- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-08
- Bylos Nr.
- 2-1802-325/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Petras Kontrimas
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- A. P.
- Išvadą teikia
- Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui A. P., institucija, teikianti išvadą byloje, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi su ieškiniu ir prašė pakeisti 2008-03-20 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį, nustatant nepilnamečiam vaikui A. P., gim. 1997-01-31, mokamo išlaikymo dydį po 700,00Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei paskiriant ieškovę uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad šiuo metu jos turtinė padėtis, lyginant su 2008 m. yra pablogėjusi, be to, išaugo sūnaus poreikiai.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad nesutinka su ieškovės reikalavimais, prašė ieškinį atmesti (b.l. 29-30).
Institucija, teikianti išvadą byloje, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnamečio vaiko A. P., gim. 1997-01-31 priteisto išlaikymo padidinimas iki 700,00 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš sūnaus tėvo A. P. atitinka vaiko interesus (b.l. 22-24).
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino, kad jos pačios pajamos yra minimalios. Ji turi išlaikyti nepilnametį sūnų, bei pilnametę dukrą G. P., kuri šiuo metu mokosi, todėl jai sunku užtikrinti tinkamą vaiko išlaikymą. Papildomai paaiškino, kad šiuo metu atsakovas teikia po 400 Lt kas mėnesį. Ji manė, kad atsakovas teikia išlaikymą abiems vaikams.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškovės prašoma 700,00 Lt suma sūnaus išlaikymui nesutiko. Paaiškino, kad jo pajamos yra 2500Lt kas mėnesį. Jis sūnaus išlaikymui teikia po 400 Lt kas mėnesį. Jis papildomai dar turi išlaikyti jo dabartinėje šeimoje augantį sūnų G. P., bei sugyventinės dukrą (duomenys neskelbtini). Faktiškai jo materialinė padėtis šiuo metu yra pablogėjusi, todėl ieškinį prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) A. P. ir I. K. gimė sūnus P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l.12). 2008-03-20 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta A. P. ir I. K. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, bei patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria A. P. įsipareigojo mokėti kas mėnesį po 200,00 Lt sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės (b.l. 7-8). A. P. šeimos sudėtis yra: sugyventinė I. Š., podukra E. R., sūnus G. P.(b.l.32).
CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, taip pat atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius. Tai yra, pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str., 3.3 str.). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (Lietuvos Respublikos CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Vaiko išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Konstitucijos 38 str. įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą reikalingą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Tik esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis sūnus po santuokos nutraukimo liko gyventi su ieškove ir šiuo metu gyvena su ja. Teismo sprendimo priėmimo dienai šalių sūnus yra septyniolikos metų, nuo (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria A. P. įsipareigojo mokėti kas mėnesį po 200,00 Lt nepilnamečio sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės, praėjo daugiau nei šeši metai, per šį laikotarpį pakilo maisto produktų, būsto išlaikymo, vaistų, rūbų ir kitų vaikų pragyvenimui būtinų prekių kainos, padidėjo infliacija. Šios aplinkybės patvirtina išaugusius vaiko poreikius, kurių tenkinimui reikia papildomai lėšų, todėl pripažintina, kad šiai dienai sūnaus išlaikymui priteistų 200,00 Lt lėšų net būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti. Ieškovė imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą ir pan. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atsižvelgia į Lietuvos teismų formuojamą praktiką, į tai, kad atsakovas A. P. dirba, gauna 2500 Lt mėnesines pajamas. Duomenų, kad atsakovas teiktų išlaikymą sūnui kitokiais būdais, nei yra nustatyta teismo sprendimu, nenustatyta.
Ištyręs ir įvertinęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis nors ne iš esmės, bet pasikeitė, taip pat išaugo bylos šalių sūnaus poreikiai. Teismas pripažįsta ieškovės finansinių galimybių sumažėjimą, todėl iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis gali būti didinamas. Byloje įrodymų, kurie paneigtų ieškovės turtinės padėties pablogėjimą, nėra ir atsakovas tokių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 176-179 str.).
Remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo 700,00 Lt mėnesinėmis išmokomis nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo padėtį, tačiau teismas privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovas nėra finansiškai pajėgus mokėti tokio dydžio išmokų, todėl ieškovės prašomas sūnaus išlaikymui reikalingas dydis mažintinas iki 500,00 Lt Atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus poreikius, į ieškovės išlaidų padidėjimą, šalių turtinę padėtį, bei siekiant išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, nepažeidžiant proporcingumo principo, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti 2008-03-20 teismo sprendimu nustatytą atsakovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį
Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p). Tenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškoma iš atsakovo į valstybės biudžetą Todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 200,00 Lt žyminis mokestis (CPK 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2008-03-20 teismo sprendimu nustatytą atsakovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) teikiamo išlaikymo dydį ir nustatyti sūnui P. P., gim. 1997-01-31, a.k.9701312523, mokamo išlaikymo dydį po 500,00Lt(144,81EUR) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme dienos – 2014-10-28 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti sūnaus išlaikymui priteistas lėšas uzufrukto teise.
Iš atsakovo A. P. a.k(duomenys neskelbtini) priteisti 200,00Lt(57,92EUR) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.