- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-28
- Bylos Nr.
- 1A-86-491/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Nukentėjusysis
- J. B.
- Nuteistasis
- K. B.
- Advokatai
- Arnoldas Šukaitis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Kristinos Latožienės ir Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį areštu 54 paroms;
- pagal BK 187 straipsnio 3 dalį areštu 20 parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir jam skirta subendrinta bausmė – areštas 54 paroms.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 36 parų arešto.
Į paskirtą bausmę įskaitytas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros, ir nuspręsta, kad jo neatliktos bausmės dalis yra 34 paros arešto.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. vasario 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir to paties teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartimi pakeistos bausmės dalimi ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 45 paroms. Bausmę nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2025 m. vasario 17 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. K. B. buvo nuteistas už tai, kad 2024 m. spalio 3 d. apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), kambaryje, smurtavo artimoje aplinkoje nežymiai sužalodamas kartu gyvenančią motiną J. B. bei padarydamas nukentėjusiajai turtinę žalą, tai yra tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai smūgius į galvą, nugarą ir rankas, kuriomis nukentėjusioji gynėsi nuo smūgių užsidengdama galvą, kelis kartus spyrė į sėdmenis, taip sukeldamas J. B. fizinį skausmą, ir, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame žaste, nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą; po to, tęsdamas poveikį nukentėjusiajai darančius smurtinius veiksmus, tyčia, mesdamas kėdę bei daužydamas kumščiu, sudaužė 396 Eur vertės televizorių „Panasonic TX-50LX650E“, taip sugadindamas nedidelės vertės J. B. turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis K. B. prašo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį jam paskirti viešųjų darbų arba laisvės apribojimo bausmes, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo bei uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.
2.1. Nurodo, kad 90 parų arešto bausmę jis atliko 2025 m. kovo 4 d. Šios bausmės atlikimo metu buvo kelis kartus sumuštas, dėl to dar kartą atlikinėti arešto bausmę jis bijo.
2.2. Jis savo kaltę pripažino, gailisi, jo motina jam atleido, pretenzijų jam neturi. Jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, sunkių pasekmių nesukėlė, šios veikos buvo greitai išaiškintos, jis ikiteisminiam tyrimui netrukdė. Tai sudaro pagrindą jam švelninti už abi nusikalstamas veikas paskirtas bausmes.
3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti. Nukentėjusioji paliko klausimą spręsti teismui. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. B. prašo jam už nusikaltimus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį paskirti švelnesnes bausmes – viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, ir pateikia su tuo susijusius argumentus, akcentuodamas savo kaltės pripažinimą, gailestį, netrukdymą ikiteisminiam tyrimui, sunkių padarinių nesukėlimą, žadėdamas nebedaryti naujų teisės pažeidimų bei gydytis nuo alkoholizmo. Todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą klausimu, ar pirmosios instancijos teismas nuteistajam K. B. tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą skirdamas bausmę.
5. Už nusikaltimą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų. Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba areštu. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas nuteistajam K. B. bausmę, vadovavosi bausmių skyrimo pagrindais bei sąlygomis, numatytais BK 54, 61 straipsniuose, ir bausmės skyrimą pakankamai motyvavo. Šie motyvai aiškūs, konkretūs bei išsamūs, atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino K. B. nusikalstamų veikų pavojingumą, ankstesnes jo nusikalstamas veikas, jo asmenybę ir padarė pagrįstą bei teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamas veikas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį jam paskyrus arešto bausmes, didesnes už minimalias. Su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais teisėjų kolegija sutinka.
6. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas K. B. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą bei vieną baudžiamąjį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai nustatė K. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis savo kaltę pripažino bei gailisi, ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikų padarymui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie K. B. asmenybę ir jos pavojingumą, tinkamai įvertino ir kitus jį charakterizuojančius bylos duomenis – kad jis anksčiau teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, naujas nusikalstamas veikas jis padarė neatlikęs ankstesnės jam paskirtos bausmės, jis daugybę kartų baustas administracine tvarka, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad visa nuteistojo K. B. teistumo istorija (1 t., b. l. 98-133) rodo, jog jis tiek prieš savo motiną, tiek prieš močiutę anksčiau fizinį smurtą naudojo 3 kartus, visais atvejais buvo neblaivus. Taip pat jis teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų (plėšimo, vagystės) padarymą, kai buvo dar nepilnametis. Visa tai rodo apie nuteistojo polinkį smurtauti artimoje aplinkoje, kad jis su artimaisiais nelinkęs problemų ar gyvenimiškų situacijų spręsti taikiai. Už šiuos aptartus ankstesnius K. B. nusikaltimus artimoje aplinkoje jam buvo taikytos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimai. Tačiau dviem atvejais iš trijų jis nesilaikė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės sąlygų, dėl ko ši bausmė jam buvo keičiama į areštą. Ir, kaip jau minėta, naujas nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, K. B. padarė atlikdamas ankstesnę jam paskirtą bausmę už močiutės nežymų sveikatos sutrikdymą (laisvės apribojimą, kuris vėliau buvo pakeistas į areštą). Tai atskleidžia K. B. neigiamą požiūrį į bendrai visiems priimtinas moralės normas, charakterizuoja jį kaip linkusį pažeisti nustatytas elgesio taisykles, nedarantį išvadų dėl savo netinkamo elgesio. Įvertinus, kad tai ne pirmas tokio pobūdžio nuteistojo smurtinis nusikaltimas, darytina išvada, jog šios jo nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o jau susiformavusio, priešingo teisei, jo elgesio tąsa bei rezultatas. Todėl nuteistojo K. B. apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, t. y. prisipažinimas bei gailestis, sunkių pasekmių nesukėlimas ir pan., viena vertus, pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertintos skiriant jam bausmę, kita vertus, nenusveria minėtų aplinkybių apie K. B. polinkį naudoti fizinį smurtą prieš artimuosius, jam anksčiau paskirtų švelnesnių valstybės poveikio priemonių nepaisymą ir teigiamų išvadų nedarymą.
7. Apeliaciniame skunde nuteistasis K. B., kaip ir pirmosios instancijos teisme, kartoja, kad yra pasiryžęs gydytis nuo alkoholizmo. Bylos duomenimis, nuteistasis gydytis turimą priklausomybę žada jau kurį laiką, tačiau dėl to realių ir ilgalaikių priemonių nesiėmė. Byloje esančiuose rašytiniuose paaiškinimuose (2 t., b. l. 51-58) K. B. žadėjo išėjęs į laisvę po arešto bausmės atlikimo (2025 m. kovo 4 d.) gydytis specializuotoje įstaigoje, dalyvauti Minesotos programoje, tačiau iki šiol to nepadarė (apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo motina J. B. nurodė, kad K. B. toliau girtauja, jam taikomas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis). Pastebėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad K. B., nors būdamas jaunas ir darbingas, būtų kada nors dirbęs. Nagrinėjamu atveju jis fizinį smurtą prieš motiną J. B. panaudojo bei jos televizorių sugadino, nes J. B. jam, be 10 Eur, nedavė daugiau pinigų. Tokie bylos duomenys tik dar kartą patvirtina nuteistojo susiformavusias neigiamas nuostatas. Įvertinus visus šiuos duomenis, darytina išvada, kad K. B. ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimai, jo nepaveikė teigiama linkme, jis toliau darė nusikaltimus, todėl nagrinėjamu atveju yra teisingas bei pagrįstas jam griežtesnės bausmės – arešto, paskyrimas už abi jo padarytas nusikalstamas veikas. Priešingai teigti nesudaro pagrindo apeliaciniame skunde nuteistojo K. B. nurodomi sunkumai jam atliekant arešto bausmę, kadangi objektyvių duomenų dėl to byloje nebuvo gauta.
8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenustatė pagrindų K. B. taikyti BK 75 straipsnį. Teisėjų kolegija tam pritaria. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju, įvertinus K. B. nusikalstamų veikų pobūdį ir jo asmenybę (už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką teisiamas ne pirmą kartą), nebus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, be to, prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama asmenį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
9. Taigi, kaip matyti iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų, nuteistajam K. B. arešto bausmės paskyrimą iš esmės nulėmė aptartos jo asmenybę neigiamai charakterizuojančios aplinkybės ir duomenys apie tai, kad jis anksčiau yra teistas švelnesnėmis bausmėmis, tačiau jos nebuvo efektyvios, jis ir vėl nusikalto. Įvertinus K. B. asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jam už BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skundžiamu nuosprendžiu paskirta didesnės už baudžiamajame įstatyme numatytą minimalią arešto bausmės nėra aiškiai neteisingos arba aiškiai per griežtos. Šių bausmių subendrinimo jas apimant, taip pat sumažinimo vienu trečdaliu ir laikino sulaikymo įskaitymo į paskirtą bausmę klaidų pirmosios instancijos teismas taip pat nepadarė, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. B. paskirta bausmė savo rūšimi bei dydžiu yra teisinga, todėl ją švelninti nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomais argumentais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo K. B. apeliacinį skundą.