Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Navasaitienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

D. J. (D. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2020 m. gegužės 31 d. apie 17.10 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,93 promilių neblaivumas), smurtaudamas šeimos nario atžvilgiu, t. y. suduodamas tėvui A. J. (A. J.) ne mažiau kaip tris smūgius į galvą bei ne mažiau kaip du kartus įspirdamas nukentėjusiajam į krūtinės sritį, sukėlė šiam fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais D. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. birželio 1 d. įtariamuoju apklaustas D. J. nurodė, kad įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi. Vertėjas nereikalingas. Priklausomybių ligų centruose ar psichikos sveikatos centruose ar ligonėse niekada nesigydė. Galvos traumų turėjo, kada – neprisimena. 2020 m. gegužės 31 d. grįžo namo į butą (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su savo tėvu A. J. ir A. J. Buvo išgėręs. Vakare apie 16.00 val., tiksliai laiko nepamena, tarp jo ir tėvo kilo žodinis konfliktas, nes neseniai mirė jo motina ir tėvas pradėjo kalbėti apie savo ir jo mirtį, apie laidotuves. Tada jis labai susinervino ir galimai galėjo tėvui suduoti, tačiau tiksliai neatsimena nei kiek kartų, nei į kokias kūno vietas, tačiau gali būti taip, kaip teigia tėvas. Neturėjo tikslo tėvo primušti, tiesiog tą akimirką buvo labai susijaudinęs ir išgėręs, dėl neblaivumo visko gerai neatsimena. Dėl savo poelgio labai gailisi ir nori atsiprašyti tėvo ir susitaikyti su juo. Šiuo metu galėtų pagyventi pas savo geriausią draugą J. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 38–40).

Iš 2020 m. gegužės 31 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėjas A. J. pranešė apie tai, kad 2020 m. gegužės 31 d. apie 17.10 val. (duomenys neskelbtini), tarp jo ir sūnaus D. J., gimusio (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas, po kurio jis gavo ranka smūgį į galvą, paskui koja į krūtinę, dėl ko patyrė fizinį skausmą. Pranešėjas apklaustas liudytoju parodė, jog 2020 m. gegužės 31 d. apie 17.10 val. jo neblaivus sūnus D. J., gimęs (duomenys neskelbtini), grįžo namo, o jis (liudytojas) jam pasiūlė pavalgyti, o D. J. nuėjo į savo kambarį paimti cigarečių. Sūnui grįžus, jis pradėjo su tėvu konfliktuoti, sakydamas, kad jei sūnus sužinos, kad liudytojas nunuodijo savo buvusią žmoną, mirusią prie 10 dienų, jį užmuš ir negyvą pakars. Liudytojas paprašė sūnaus nusiraminti, po ko D. J. jam ranka sudavė apie tris kartus į galvą ir keletą smūgių iš kojos į krūtinę. Dėl to patyrė fizinį skausmą. 2020 m. gegužės 31 d. apžiūrint įvykio vietą bute adresu: (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad bendra buto tvarka nepažeista, grumtynių pėdsakų nesimato, daiktai savo vietose, raudonos spalvos skysčių, panašių į kraują, nepastebėta, įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos. Pridėtos fotonuotraukos (b. l. 1–9).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2020 m. gegužės 31 d. 17.06 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, kad girtas sūnus D. J. ((duomenys neskelbtini) m.) triukšmauja, konfliktuoja. Vaikų nėra. Greitoji medicinos pagalba nereikalinga. Peršalimo požymių nejaučia. Laukia (b. l. 14).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Patrulių rinktinės 1-os kuopos 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. (A.) S. 2020 m. gegužės 31 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad patruliuodami kartu su kolega E. Zabuliu, 2020 m. gegužės 31 d. apie 17.50 val. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) gavo pranešimą vykti į (duomenys neskelbtini), pas ekipažą V1910 dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus į įvykio vietą, kolegos perdavė sulaikytą D. J., gimusį (duomenys neskelbtini), kurį 18 val. pristatė į Vilniaus apskrities VPK OVS. Faktinis sulaikymo laikas 17.35 val. (b. l. 16).

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2020 m. birželio 3 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad nukentėjusysis A. J. su Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2020 m. gegužės 31 d. užduotimi atlikti objektų tyrimą į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė taip pat nesikreipė ir į gydymo įstaigą (b. l. 21).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2020 m. gegužės 31 d. 18.11 val. D. J. nustatytas 1,93 promilių neblaivumas (b. l. 22).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo D. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiojo A. J. pareiškimas ir parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, policijos įvykių registro išrašas, alkotesterio kvito rodmenys), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo D. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, 2020 m. gegužės 31 d. apie 17.10 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,93 promilių neblaivumas), smurtaudamas prieš savo šeimos narį – tėvą A. J., sudavė jam ne mažiau kaip tris smūgius į galvą bei ne mažiau kaip du kartus įspirdamas į krūtinės sritį, sukeldamas šiam fizinį skausmą.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 49–51), nukentėjusysis taip pat informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 52).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę D. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 3 d.) smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai.

Teismas vertina, jog yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kita vertus, teismas vertina, jog kaltinamojo D. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. J. – jauno amžiaus, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, administracine tvarka baustas, neteistas (b. l. 43–48), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje nėra.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajam D. J. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam šios bausmės rūšies vidurkiui, t. y. 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kartu paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, t. y. įpareigojant jį gydytis nuo alkoholizmo, kadangi pats sutinka (BK 48 str. 6 d. 4 p.).

Pažymėtina, jog kaltinamasis D. J. padarė nusikaltimą prieš šeimos narį, susijusį su fizinio smurto panaudojimu, todėl tikslinga jam skirti ir BK 72² straipsnyje numatytą ir prokurorės siūlomą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė, kuri savo esme yra susijusi su siekiu koreguoti kaltinamojo elgesį ir užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui, taip pat padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam D. J. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis D. J. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 31 d. 17.35 val. iki 2020 m. birželio 1 d. 12.15 val. (viena diena) (b. l. 24–26). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, D. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 41–42) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. J. (D. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. J. (D. J.) paskirti galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti D. J. (D. J.) baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu per 6 (šešis) mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti D. J. (D. J.) vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną nuo 2020 m. gegužės 31 d. 17.35 val. iki 2020 m. birželio 1 d. 12.15 val., ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

D. J. (D. J.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti D. J. (D. J.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti D. J. (D. J.), kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ar šaukimo gavimo.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.