvos paprašė padėti merginoms iš Lietuvos atvykti į (duomenys neskelbtini). Dėl ko tiksliai vyras vadinamas R. negali pasakyti, jis visada yra D.. Atvykusi į (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad aplinkiniai asmenys į ji kreipiasi R. vardu. Vyras paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) jį buvo deportavę ir jis į grįžo nelegaliai R. vardu. Visą laiką gyveno tuo pačiu adresu, niekur nesislapstė. Man vyras papasakojo, kad bilietai buvo nupirkti norint padėti merginoms, kad yra iškelta Lietuvoje baudžiamoji byla, asmuo kuris prašė padėti ir nupirkti bilietus yra nuteistas. Tuo metu buvo jaunesniajam (duomenys neskelbtini) metų, o vyriausiajam sūnui (duomenys neskelbtini) metų. Vyras visą laiką dirbo. Be vyro būtų buvusi labai sunki materialinė padėtis. Vyras tikėjosi, kad sueis senatis ir nereikės atsakyti. Savaitinės pajamos sudaro 800 svarų, kartu sudėjus vyro ir jos pajamas.

9. Liudytojas K. L. parodė, kad sutinku duoti parodymus. D. M. pažysta, jis nekaltas, nieko nepadarė. Pats taip pat nepadarė jokio nusikaltimo, nors šioje byloje buvo nuteistas. P. S. R., kuris buvo atvykęs dėl automobilio pirkimo, pasakė, kad į (duomenys neskelbtini) nori išvažiuoti dvi mergos. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu yra grįžęs į Lietuvą. Girtas pasakė, kad merginoms gali nupirkti bilietus ir surasti butą. Į namus buvo atvykusi policija, ieškojo narkotikų ir jų nerado, o po kelių dienų randa merginas. D. M. paprašė, kad paskolintų 100 eurų ir surastų merginoms būstą. Merginas matė gal 4-5 minutes per visą tą laiką, su jomis nebendravo, nieko joms neaiškino. S. R. paprašė jas nuvežti ir apgyvendinti. Nežino kokiu tikslu jos vyko į (duomenys neskelbtini). Pinigus už nupirktus bilietus ir apgyvendinimą D. M. turėjo gražinti S. R.. Pateikė merginų duomenis D. M.. Nežino kodėl D. M. vadinu R.. Merginas matė išviso tris kartus, paskutinį sykį prie Respublikinės ligoninės. Jos turėjo dirbti kažką fabrike. Gal juokais pasakė, kad jos dirbs prostitutėm. Per apklausas abi seserys sako ne tiesą. S. R. sakė, kad jos neturi daiktų, gyvena vargingai. Liepė niekam nepasakoti apie tai, kad merginos važiuos dirbti į fabriką. D. M. turėjo nuvažiuoti į oro uostą pasitikti ir nuvežti į gyvenimo vietą. Jei nebūtų spėjęs S. R. atvykti į (duomenys neskelbtini), tai jas būtų įdarbinęs D. M.. S. R. liepė pasakyti, kad jos pasiimtu kuo mažiau daiktų, nes jos gyvena skurdžiai. Prieš 20 metų kartu dirbo su D. M.. Dirbo nelegaliai, saugos tarnyboje vairuotoju. 2008 metais išvažiavau iš (duomenys neskelbtini). D. M. kontaktus gavo per bendrus pažįstamus. Nesuprato, kad merginos turi psichikos sutrikimų. Parodžiau D. M., kad žinotų kaip atrodo ir ką reikia pasitikti. Su D. M. nebendrauja ir jokių kontaktų jo neturiu. S. R. ir D. M. nebuvo pažįstami. Aš nukentėjusiųjų numerius turėjau prieš išvykimą. Pasakymu, kad turi klausyti D. M. nukentėjusios buvo norima pasakyti, kad jis parodys kur jos gyvens ir kur dirbs.

10. L. L. Z. parodė, kad tuomet ir dabar vykdo individualią veiklą, vyko įsigyti automobilių ir kitų prekių. Įvykis galėjo būti 2011-04-28. K. L. pažįstu, anksčiau bendraudavo. Iš K. L. nėra gavęs jokių prašymų. A. S. draugas, jis tą kart vežė į (duomenys neskelbtini) oro uostą. Turėjo skristi į (duomenys neskelbtini), pirkti automobilių ir motociklų. Važiavo į (duomenys neskelbtini) oro uostą, turėjo merginas nuvežti į oro uostą, kalbos apie tai, kad jos irgi vyksta į (duomenys neskelbtini) nebuvo. Merginos buvo dviese. Kalbėjo tik apie tai, kas lietė cigarečių blokus. Niekas neaiškino kur ir kodėl jos vyksta. Merginas prašė nuvežti K. L., Nežino ar turėjo būti tas pats skrydis. Nebuvo kalbos, kad merginas turėjo lydėti iki pat (duomenys neskelbtini). Su merginomis kelionės metu nekalbėjo. Nežino kas turėjo merginas pasitikti oro uoste ar kas joms nupirko bilietus. Į (duomenys neskelbtini) vyko su tikslu nusipirkti automobilių. Kaip merginos buvo apsirengusios neatsimena. Važiavo A. S. automobiliu, nepastebėjo, kad merginos būtų išsigandusios. Kaltinamojo D. M. nepažįsta.

11. Liudytojas L. S. parodė, kad anksčiau R. R. pažinojo iš pažįstamų draugų. Anksčiau ji dirbo braškyne ar gėlyne. Yra sakiusi, kad ieškosi darbo, paklausė dėl darbo pasiūlymų S. R., kuris pažadėjo surasti. Su S. R. buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini), ten susitiko su R. R.. Su R. R. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) rajoną, kur ji ir S. R. nuėjo pas dar vieną žmogų į garažą. Jų pokalbyje nedalyvavo. R. R. daugiau nesiteiravo dėl darbo. Neatsimena ar kalbėjo su S. R., jog rado joms darbo. Neatsimena, kad būtų važiavę kartu ir kitą sykį. Iš matymo pažinojo ir antrą seserį, merginos bendraudavo normaliai, nieko išskirtinio nepastebėjo. P. R. R. buvo sakiusi, kad ji ar jos sesuo anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini).

12. Liudytojas A. S. parodė, kad L. Z. pažysta, tačiau kaltinamojo ne. L. Z. paprašė jį nuvežti į (duomenys neskelbtini) oro uostą. Kadangi buvo seni draugai padarė paslaugą. K. L. pažįsta apie 20 metų. Jis parašė kartu į oro uostą paimti dvi jo pažystamas merginas. Taip sutapo, kad L. Z. ir tos dvi merginos vyko į oro uostą. Merginos atsakė, kad važiuoja dirbti su braškėmis. Negavo jokio atlygio už tai, kad merginas pavežė. Jas pavežti paprašė K. L., padarė paslaugą. Merginoms pasakė, kad geriau sakytu, jog važiuoja pas draugę atostogų, o ne dirbti, nes tais laikais reikėjo pateikti darbo vizą migracijoje. Norėjo, kad joms būtų geriau ir galėtų išvažiuoti. Pasirodė keista dėl to, kad merginos vežasi labai mažai daiktų, atrodė, kad važiuoja ne dirbti, o atostogauti. Automobilį sustabdęs pareigūnas pasakė, kad yra automobilio patikra. Tik nuvykus į (duomenys neskelbtini) buvo paaiškinta, kodėl buvo sulaikyti. K. L. turi pravardę „(duomenys neskelbtini)“. Jis užsiėmė veikla su automobiliais, padėdavo žmonėms įsidarbinti, gyveno (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Merginoms pasakė, kad jeigu pasivys L. Z. eitų jam iš paskos, nes tikrai niekas nelauks ir nelydės oro uoste.

13. L. R. G. parodė, kad dirbo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje Pagėgių rinktinėje kinologu.. 2013 metais išėjo į pensiją. Panašių įvykių buvo gana daug, šį įvykį pamena miglotai. Buvo eilinė diena ir eilinis automobilio patikrinimas. Užsikabino už to, kad automobilyje ant galinės sėdynės sėdėjo dvi jaunos panelės, stambaus kūno sudėjimo. Paklausus kur važiuoja negalėjo atsakyti. Vairuotas atsakė labai neaiškiai apie vykimą, jog į (duomenys neskelbtini) oro uostą. Kai merginas nusivedė į patalpas, jos pradėjo drebėdamos pasakoti, kad ne savo valia išvažiuoja iš į užsienį. Galėjo būti R. R. ir E. R., seserys, stambaus sudėjimo. Jos keliavo į (duomenys neskelbtini). Sustabdytas automobilis buvo seno modelio Volkswagen golf. Neprisimena kaip buvo apsirengusios merginos.

14. L. R. Jagminas parodė, kad atsimena nagrinėjamą įvykį. Buvo gauta informacija, kad yra norima išvežti merginas ir buvo sulaikytas automobilis. Automobilyje buvo du vaikinai ir dvi merginos. Pavardžių neatsimena sulaikytų asmenų. Neprisimena ar aiškinosi kur jos vyksta, buvo gautas nurodymas sustabdyti automobilį ir asmenys po sustabdymo buvo pristatyti į tarnybines patalpas.

15. Liudytoja I. A. ikiteisminio tyR. metu parodė, kad 2011 m. balandžio pabaigoje Šiaulių miesto centre sutiko E. ir R. R., kurios jai pasakė, kad eina susitikti su vyriškiu vardu K. į centrinį turgų, kuris jas nuveš į (duomenys neskelbtini) dirbti prie braškių. Jai sukėlė įtarimą tai, kad darbdavys su jomis nori susitikti ne įdarbinimo agentūroje, o turguje, todėl nutarė jas palydėti ir pamatyti kas tai per darbdavys. Ji palydėjo jas iki autobusų stotelės, esančios šalia turgaus. Tuomet R. R. pasakė, kad toliau jų lydėti nereikia, nes K. liepė ateiti tik joms. Jai tai dar labiau sukėlė įtarimą ir ji joms pasakė, kad jai tai labai keista, kad darbdavys bijo kad jį pamatytų pašaliniai asmenys. R. ir E. R. ją užtikrino, kad viskas gerai, su juo suvedė R. R. pažįstamas L. S.. Apie tai, kad jos turėjo (duomenys neskelbtini) dirbti prostitutėmis tuomet jai nesakė, apie tai sužinojo iš R. ir E. R. po to, kai jos grįžo namo po jų sulaikymo (t. 2, b. l. 60-61).

16. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. R. atpažino K. L., kuris pasiūlė jai dirbti prostitute (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 101-103).

17. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. R. atpažino S. R., kaip S., kuris siūlė jai dirbti prostitute užsienyje ir nuvežė ją pas K. tartis dėl šio darbo (t. 1, b. l. 129-131).

18. Iš nukentėjusios R. R. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad R. R. parodė vietą, kur 2011 m. balandį susipažino su S. R. ir šis pasiūlė jai dirbti prostitute, vietą, kur R. nuvežę ją pas K. L. pokalbiui dėl prostitutės darbo (duomenys neskelbtini). Taip pat parodė vietas, kur automobilyje kabėjo su K. L., vietą prie (duomenys neskelbtini) ligoninės, kurioje K. L. ją ir E. R. įsodino į kitą automobilį, kuriuo jas vežė į (duomenys neskelbtini) oro uostą (t. 1, b. l. 132-138).

19. Akistatos su įtariamuoju S. R. metu, nukentėjusioji R. R. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu (t. 1, b. l. 141-143).

20. Iš 2011-09-13 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažymos apie asmens gautas išmokas matyti, kad R. R. buvo mokama našlių arba našlaičių pensija, 306, 25 Lt (t. 1, b. l. 199).

21. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad R. R. konstatuojamas įgimtas intelekto defektas- lengvas protinis atsilikimas. R. R., atsižvelgiant į individualias psichologines savybes (nebrandumas, naivumas, pasyvumas), intelektą (lengvas protinis atsilikimas) galėjo teisingai suprasti betarpiškai suvoktų nusikalstamų veiksmų pobūdį, tačiau tik ribotai galėjo surasti tokių veiksmų reikšmę, t. y. numatyti psichologines, socialines ir moralines pasekmes. R. R., atsižvelgiant į individualias psichologines savybes (nebrandumas, naivumas, pasyvumas), intelektą (lengvas protinis atsilikimas) nesugebėjo aktyviai priešintis įtariamiesiems. R. R. turi nežymių atminties sutrikimų, dėl kurių atgaminamų aplinkybių detalės gali būti nepilnai tikslios. R. R., atsižvelgiant į individualias psichologines savybes (nebrandumas, naivumas, pasyvumas), intelektą (lengvas protinis atsilikimas) nesugebėtų įtikinamai meluoti ir nesugebėtų atkakliai laikytis, ypač tokiose stresinėse situacijose, kaip liudytojų apklausos, melagingų ar išgalvotų parodymų (t. 2, b. l. 23-27).

22. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad E. V. ( E. R. ) atpažino K. L., kaip K., kuris jai ir jos seseriai R. siūlė dirbti prostitutėmis ir davė joms bilietus į (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 150-152).

23. Iš nukentėjusios parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad E. V. (E. R.) parodė vietą, (duomenys neskelbtini), kur su seserimi R. susitiko su K. L., kuris pasiūlė joms dirbti užsienyje. Taip pat parodė vietą automobilių stovėjimo aikštelėje, iš kurios 2011-04-28 ją ir R. R. K. L. nuvežė prie (duomenys neskelbtini), bei parodė vietą prie ligoninės, iš kur jas išvežė į (duomenys neskelbtini) oro uostą (t. 1, b. l. 177-182).

24. Iš 2011-09-13 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažymos apie asmens gautas išmokas matyti, kad E. V. ( E. R. ) buvo mokama našlių arba našlaičių pensija, 306, 25 Lt (t. 1, b. l. 200).

25. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad E. V. (E. R. ) konstatuojamas įgimtas intelekto defektas- lengvas protinis atsilikimas. E. V., atsižvelgiant į individualias psichologines savybes (nebrandumas, naivumas, pasyvumas), intelektą (lengvas protinis atsilikimas) galėjo teisingai suprasti betarpiškai suvoktų nusikalstamų veiksmų pobūdį, tačiau tik ribotai galėjo surasti tokių veiksmų reikšmę, t. y. numatyti psichologines, socialines ir moralines pasekmes. E. V., atsižvelgiant į individualias psichologines savybes (nebrandumas, naivumas, pasyvumas), intelektą (lengvas protinis atsilikimas) nesugebėjo aktyviai priešintis įtariamiesiems. E. V. turi atminties sutrikimų, dėl kurių atgaminamų aplinkybių detalės gali būti nepilnos ir tikslios. E. V., atsižvelgiant į individualias psichologines savybes (nebrandumas, naivumas, pasyvumas), intelektą (lengvas protinis atsilikimas) nesugebėtų įtikinamai meluoti ir nesugebėtų atkakliai laikytis, ypač tokiose stresinėse situacijose, kaip liudytojų apklausos, melagingų ar išgalvotų parodymų (t. 2, b. l. 28-32).

26. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. S. atpažino K. L. kaip K., kuris balandžio 28 d. paprašė jo nuvežti dvi merginas į (duomenys neskelbtini) oro uostą (t. 2 b. l. 44-46).

27. Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. R. pateikė (duomenys neskelbtini) lėktuvo bilietą (t. 3, b. l. 58-59).

28. Iš įlaipinimo bilieto matyti, kad bilietas R. R. vardu, bilieto Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) į R. (t. 3 b. l. 60).

29. Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. R. pateikė (duomenys neskelbtini) lėktuvo bilietą (t. 3, b. l. 61-62).

30. Iš įlaipinimo bilieto matyti, kad bilietas E. R. vardu, bilieto Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) į R. (t. 3, b. l. 63).

31. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, kad bilietai įsigyti (duomenys neskelbtini) internetiniame puslapyje, 2011 m. balandžio 28 d. Kelionės maršrutas – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini). Kelionės data 2011 m. balandžio 28 d. Keliaujantys asmenys: E. R., R. R.. Rezervacijoje paliktas kontaktinis telefonas – (duomenys neskelbtini) el.p. (duomenys neskelbtini). Mokėjimas atliktas kreditine kortele (t. 3, b. l. 65).

32. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, kad bilietai įsigyti aviakompanijos (duomenys neskelbtini) internetiniame puslapyje. Mokėjimas atliktas kreditine kortele, kuri priklausė L. M. (t. 3 b. l. 68).

33. Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad asmuo vardu R., kuriam K. L. ketino už atlygį perduoti R. R. ir E. R., naudojosi mobilaus ryšio numeriu +(duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 71).

34. Iš Lietuvos Kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos pateiktos informacijos matyti, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) yra išankstinio mokėjimo kortelė, priklausanti T. P.. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai įspėja, kad tai gali būti fiktyvus asmens vardas, kadangi perkant telefono išankstinio mokėjimo korteles, nereikalaujama pateikti asmens tapatybės dokumentus (t. 3, b. l. 73).

35. Iš pažymos dėl asmens nustatymo matyti, kad LR VRM duomenų bazėje nėra jokių duomenų apie asmenį ‚T. P.“ (t. 3, b. l. 75-76).

36. Iš liudytojos L. M., apklaustos pagal teisinės pagalbos pavedimą, parodymų matyti, kad ji nepirko bilietų R. R. ir E. R. ir nepažįsta K. L. ir S. R.. Gal jos vyras- D. M. – pirko bilietus. Jis yra vienintelis asmuo, kuris galėjo prieiti prie jos kortelės (t. 3, b. l. 102).

37. Iš liudytojo D. M., apklausto pagal teisinės pagalbos pavedimą, parodymų matyti, kad apytiksliai prieš du mėnesiu lietuvis, kuris jam pažįstamas kaip K., atėjo į jo namus ir paprašė jo nupirkti du lėktuvo bilietus dviem lietuvėm moterims. Pasinaudojęs savo žmonos kreditine kortele, jis nupirko du bilietus dviem moterim atvykti iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini). K. sumokėjo jam grynais apie 20 EUR didesnę sumą už visa tai (t. 3, b. l. 104).

38. Iš (duomenys neskelbtini) Respublikos gauto atsakymo matyti, kad detektyvas - seržantas bendravo su D. M., kuris informavo jį, kad jis turėjo mobiliojo telefono numerį (duomenys neskelbtini) pastaruosius du metus ir kad laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2011-05-01 joks kitas asmuo nesinaudojo tuo telefonu. A. K. jis nurodė jo pavardę – D. ir nepateikė daugiau jokios informacijos. Pastangos surasti tokį asmenį buvo nesėkmingos (t. 3, b. l. 109).

39. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartimi, vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo 10 str. sankcionavus techninių priemonių naudojimo specialia tvarka pratęsimą klausantis K. L. priklausančio mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių ir telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos slaptos kontrolės bei įrašų darymo, techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka nuo 2011 m. kovo 30 d. iki 2011 m. birželio 30 d. (t. 6, b. l. 83).

40. Iš įslaptintų dokumentų išslaptinimo akto ir suvestinės matyti, kad vadovaujantis Operatyvinės veiklos įstatymo 17 str. 1d. bei valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 10 str. 1p. 2d. bei 2011-09-01 specialiosios ekspertų komisijos posėdžio protokolu išslaptintos pokalbių suvestinės ir laikmenos originalas.

41. Iš pokalbių suvestinės matyti, kad 2011-04-27 ir 2011-04-28 vyko pokalbiai telefonu tarp K. L. ir S. R., K. L. ir R. R., K. L. bei D. M. ((duomenys neskelbtini)) ir buvo derinamas R. R. ir E. R. išvykimo į užsienį klausimas.

42. Iš įrašo Nr. 1825, vykusio 2011-04-27 tarp K. L. ir S. R. matyti, kad kalba apie merginą, kalbama apie tai, kad reikia nupirkti kelionę ir baiminasi to, kad sumokės pinigus ir užgastroliuos.

43. Iš įrašo Nr. 1843, vykusio 2011-04-27 tarp K. L. ir S. R. matyti, kad kalbama apie merginas, kad buvo susitikęs, šnekėjosi, kad dar su seserimi. Į S. R. klausimą ar jos ten abi, jokių problemų ? K. L. atsako, kad: „nori abi ir tuoj ir jam pačiam baisu daros“.

44. Iš įrašo Nr.1864, vykusio 2011-04-27 tarp D. M. ((duomenys neskelbtini)) ir K. L. matyti, kad kalbama apie merginas, D. M. teiraujasi, ar jos panašios ir K. L. atsako, kad panašios, kad jas sutvarkyti ne tiek daug darbų, taip jos tvarkingos, tik reikės aišku kosmetikos įdėti.

45. Iš įrašų Nr. 1891, Nr. 1906, Nr. 1908, Nr. 1910, vykusių 2011-04-28 tarp D. M. ((duomenys neskelbtini)) ir K. L. matyti, kad kalbama apie nupirktus bilietus skrydžiui iš (duomenys neskelbtini) į R., kokia aviakompanija skris, išskridimo laikas. Taip pat D. M. pasako, kad bilietus K. L. išsiuntė į „ skype “ programą ir juos reikia atsispausdinti.

46. Iš įrašo Nr. 1892, vykusio 2011-04-28 tarp R. R. ir K. L. matyti, kad kalbama apie tai, kad yra bilietai ir K. L. klausia, ar merginos yra pasiruošusios. R. R. atsako, kad pasiruošusios drąsiai važiuoti. K. L. nurodo, kad „reikia pasiimti tik mažas tašikes su savimi, kad neštis, nedideles tašikes, viską jie nupirks, nereikia nieko“ ir nurodo, „Tik niekam nepasakokit nieką“.

47. Iš įrašo Nr. 1911, vykusio 2011-04-28 tarp R. R. ir L. L. matyti, kad jis informuoja R. R. apie tai, kad pasiėmė bilietus ir pasako, kad nieko nesiimtų, viską nupirks. Nurodo tik pasiimti rankinukus tik dėl mados ir viską, viską nupirks.

48. Iš įrašo Nr. 1950, vykusio 2011-04-28 tarp D. M. ir K. L. matyti, kad K. L. informuoja D. M. apie tai, kad išlydėjo, davė šimtą litų, kad nuvežtų. K. L. kalba apie tai, „kad turėtų vis tiek kažkas išeiti, vis tiek aprengsi, sutvarkysi per laiką“. D. M. kalusia L., ar nebuvo patikrinti pas daktarus. K. L. atsako:“ Švarias yra sakė tas draugas ..., ir kontracepcinių prisidėja viską“. K. L. pasako:“ Aš joms iš karta pasakiau kad ... tavęs klausytų viską žinai nesijuok ir karta žinai apsirengs, susitvarkys žinai kaip yra gal ( keiksmažodis) kaip mandras ane taip“, D. M. atsako:“ Ne tai gaus per snukį ir klausys“ (t. 4, b. l. 68-78).

49. 2014-01-28 Lietuvos teismo ekspertizės centro fonoskopinė specialisto išvada Nr. 11-3417 (13), kurioje nurodoma, kad tiriamuosiuose garso įrašuose Nr.1864, Nr.1891, Nr.1906, Nr. 1910, Nr.1937, Nr.1950 užfiksuotuose kompaktiniame diske „Verbatim", pažymėtame Nr.1, įrašyto vieno iš pokalbiuose dalyvavusių asmenų, kurio pasakytos frazės pateiktose šių pokalbių stenogramose, esančiose pateiktoje suvestinėje Nr.(21/23)-37S-528(KF), žymimos: Nr.1864- raide R, Nr.1891-raide B, Nr.1906- raide B, Nr.1910- raide A, Nr.1937- raide B, Nr.1950- raide A, balsas bei kalba yra vieno ir to paties asmens, ir tai yra D. M. balsas bei kalba (t. 4, b. l. 48-78).

50. 2013-07-24 Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, kurio K. L. pripažintas kaltu pagal LR BK147 str. 2 d., dėl to, kad siekdamas, kad nukentėję asmenys būtų įtraukti į prostituciją ir būtų pelnomasi iš jų prostitucijos, veikdamas organizuotoje grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu teismo nutartimi byla nutraukta, ir ikiteisminio tyR. metu nenustatytu asmeniu, vardu R., iš anksto susitaręs su jais daryti labai sunkų nusikaltimą – verbuoti ir gabenti merginas darbui prostitutėmis (duomenys neskelbtini) bei pelnytis iš jų prostitucijos, kiekvienam iš jų atliekant tam tikrą užduotį, pasinaudodamas nukentėjusiųjų R. R. ir E. R. pažeidžiamumu, tai yra jų sunkia materialine padėtimi, lengvu protiniu atsilikimu, nebrandumu, naivumu, pasyvumu, nesugebėjimu aktyviai priešintis, taip pat apgaule – melagingai žadant, kad tokiu būdu jos materialiai bus aprūpintos, verbavo ir gabeno R. R. ir E. R. į (duomenys neskelbtini) dirbti prostitutėmis (t. 4, b. l. 81-89).

III. Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

51. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama D. M. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

52. Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

53. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

54. BK 147 str. nurodytos nusikalstamos veikos sudėtis numato eilę objektyviųjų požymių, kuriuos kaltininkui paD. galima konstatuoti, kad buvo padaryta ši nusikalstama veika. Baudžiamoji atsakomybė už prekybą žmonėmis pagal BK 147 str. taikoma nustačius, kad bet kuri iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veikų (asmens pardavimas, pirkimas ar kitoks perleidimas, arba verbavimas, gabenimas ar žmogaus laikymas nelaisvėje) yra padaryta dispozicijoje nurodytais būdais (panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus, arba kitaip atimant galimybę priešintis, arba pasinaudojant nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudojant apgaulę, arba sumokant pinigus, arba suteikiant kitokią turtinę naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį) palenkus nukentėjusiojo asmens valią. Baudžiamosios atsakomybės taikymui pakanka nustatyti, kad padarant minėto straipsnio dispozicijoje nurodytas veikas buvo panaudotas bent vienas iš valios palenkimo būdų, o BK 147 str. 2 d. papildomai nurodyta, jog šios dalies taikymui būtina nustatyti šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo padarė dviem ar daugiau nukentėjusiems asmenims arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei, arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje, arba žinodamas ar siekdamas, kad būtų paimtas nukentėjusio asmens organas, audinys ar ląstelės, arba būdamas valstybės tarnautojas ar viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo ir vykdydamas įgaliojimus.

55. Nors kaltinamasis D. M. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos pripažino iš dalies, jog pažįstamo K. L. prašymu dviem merginom, norinčioms dirbti prostitutėmis, nupirkęs bilietus į (duomenys neskelbtini), suradęs butą, turėjęs jas pasitikti, apgyvendinti ir nupirkti rūbų bei kosmetikos, tačiau nepripažįsta žinojęs apie merginų verbavimą dėl jų sunkios materialinės padėties ir sveikatos būklės, iš jų darbo prostitutėmis ketinęs gauti kokios nors finansinės naudos. Šiuos jo teiginius paneigia byloje esantys įrodymai. Visos prekybą žmonėmis sudarančios veikos (įgijimas, perleidimas, verbavimas, gabenimas, laikymas nelaisvėje) padaromos aukos išnaudojimo tikslais. Išnaudojimo tikslai reiškia, kad sandoris, kurio objektas yra žmogus, sudaromas siekiant nelegaliai kontroliuoti ir pelnytis iš jo darbo arba žinant, kad tai darys kiti asmenys.

56. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusiųjų verbavimą įtraukimui į prostituciją patvirtina ikiteisminio tyR. metu ir teisme apklaustų nukentėjusiųjų R. R. ir E. V., liudytojų V. R., I. A., L. S., K. L. ir paties kaltinamojo D. M. parodymai. Iš R. R. ir L. S. parodymų matyti, kad ne ji pati ieškojo darbo, o būtent su jos pažįstamu L. S. atvykęs S. R. pasiūlė darbą užsienyje, kuris ją L. S. automobiliu nugabeno parodyti K. L.. Pas K. L. namuose metu, kaip nurodė R. R., ji asmeniui vardu R., nustatyta byloje D. M., buvo rodoma kompiuteriu per Skype. Šio susitikimo metu, dalyvaujant S. R. ir kalbant apie darbą, K. L. pasakė, kad jos darbas „bus su bernais būti“, kaip R. R. suprato, dirbti prostitute. Vėliau ir S. R. kalbino R. R. vykti nurodydamas, jog darbas prostitute geras ir turėtų vykti. S. R. ir K. L. nurodė, jog apie darbą prostitutėmis niekam nepasakoti. Tokius R. R. parodymus patvirtina ir kitos nukentėjusiosios E. V. parodymai, jog sesuo R. R. kalbindama vykti kartu pasakė, jog darbas bus (duomenys neskelbtini), „reiks su bernais būti“, ją aprengs, pasirūpins jos išvaizda, taip pat suprato, kad reiks dirbti prostitute. Iš V. R. ir I. A. parodymų matyti, jog nukentėjusiosios prieš išvykdamos nepasakojo apie darbą prostitutėmis sakydamos, jog vyksta skirti braškių, o tik po sulaikymo sužinojo, jog į užsienį vyko dirbti prostitutėmis. Taigi, teismo nuomone, akivaizdu, jog K. L. pasakydamas, kad „darbas bus su bernais būti“, nurodė, kad nukentėjusiosios užsienyje turės užsiimti prostitucija ir nukentėjusiosios tai suvokė, šį pokalbį kitaip, o ne kaip verbavimą įtraukti į prostituciją, vertinti, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis D. M. neneigia fakto, jog viena iš nukentėjusiųjų pokalbio su K. L. metu buvo rodoma kompiuteriu per Skype ir jau šio pokalbio metu buvo žinoma jų vykimo į (duomenys neskelbtini) tikslas dirbti prostitutėmis, kas teismo įsitikinimu leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis nuo pat pradžių dalyvavo nukentėjusiųjų verbavimo procese.

57. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamasis D. M. ir nuteistasis K. L. gabeno nukentėjusias į (duomenys neskelbtini) dirbti prostitutėmis, jas kontroliavo nuo išvykimo momento ir iš jų darbo siekė materialinės naudos. Kaip matyti, iš kaltinamojo D. M. ir liudytojos L. M. parodymų, K. L. organizavo bilietų į lėktuvą pirkimą ir perdavė abiejų nukentėjusiųjų duomenis jam, jis, pasinaudodamas žmonos L. M. banko kortele, nupirko bilietus ir persiuntė K. L., kuris juos atspausdino, perdavė nukentėjusiosioms. Kaip matyti iš liudytojų A. S. ir L. Z. parodymų, K. L. organizavo nukentėjusiųjų nuvežimą iki (duomenys neskelbtini) oro uosto ir palydėjimo iš (duomenys neskelbtini) oro uosto iki (duomenys neskelbtini) oro uosto. Šios aplinkybės taip pat rodo, jog nukentėjusiosios keliavo ne savo iniciatyva, jų kelionė buvo organizuojama ir kontroliuojama. Taip pat svarbūs ir D. M. ir K. L. pokalbių, vykusių po susitikimo su nukentėjusiosiomis, įrašai Nr. 1851 ir 1864, iš kurių matyti, kad D. M. perduodami nukentėjusiųjų anketiniai duomenys, aptariamas bilietų joms pirkimas, kalbama apie jų išvaizdos sutvarkymą, kad tam reikės kosmetikos bei patvirtina, jog nukentėjusiosioms (duomenys neskelbtini) buvo numatytas įtraukimas į prostituciją. Toliau vertinant pokalbių įrašus matyti, jog tuoj po pokalbio su D. M., kurio metu šis pasakė K. L., kad bilietai nupirkti skrydžiui iš (duomenys neskelbtini), pokalbis Nr. 1891, K. L. tuojau pat skambina R. R. bei informuoja apie skrydį bei nurodo su savimi pasiimti „dėl mados tiktai mažas tašikes su savimi, kad neštis, nedideles tašikes, viską mes nupirksim nereikia nieko“. Teismo nuomone ir paskutinis tarp K. L. ir R. užfiksuoto pokalbio įrašas Nr. 1950, įvykęs tuojau po to, K. L. nukentėjusiąsias išleido važiuoti į (duomenys neskelbtini), taip pat tiesiogiai patvirtina, jog nukentėjusiosios į (duomenys neskelbtini) buvo gabenamos su tikslu įtraukti į prostituciją, nes pokalbio metu D. M. teiraujasi K. L. ar nukentėjusiąsias tikrino pas gydytoją, o jis atsako, kad jos yra švarios, draugas su jomis lytiškai santykiavo ir kontraceptinių priemonių prisidėjo, bei nesijuokti iš karto kai pamatys, nes kai apsirengs, susitvarkys viskas bus gerai bei nukentėjusiosioms nurodyta jo (D. M.) klausyti. D. M. į tai atsako K. L., kad nukentėjusiųjų atžvilgiu bus panaudotas smurtas ir tuomet klausys, o būtent aiškiai pasakyta „ne tai gaus per snukį ir klausys“. Iš nukentėjusiųjų R. R. ir E. V. parodymų matyti, kad vykdamos į (duomenys neskelbtini) pinigų neturėjo, jas turėjo pasitikti R., t. y., D. M., kuris jas aprengs, pasirūpins jų išvaizda, paaiškins dėl darbo ir su juo tarsis dėl gaunamo atlyginimo, jis bus joms kaip viršininkas. Iš kaltinamojo D. M. parodymų matyti, kad jis buvo suradęs nukentėjusiosioms butą, turėjo jas pasitikti, nuvežti į butą ir apipirkti. Nuo tokios kaltinamojo D. M. finansinės paramos nukentėjusiosios taptų neabejotinai finansiškai priklausomos nuo jo, o jis, siekdamas jas išnaudoti, įgytų ir jų laisvę varžančią kontrolę. Taigi teismo įsitikinimu, D. M., siekdamas pelnytis iš nukentėjusiųjų prostitucijos domėjosi jų sveikatos būkle, finansavo jų atvykimą, turėjo užtikrinti jų gyvenimą ir įtraukimą į prostituciją (duomenys neskelbtini), ketino jas kontroliuoti ir esant reikalui net naudoti fizinį smurtą jų atžvilgiu.

58. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad paminėtų nuteistojo K. L. pokalbių telefonu buvo klausomasi Operatyvinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka, jo atžvilgiu sankcionavus operatyvinius veiksmus. Teismui pateikta Šiaulių apygardos teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis, iš kurios turinio matyti, kad sprendžiant šį klausimą pateiktas ir analizuotas Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo K. Š. teikimas (2011-03-24 reg. Nr.14(KF), dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka ir iš K. L. atžvilgiu). Leidimas (sankcija) kontroliuoti informaciją, perduodamą K. L. jo naudojamo telefono, kurio numeris nurodytas nutartyje, turint informacijos, jog K. L. su bendrininkais klastoja bei realizuoja asmens tapatybės korteles, Lietuvos Respublikos piliečių pasus bei vairuotojų pažymėjimus, nustatant tiksliai apibrėžtą tokių priemonių taikymo terminą. Tai, kad klausantis pokalbių buvo surinkta duomenų ir apie kitą šioje byloje tiriamą K. L. nusikaltimą, taikytų procesinių prievartos priemonių teisėtumui reikšmės neturi, nes duomenys surinkti apie tą patį asmenį, kurio atžvilgiu buvo taikytos priemonės, ir jo bei kitų asmenų padarytą labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 147 straipsnio 2 dalyje. Teismas konstatuoja, kad nustatytas faktinis ir teisinis pagrindas taikyti nuteistojo K. L. slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą, taip pat pokalbių, kitokio susižinojimo ar veiksmų kontrolę ir fiksavimą, panaudojant technines priemones specialia tvarka, todėl duomenys, gauti atliekant operatyvinius tyR. veiksmus, atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus ir gali būti laikomi įrodymais baudžiamojoje byloje. Operatyvinės veiklos įstatymo nustatytų operatyvinių veiksmų ir priemonių taikymo ribos pažeistos nebuvo.

59. Baudžiamosios teisės doktrinoje verbavimas suprantamas kaip kito žmogaus skatinimas (įtikinėjimas, pažadai, siūlymai) išnaudojimo tikslais atlikti veiksmus (duoti sutikimą, vykti į užsienį ir pan.), kurie leistų vėliau tą žmogų išnaudoti laisvę varžančios kontrolės sąlygomis. Tai iš esmės aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais siekiama palenkti nukentėjusiojo valią ir jį perimti savo ar kito asmens kontrolėn. Verbavimas nusikalstamai veikai daryti dažnai pasireiškia kaltininko pasiūlymais ir pažadais dėl materialinio atlyginimo, gero, viskuo aprūpinto gyvenimo, nulėmusiais nukentėjusiųjų valios palenkimą bei sprendimą užsiimti nusikalstama veikla. Verbavimu kaltininkai siekia sutelkti potencialias aukas bet kuriai iš galimų išnaudojimo formų. Asmens verbavimas gali vykti tiek slepiant, tiek neslepiant fakto, jog jis bus išnaudojamas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaip ir Europos teisėje, taip ir Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose, yra įtvirtinta labai svarbi taisyklė, jog nukentėjusiojo asmens sutikimas neturi juridinės reikšmės patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis už prekybą žmonėmis. Sutikimas būti išnaudojamam, duotas piktnaudžiaujant asmens pažeidžiamumu ar priklausomumu, jau nekalbant apie prievartą ir grasinimus, negali būti laikomas savanorišku. Nusikalstamos veikos padarymo būdas – pasinaudojimas nukentėjusio asmens pažeidžiamumu, konstatuojamas ir nustačius pasinaudojimą sunkia nukentėjusiųjų materialine padėtimi: nukentėjęs asmuo neturėjo darbo, augino vaiką, neturėjo pinigų kelionei, gyveno iš pašalpų, neturėjo kitų pajamų šaltinių ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-942/2016).

60. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis D. M. veikdamas su K. L. ir S. R. pasinaudojo sunkia abiejų nukentėjusiųjų materialine padėtimi, lengvu protiniu atsilikimu, nebrandumu, naivumu, pasyvumu, nesugebėjimu aktyviai priešintis, taip pat apgaule - melagingai žadėdamas, kad tokiu būdu jos materialiai bus aprūpintos. Todėl joms buvo apsunkinta galimybė atsisakyti siūlymui vykti į užsienį užsidirbti pinigų, o minėti asmenys tuo pasinaudojo. Nukentėjusiųjų sunki materialinė padėtis, teismo nuomone, patvirtinama byloje esančiais įrodymais, t. y. jų pačių ir jų motinos V. R. parodymais, kad jos niekur nedirbo, savo turto neturėjo, gyveno pas motiną. Jų abiejų lėšų šaltinis buvo gaunamos socialinės išmokos - 306,25 Lt našlių arba našlaičių pensija, kurių dydis buvo akivaizdžiai per mažas padengti minimalias mėnesio pragyvenimui reikalingas lėšas. Be to, tiek kaltinamasis D. M., tiek K. L. ir S. R. suprato, kad nukentėjusiosios yra jauno amžiaus, neturi darbo, kitų pajamų, nes apie jų sunkią materialinę padėtį galima buvo spręsti iš jų aprangos, negalėjimo savo lėšomis nuvykti į (duomenys neskelbtini) ir ten gyventi. Paminėti D. M. ir K. L. telefoniniai pokalbiai ir nukentėjusiųjų parodymai neabejotinai patvirtina, jog minėti asmenys pažadėjo jas materialiai aprūpinti, jomis pasirūpinti, jas aprengiant bei išpuošiant, pasirūpinti jų kelione, dėl to jos buvo įtikintos, kad už veiklą, kuria užsiims, t. y. bus su vyrais ir teiks lytines paslaugas, gaus pakankamas pajamas. Be to, neabejotinai visam situacijos vertinimui turėjo nukentėjusiosioms nustatytas lengvas protinis atsilikimas, nebrandumas, naivumas, pasyvumas, nesugebėjimas aktyviai priešintis, kas yra patvirtinama teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktai. Ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad nukentėjusiosios galėjo teisingai suprasti betarpiškai suvoktų nusikalstamų veiksmų pobūdį, tačiau tik ribotai galėjo suprasti tokių veiksmų reikšmę, t. y. numatyti psichologines, socialines ir moralines pasekmes, abi jos dėl individualių psichologinių savybių, intelekto nesugebėjo aktyviai priešintis įtariamiesiems. Minėtuose aktuose taip pat nurodoma, jog dėl ankščiau nurodytų priežasčių, nukentėjusiosios nesugebėtų įtikinamai meluoti ir nesugebėtų atkakliai laikytis, ypač tokiose stresinėse situacijose, kaip liudytojų apklausos, melagingų ar išgalvotų parodymų. Šios išvados, teismo nuomone, yra reikšmingos nustatant, kad kaltinamasis D. M. su minėtais asmenimis pasinaudojo nukentėjusiųjų lengvu protiniu atsilikimu, nebrandumu, naivumu, pasyvumu, nesugebėjimu aktyviai priešintis.

61. Pastebėtina ir tai, kad viso proceso eigoje kaltinamasis D. M. nebuvo nuoseklus. Pirmos apklausos metu D. M. siekdamas vengti atsakomybės nurodė, kad pas jį atėjo jo pažįstamas K., kuris paprašė dviem lietuvėms nupirkti du lėktuvo bilietus ir jis, pasinaudodamas žmonos banko kortele, tai padarė, už tai gaudamas grynus pinigus ir apie 20 eurų didesnę sumą (t. 3, b. l. 104). Gi, vėliau D. M. pripažino, jog bendravo su K. L. telefonu ir internetu, pirko nukentėjusiosioms bilietus, laukė jų atvykstant, turėjo pasirūpinti jų apgyvendinimu ir apipirkimu. Teismas netiki kaltinamojo D. M. versija, kad jo ketinimai buvo tik tokie, kad jis pažįstamo K. L. prašymu dviem merginoms nupirko bilietus į (duomenys neskelbtini) ir turėjo padėti įsikurti, nes tai prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms bei teismas tokius jo parodymus vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. M. aktyviai bendravo su šioje byloje nuteistu K. L., aptarinėjo su juo šios nusikalstamos veikos darymo klausimus, nupirko nukentėjusiosioms lėktuvo bilietus ir laukė jų atvykstant žinodamas, kad jos dirbs prostitutėmis, turėjo jomis rūpintis ir jas kontroliuoti.

62. Kaltinamojo D. M. padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 147 str. 2 d., nes nusikalstama veika padaryta dviem asmenims, nukentėjusiųjų R. R. ir E. R. atžvilgiu, ir ji padaryta dalyvaujant organizuotoje grupėje. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012, 2K-35/2013, 2K-301/2015). Nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau tokie organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, 2K-408-139/2016,2K-75-648/2017).

63. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamasis D. M., K. L., kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ir S. R., kurio atžvilgiu teismo nutartimi byla nutraukta, jam mirus, susitarė daryti nusikalstamą veiką – pelnytis iš kitų asmenų prostitucijos užsienio valstybėje ir kiekvienas iš jų, įgyvendindamas šį nusikalstamą sumanymą, turėjo tam tikrą vaidmenį ir atliko konkrečias užduotis, t. y., S. R. ir K. R. verbavo nukentėjusiąsias, per K. L. buvo derinami visi gabenimo organizaciniai klausimai, perduodami bilietai nukentėjusiosioms, organizuotas nukentėjusiųjų nuvežimas iki (duomenys neskelbtini) oro uosto ir palydėjimo iš (duomenys neskelbtini) oro uosto iki (duomenys neskelbtini) oro uosto, D. M. finansavo nusikalstamą veiką, nupirko nukentėjusiosioms bilietus, turėjo tiesiogiai organizuoti jų apgyvendinimą ir įtraukimą į prostituciją (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis D. M. ir nuteistasis K. L. buvo pažįstami nuo 2000 metų, užfiksuoti jų telefoniniai pokalbiai rodo, kad jie veikos padarymo metu nuolat tarpusavyje bendravo, veikė laikydamiesi konspiracijos, slėpė D. M. tapatybę vadinant jį R. ir jam bendraujant iš telefono numerio, kuris įgytas neegzistuojančio asmens T. P. vardu, sprendė klausimus, susijusius su inkriminuojama veika. Taip pat K. L. siejo pažintis su S. R., su kuriuo jie buvo iš seno pažįstami ir, kaip matyti iš bylos duomenų, palaikė nuolatinį ryšį, susitikdami ir telefonu taip pat sprendė klausimus, susijusius su inkriminuojama veika. Pažymėtina, kad be šių asmenų pastangų ir indėlio nusikalstamas sumanymas nebūtų įgyvendintas. Kiekvieno jų veiksmai buvo būtini, kad nukentėjusiosios būtų išgabentos į užsienį prostitucijai ir būtų pelnomasi iš jų prostitucijos. Siekdami bendro nusikalstamo rezultato – pasipelnymo iš nukentėjusiųjų prostitucijos, D. M. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kokią nusikalstamą veiką bendrai daro, suprato priklausantys organizuotai grupei, numatė, kokių padarinių siekia, ir jų norėjo.

64. Taigi darytina išvada, jog šioje baudžiamojoje byloje D. M. veikdamas organizuotoje grupėje su K. L., kurio atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ir S. R., kurio atžvilgiu teismo nutartimi byla nutraukta, jam mirus, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 straipsnio 2 dalyje, keliais iš alternatyvių nusikalstamų veiksmų – verbavimu ir gabenimu, o nukentėjusiųjų R. R. ir E. R. veiksmų laisvę suvaržė palenkdami nukentėjusiųjų valią – pasinaudojant jų pažeidžiamumu dėl sunkios materialinės padėties, lengvo protinio atsilikimo, nebrandumo, naivumo, pasyvumo, dėl to jos negalėjo aktyviai priešintis tokiems veiksmams ir išreikšti nesutikimo. Be to, nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo panaudota apgaulė – joms melagingai žadant gerai apmokamą darbą. Taip pat baudžiamojoje byloje tinkamai inkriminuota, jog kaltinamasis D. M. savo veiksmais siekė pelnytis iš to, kad nukentėjusiosios būtų išnaudojamos prostitucijai. Kaltinamojo veikos kvalifikavimui neturi reikšmės ir tai, kad nusikalstamai veikai padaryti, veikdami organizuotoje grupėje, ne visi kaltininkai, pagal jų išankstinį vaidmenų pasiskirstymą, atliko vienodus veiksmus. Svarbu tai, kad visi kartu, veikdami organizuotoje grupėje, sutartinais veiksmais siekė bendro rezultato.

65. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis D. M. ir kiti kartu nusikalstamą veiką padarę asmenys ketino pirkti ir parduoti nukentėjusiąsias darbui prostitutėmis (duomenys neskelbtini), pats kaltinamasis šių aplinkybių nepripažįsta, todėl šios aplinkybės šalintinos iš kaltinimo D. M. kaip neįrodytos.

IV. Bausmės skyR.

66. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

67. Kaltinamojo D. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis D. M. pripažįsta kai kurias faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, tačiau savo veiksmus įvykio metu vertina tik kaip iš draugiškumo pagalbą pažįstamam K. L., kurio prašymu dviem merginoms nupirko bilietus į (duomenys neskelbtini) ir turėjo padėti joms įsikurti, teigia iš jų darbo prostitutėmis nesiekęs gauti kokios nors finansinės naudos, taip siekia sumenkinti savo vaidmenį labai sunkaus nusikaltimo padaryme. Kaltinamojo D. M. sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

68. Už kaltinamojo padarytą labai sunkų nusikaltimą – kvalifikuotą prekybą žmonėmis, pagal BK 147 str. 2 d., numatytas tik laisvės atėmimas nuo ketverių iki dvylikos metų.

69. Teismas, vertindamas kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsižvelgia į tai, kiek ir kokius BK 147 str. numatytus objektyviuosius ir kvalifikuojančius nusikalstamos veikos požymius kaltinamasis padarė, kokiu būdu padaryta nusikalstama veika, kokios dėl to kilo pasekmės, kokia atsirado žala. Teismas atkreipia dėmesį, kad nusikalstama veika padaryta mažiau pavojingu būdu, tai yra darant nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąsias nebuvo naudotas fizinis smurtas, dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nekilo sunkių pasekmių, nes nukentėjusiosios nebuvo išgabentos į užsienį, nebuvo įtrauktos į prostituciją ir nebuvo pelnomasi iš jų prostitucijos. Tai rodo mažesnį kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą vertinant ją kitų baudžiamųjų bylų, susijusių su prekyba žmonėmis, kontekste.

70. Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius jį iki nusikalstamos veikos padarymo (ankstesnės nusikalstamos veikos, kiti teisės pažeidimai, vertybinė orientacija, požiūris į šeimą, darbą, mokslą ir pan.), nusikalstamos veikos padarymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamasis D. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Jis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, neteistas (t. 5 b. l., 144, 149), administracine tvarka nebaustas (t. 5 b. l., 166-169), UAB (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos centre nesilankė (t. 5 b. l., 171), vedęs, turi du pilnamečius vaikus, profesinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), darbininku, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 6, b. l. 53-54), (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus administracijos charakterizuojamas teigiamai (t. 6 b. l., 135). Teismas, atsižvelgia ir į tai, kad D. M. nusikalstamą veiką padarė 2011 balandžio mėnesį, baudžiamasis procesas užtruko 11 metų, 2014-05-14 prokuroro nutaR. jis buvo pripažintas įtariamuoju, slapstėsi nuo tyR. ir tik 2021-11-25 buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini).

71. Nagrinėjamu atveju nors BK 62 straipsnio nuostatų taikymo pagrindų D. M. atžvilgiu nenustatyta, tačiau teismas svarsto BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybę kaltinamajam.

72. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyR. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyR. asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K128/2011, 2K-300/2012, 2K–544/2014, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014).

73. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018 buvo išaiškinta, kad BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyR. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).

74. Nors nepripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuoširdus gailestis ir prisipažinimas, tačiau kaltinamasis D. M. pripažindamas faktines jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybes, neapsunkino šios bylos teisminio nagrinėjimo, taip pat nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaip minėta, D. M. nusikalstamą veiką padarė neteistas (teistumui išnykus), nebaustas administracine tvarka, tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek po jos D. M. dirba, nuo veikos padarymo praėjo daugiau nei vienuolika metų, duomenų apie jo atžvilgiu pradėtus naujus ikiteisminius tyR.s – nėra, Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos charakterizuojamas teigiamai, kas leidžia spręsti apie jo, kaip asmenybės mažesnį pavojingumą visuomenei, todėl jam BK 147 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos net ir minimalios bausmės – 4 metų laisvės atėmimo – paskyR. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl teismo įsitikinimu jam taikytina BK 54 straipsnio 3 dalis. Sprendžiant dėl mažesnės nei sankcijoje numatyta bausmės paskyR., teismas laikosi nuomonės, jog skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms D. M. skirtina nors ir švelnesnė nei sankcijoje numatyta, tačiau laisvės atėmimo bausmė, terminą nustatant mažesnį nei pusė minimalios BK 147 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės.

75. BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Ši nuostata 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 buvo pripažinta netekusia galios. BK 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) pripažinus netekusia galios, teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietos. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta nustatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) ir ją lemia padaryto nusikaltimo, už kurį asmuo nuteisiamas, kategorija, nurodyta BK 11 straipsnyje. Kaltinamajam D. M. paskyrus bausmę už labai sunkų nusikaltimo padarymą, nenurodžius laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, pagal BVK 83 straipsnio (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) 1 dalį bausmę jis turi atlikti kalėjime.

76. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtys nustatytos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse: veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką paD.io asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką paD.iems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (2 dalis); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką paD.io asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis).

77. Konkretaus kaltinamajam už labai sunkų nusikaltimą požiūriu BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatytas nuteistajam palankesnis teisinis reguliavimas nei teisinis reguliavimas, susiformavęs šią dalį pripažinus netekusia galios, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą nuteistieji laisvės atėmimu už labai sunkų nusikaltimą visais atvejais bausmę atlieka kalėjime, o pagal BVK nustatytą teisinį reguliavimą pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisinė padėtis yra palankesnė nei šią bausmę atliekančiųjų kalėjime. Byloje nustatyta, kad labai sunkų nusikaltimą D. M. padarė 2011 balandžio mėnesį, t. y. iki 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 straipsnio, kuriuo BK 50 straipsnio 3 dalis buvo pripažinta netekusia galios, įsigaliojimo, todėl, vadovaudamasis BK 3 straipsnio 1 dalimi, 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), todėl už labai sunkų nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmę skirtina atlikti pataisos namuose.

78. Į bausmės laiką įskaitytinas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. lapkričio 25 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d.

79. Kaltinamajam D. M. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo sąlyga nėra pakitusi, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ar net keleta jų, negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o būtent – užtikrinti jo dalyvavimą procese, netrukdomą baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio vykdymą, todėl suėmimo taikymo terminas kaltinamajam pratęstinas, konstatuojant, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas.). Remiantis išdėstytu, kaltinamajam D. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

V. Civilinis ieškinys ir kiti klausimai

80. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiųjų R. R. ir E. V. atstovas advokatas D. P. pareiškė kiekvienai iš nukentėjusiųjų po 5000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Prašo šias sumas priteisti iš kaltinamojo D. M. (t. 6, b. l. 51-52). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios palaikė civilinį ieškinį, tačiau tvirtino, jog po įvykio praėjo daug laiko ir šiuo metu negali paaiškinti, kokia joms padaryta žala, tačiau pats faktas, jog turės dirbti prostitutėmis sukėlė blogas emocijas.

81. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą paD.io asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais, bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.

82. Byloje surinktais įrodymais objektyviai nustatyta, jog dėl nusikalstamų kaltinamojo D. M. veiksmų nukentėjusiosios patyrė dvasinius sukrėtimus, išgyvenimus bei nepatogumus. Neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, vadovaujantis itin žemomis, teisės ir moralės požiūriu niekaip nepateisinamomis paskatomis. Dėl kaltinamojo D. M. neteisėtų veiksmų nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos faktas yra įrodytas, tačiau žalos dydis, nurodytas civiliniame ieškinyje, aiškiai neatitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijų.

83. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamasis D. M. nusikalstamą veiką padarė veikdamas kartu su K. L., kurio atžvilgiu šioje byloje yra priimtas apkaltinamasis 2013-07-24 Šiaulių apygardos teismo nuosprendis. Nagrinėjant K. L. bylą nukentėjusiosios nurodė, kad po įvykio buvo labai išsigandusios, vengė bendrauti su aplinkiniais, labai pergyveno. Liudytojos V. R., I. A. patvirtino, jog po nagrinėjamo įvykio nukentėjusiosios tapo jautresnės, nervingesnės ir vengė bendrauti. Iš minėto nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad nuspręsta priteisti iš K. L. po 5000 litų, kas šiuo metu atitinka po 1448 Eur (1 litas - 0.2896 euro), nukentėjusiosioms R. R. ir E. R. neturtinės žalos atlyginimo.

84. Nustatant neturtinę žalą vertintina tai, kad nukentėjusiųjų atžvilgiu nebuvo vartojama akivaizdi ir grubi psichinė ar juo labiau fizinė prievarta, fiziškai ribojama jų laisvė, dėl padarytos nusikalstamos veikos nekilo sunkių pasekmių, jos nebuvo išgabentos į užsienį, nebuvo įtrauktos į prostituciją, nebuvo pelnomasi iš jų prostitucijos. Nusikaltimu nebuvo sukeltos negrįžtamos ir ilgalaikės neigiamos pasekmės nukentėjusiosioms, nėra duomenų apie liekamojo pobūdžio padarinius jų psichikai ir elgesiui. Kartu pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgiama į šią žalą paD.io D. M. kaltę – tiesioginę tyčią, jo turtinę padėtį – jis dirbantis, gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), duomenų apie jo tuR.s įsiskolinimus teismui nepateikta. Atsižvelgiant į visas civilinio ieškinio išsprendimui reikšmės turinčias aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiformavusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas konstatuoja, jog 2013-07-24 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu iš nuteistojo K. L. nukentėjusiųjų naudai priteista po 1448 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankama nukentėjusiųjų neturtinei žalai atlyginti. Byloje nėra jokių duomenų apie neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosioms.

85. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje pareikštame nukentėjusiųjų civiliniame ieškinyje prašoma atlyginti tą pačią neturtinę žalą, kuri buvo padaryta organizuota bendrininkų grupe veikusių D. M. ir K. L. nusikalstama veika, kuri jau buvo priteista 2013-07-24 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu iš nuteistojo K. L., bei vadovaujantis CK 6.279 straipsniu, iš kaltinamojo D. M. neturtinė žala nukentėjusiosioms priteistina solidariai su nuteistuoju K. L., iš kurio ši žala nukentėjusiosioms jau buvo priteista ankstesniu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

86. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 106 straipsnis, kuris numato teisę iš nuteistųjų priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš jo nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 str. 2 d.). Taigi, baudžiamojoje byloje prašomas priteisti patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti visos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį.

87. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas D. P. pateikė 2022-11-22 prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir dokumentus – 1000 Eur sąskaitą už teisinės paslaugas VŠĮ „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centas“ dėl nukentėjusiųjų R. R. ir E. V. atstovavimo ikiteisminiame tyrime ir teisme; 2022-05-05 Seb banko pavedimą, jog VŠĮ „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centas“ sumokėjo advokatui 1000 Eur (t. 6 b. l., 121-123). Prašoma iš kaltinamojo D. M. priteisti šias bylinėjimosi išlaidas. Nukentėjusiųjų patirtų atstovavimo išlaidų dydis - 1000 Eur, už dviejų nukentėjusiųjų atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir teisme sumokėtas advokatui D. P. nėra per didelis, ir atsižvelgiant į advokato dalyvavimą ikiteisminiame tyrime, teismo pasėdžiose, pateiktą civilinį ieškinį ir prašymus atstovaujant nukentėjusiąsias, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, todėl priteistinas iš kaltinamojo D. M..

88. Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 straipsnio 2 dalį (2005 06 23 įstatymo Nr. X-272 redakcija) ir pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką D. M. įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2021 m. lapkričio 25 d. iki 2022 m. gruodžio 22 d.

D. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo pratęsti paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, kurią nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti iš dalies ir iš D. M. priteisti po 1448 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) nukentėjusiosioms R. R. ir E. V. neturtinės žalos atlyginimo solidariai su nuteistuoju K. L., iš kurio ši neturtinė žala nukentėjusiosioms buvo priteista Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 24 d. nuosprendžiu.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl D. M. atžvilgiu išduoto Europos arešto orderio įvykdymo patirtas 2306,69 Eur (du tūkstančiai trys šimtai šeši eurai 69 euro centai) išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas išieškoti iš D. M. Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.

Priteisti iš D. M. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) VŠĮ „Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centas“ patirtoms advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus BPK 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.