Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2024-03-28 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1436-1170/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-03-28
Bylos Nr.
e1-1436-1170/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-45298-2023-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Kaltinamasis
V. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1436-1170/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45298-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Lino Silevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – jis, 2023 m. lapkričio 25 d., apie 12.56 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus nuo alkoholio, vairavo automobilį „Renault Vel Satis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,47 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais savo veiksmais V. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. R. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad jis turi nuosavybės teise jam priklausantį automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jis 2023 m. lapkričio 23 d. atvyko adresu (duomenys neskelbtini) ir pastatė jam priklausantį automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pasistatė automobilį bendrame namo kieme tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Jam priklausantis automobilis „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjo namų kieme. Jis alkoholį pradėjo vartoti 2023 m. lapkričio 24 d., apie 10.30 val. Tą dieną vartojo degtinę „Absolut“, kuri yra 40 laipsnių stiprumo. Jis gėrė su savo pažįstamu, kurio nepageidauja įvardinti. Jie tą dieną dviese išgėrė tris butelius, tačiau kokios talpos, negali pasakyti. Jie valgė normaliai, t. y. karbonadą, salotų, duonos, o užgerdavo sultimis. Jis nuėjo miegoti apie 21.00 val. Pakilo (atsikėlė) 2023 m. lapkričio 25 d., apie 05.00 val., o apie 10.00 val. nuėjo į parduotuvę ir nusipirko degtinės „Auksinės“, 0,5 litro talpos, bei parsinešęs į namus vienas gėrė, po ko jam išgėrus paskambino tas pats pažįstamas ir jie vėl ėjo į parduotuvę, nusipirko vėl degtinės ir einant iš parduotuvės jis (V. R.) sugalvojo perstatyti savo automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jam atsisėdus prie jam priklausančio automobilio „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), parkuodamasis atbulomis užkabino šalia stovėjusį automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pajautęs, kad jis kažką užkabino, išlipo iš jam priklausančio automobilio „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir pamatė ateinantį vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo automobilio „VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininką. Po ko pastarasis pašaukė automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkę ir atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis prisipažino vairavęs automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurie patikrinę jo neblaivumą jam nustatė pirmą kartą 2,5 promilių girtumą, o antrą kartą 2,47 promilių. Dėl savo neblaivumo sutiko ir pretenzijų neturi, labai gailisi dėl savo tokio neatsakingo elgesio.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. R. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiosios parengties skyriuje specialistu. Jis 2023 m. lapkričio 25 d. dirbo pagal iš anksto sudarytą grafiką kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos specialiosios parengties skyriaus specialistu M. B. 2023 m. lapkričio 25 d. dirbant teritorijoje ir reaguojant į įvykius, kiek šiuo metu atsimena, apie 13.00 val. gavo iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), automobilis „Renault“ kliudė automobilį „BMW“ ir automobilio „Renault“ vairuotojas yra neblaivus. Atvykus nurodytu adresu, rado „BMW“ vairuotoją, kiek šiuo metu atsimena, G., pavardės neatsimena, taip pat prie automobilio „Renault“ stovėjo vyriškis vardu V., šiuo metu pavardės neatsimena, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, sutrikusi koordinacija, be to, buvo automobilis „VW Caravelle“, kurio vairuotojas, kiek šiuo metu atsimena, V., kitų duomenų neatsimena. Visi vairuotojai buvo prie savo automobilių. Automobilio „Renault“ vairuotojas buvo eismo įvykio kaltininkas, kuris jam paaiškino, kad būdamas neblaivus norėjo persiparkuoti savo automobilį namo kieme ir kliudė (duomenys neskelbtini) namų kieme du automobilius, t. y. „BMW“ ir „VW Caravelle“. Bendraujant su „BMW“ vairuotoja, pastaroji jiems pasakojo, kad ji automobilį „BMW“ pastatė (duomenys neskelbtini) kieme, automobilių stovėjimo aikštelėje ir per langą pastebėjo automobilį „Renault“ įvažiavusį į kitą automobilį „VW Caravelle“, o „Renault“ vairuotojas vaikščiojo prie jos automobilio ir apžiūrinėjo pastarosios automobilį ir, kadangi ji gyvena namo adresu (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, ji iškart išėjo į lauką bei pamatė apgadintą savo automobilį ir iškvietė policijos pareigūnus. Po ko jai bendraujant su automobilio „VW Caravelle“ savininku, pastarasis pasakojo, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), kitoje laiptinėje, moteris (G.) ir jis per savo virtuvės langą pamatė, kaip „Renault“ automobilio vairuotojas važiuodamas atbulomis parkavosi ir kliudė kaimynės „BMW“ automobilį ir po ko atsitrenkė į jo automobilį. Tada jis greitai išbėgo į lauką ir puolė stabdyti „Renault“ automobilį, kuris sustojo ir išlipęs vairuotojas iš automobilio, pradėjo jo atsiprašinėti. Po ko jie (pareigūnai) patikrino automobilio „Renault“ vairuotojo blaivumą, bet kiek „Renault“ vairuotojas pripūtė į alkotesterį, šiuo metu pasakyti negali, nes to neatsimena. Taip pat nori paminėti, kad „Renault“ automobilio vairuotojas pripažino vartojęs alkoholį ir vairavęs automobilį „Renault“.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. J. parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu. 2023 m. lapkričio 25 d., apie 13.00 val., kiek šiuo metu atsimena, jam būnant namuose, virtuvėje, pažiūrėjo per virtuvės langą ir pamatė kaip automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, kuri yra po jo virtuvės langais, kurie yra antrame aukšte, kaip jam iš matymo pažįstamas vyriškis, vairuodamas automobilį „Renault Vel Satis“, valstybinių numerių neatsimena, važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje, atbuline eiga, kliudė automobilio „BMW“, valstybinių numerių neatsimena, galą ir toliau sukdamas atbuline eiga įsirėmė į jam priklausantį automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tačiau jo nesugadino ir tik lengvai įsirėmė. Tada jis iškart išbėgo į lauką. Atėjęs prie automobilio „Renault Vel Satis“, pamatė jam iš matymo pažįstamą asmenį, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo palėtinta. Po ko jis to vyriškio paprašė išlipti iš automobilio ir jis išlipo. Po ko prie jų priėjo „BMW“ automobilio savininkė ir pamačiusi neblaivų vyriškį iškvietė policijos pareigūnus. Pretenzijų minėtam vyriškiui neturi, kadangi jis neapgadino jo automobilio „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o tiesiog įsirėmė į automobilio priekinio buferio kampą. Taip pat nori paminėti, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra tiesiai prieš jo virtuvės langą, matomumas buvo geras, dienos metas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialisto M. B. 2023 m. lapkričio 25 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 25 d. dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Specialiosios parengties skyriaus specialistu R. R. nustatytame maršrute, radijo ryšio šaukiniu „V1942“. Apie 13.00 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų dalies gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai neblaivus asmuo su automobiliu „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kliudė pranešėjos automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), visi vietoje, medikų nereikia. Atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje rado pranešėją G. M., kuri nurodė eismo įvykio kaltininką. Eismo įvykio metu buvo apgadintos trys transporto priemonės – automobiliai „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), V. J. priklausantis „Volkswagen Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Bendraujant su „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotoju, kaip vėliau paaiškėjo V. R., pastarajam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus ar vairavo minėtą transporto priemonę, V. R. atsakė, kad vairavo, norėjo ją perstatyti. Buvo nuspręsta patikrinti V. R. blaivumą. Paklaustas kada vartojo alkoholį, pastarasis teigė, kad ryte, todėl 30 minučių bus praėję nuo paskutinio alkoholio vartojimo. Alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0113, metrologinės patikros Nr. 1938623, pirmu neblaivumo nustatymu V. R. buvo nustatytas 2,57 promilės neblaivumas, o antruoju, praėjus nustatytam laikotarpiui, nustatytas 2,47 promilės neblaivumas.

2023 m. lapkričio 25 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad V. R. buvo nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, taip pat nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. V. R. nurodžius, kad jis alkoholį vartojo prieš daugiau nei 1 valandą, prietaisu „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0113, sertifikato Nr. 1938623, atliktas asmens tikrinimas: pirmuoju tikrinimu 13.08 val. buvo nustatytas 2,57 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu – 13.25 val. nustatytas 2,47 promilių neblaivumas. V. R. su alkotesterio parodymais sutiko, akte pasirašė.

2023 m. lapkričio 25 d. alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0113 išraše užfiksuota, kad V. R. 2023 m. lapkričio 25 d., 13:08:02 val. buvo nustatytas 2,57 promilių neblaivumas (asmens blaivumo testas Nr. 749), o 2023 m. lapkričio 25 d., 13:26:01 val. buvo nustatytas 2,47 promilių neblaivumas (asmens blaivumo testas Nr. 750).

2023 m. birželio 5 d. patikros sertifikate nurodyta, kad alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0113, patikros sertifikatas Nr. 1938623 galioja iki 2023 m. gruodžio 3 d., alkotesteris tinkamas naudoti.

2024 m. kovo 12 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo perklausytas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC), kurio informacinėje sistemoje 2023 m. lapkričio 25 d. buvo užregistruotas vienas skambutis. Garso įraše girdisi BPC darbuotojos ir paskambinusios pranešėjos moters pokalbis, pastaroji praneša, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus vairuotojas, vairuodamas automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kliudė jos automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), minėtas vairuotojas vietoje.

2024 m. kovo 12 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti šeši „BODY“ kameros vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, jog policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą, bendravo su kaltinamuoju V. R. ir pastarajam nustatė neblaivumą.

2023 m. lapkričio 25 d. VĮ „Regitra“ duomenų išraše užfiksuota, kad automobilio „Renault Vel Satis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra V. R..

VšĮ „Emprekis“ pažymoje apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvos Respublikoje nurodyta, kad lengvojo automobilio „Renault Vel Satis“ (2002 m. gamybos) 2023 m. lapkričio mėnesį vertė su PVM yra 2 096 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad V. R. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu V. R. savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio dieną apie 10.00 val. nuėjo į parduotuvę ir nusipirko degtinės „Auksinės“, 0,5 litro talpos, bei parsinešęs į namus vienas gėrė, po ko jam išgėrus paskambino pažįstamas ir jie vėl ėjo į parduotuvę, nusipirko vėl degtinės ir einant iš parduotuvės kaltinamasis sugalvojo perstatyti savo automobilį „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). V. R., atsisėdus prie jam priklausančio minėto automobilio, jis parkuodamasis atbulomis užkabino šalia stovėjusį automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir „VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pajautęs, kad jis kažką užkabino, išlipo iš jam priklausančio automobilio ir pamatė ateinantį vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo automobilio „VW“ savininką. Po ko pastarasis pašaukė automobilio „BMW“ savininkę ir atvyko policijos pareigūnai, kuriems jis prisipažino vairavęs automobilį „Renault“, pareigūnai patikrino jo neblaivumą ir pirmą kartą nustatė 2,5 promilių girtumą, o antrą kartą - 2,47 promilių girtumą. Dėl savo neblaivumo sutiko ir pretenzijų neturi. Šie kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės atitinka kitus byloje surinktus ir teismo įrodymais pripažintus duomenis bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas kaltinamojo vairavimą, esant neblaiviam, matęs V. J. parodė, kad 2023 m. lapkričio 25 d., apie 13.00 val., kiek atsimena, būnant namuose, virtuvėje, pažiūrėjo per virtuvės langą ir pamatė kaip automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, jam iš matymo pažįstamas vyriškis, vairuodamas automobilį „Renault Vel Satis“, važiuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje, atbuline eiga, kliudė automobilio „BMW“ galą ir toliau sukdamas atbuline eiga, įsirėmė į jam priklausantį automobilį „VW Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Tada jis iškart išbėgo į lauką. Atėjęs prie automobilio „Renault Vel Satis“, pamatė jam iš matymo pažįstamą asmenį, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo palėtinta. Po ko prie jų priėjo „BMW“ automobilio savininkė ir pamačiusi neblaivų vyriškį iškvietė policijos pareigūnus. Automobilių stovėjimo aikštelė yra tiesiai prieš jo virtuvės langą, matomumas buvo geras, dienos metas. Kaltinamajam inkriminuotą automobilio vairavimo esant neblaiviam faktą patvirtina ne tik aptarti bei tarpusavyje sutampantys proceso dalyvių parodymai, bet ir 2023 m. lapkričio 25 d. neblaivumo nustatymo aktas bei alkotesterio rezultatai, kuriuose užfiksuota, kad V. R. 2023 m. lapkričio 25 d., 13.08 val. patikros metu alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2,57 promilių neblaivumas, o 13.25 val. – 2,47 promilių neblaivumas, taip pat „BODY“ kameros vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota kaltinamojo neblaivumo patikrinimo procedūros eiga. Visi šie aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines V. R. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Taigi, įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad V. R. 2023 m. lapkričio 25 d., apie 12.56 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Renault Vel Satis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,47 promilių etilo alkoholio koncentracija. Minėtos, teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo V. R. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, taip pat nustatęs BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytus pagrindus, daro pagrįstą išvadą, jog baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Bylos aplinkybės yra aiškios.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. R. pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašo baudą išdėstyti dalimis dvejiems metams.

Dėl skirtinos bausmės

Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numato alternatyvias bausmes – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę V. R., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

V. R. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, V. R. neteistas. Iš byloje esančio 2024 m. kovo 20 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad V. R. baustas administracine tvarka už – važiavimą be bilieto; automobilio pastatymą stovėjimo vietoje, neturint specialaus leidimo statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje; karantino taisyklių pažeidimą, administracinės nuobaudos galioja, paskirtas baudas sumokėjo. „Sodros“ duomenimis nedirba, tačiau nuo 2023 m. gruodžio 11 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta V. R. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro prašomą bausmės rūšį – baudą. Prokuroro pasiūlyta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką V. R. elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

Teismas, atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, taip pat kartu su bausme skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį bei apimtį, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis ir V. R. prašymą, vertina, kad skirtinos baudos sumokėjimui tikslinga nustatyti 18 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas vertina esant tikslinga V. R. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis minimaliam – vienerių metų terminui galėtų būti pateisinamas tik tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Kita vertus, tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteiktomis specialiomis teisėmis padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Teismas įvertina tai, kad V. R. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija – 2,47 promilės, daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei daugiau nei pusantro karto viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,50 promilės). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis jam inkriminuotą ir teismo įrodytą pripažintą nusikalstamą veiką padarė namų kieme, nesaugiai bandė perparkuoti automobilį ir dėl to atsitrenkė į kitas dvi transporto priemones, t. y. kėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

Taigi, pirmiau aptartų kaltinamojo padarytą nusikaltimą charakterizuojančių aplinkybių visumoje, V. R. nustatytinas skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemonės terminas – 3 metai, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 29 d., t. y. nuo dienos, kai V. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pastarasis nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Renault Vel Satis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso būtent jam. Taigi, minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios V. R. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismas, įvertinęs automobilio „Renault Vel Satis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausymo V. R. faktą, pastarajam nustatytą girtumo aplinkybę bei laipsnį, konstatuoja būtinybę pagal BK 72 straipsnio 2-3 dalis kaltinamajam priklausančią transporto priemonę konfiskuoti. Pažymėtina, kad nesilaikant šios nuostatos ir automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų tikslinga konfiskuoti ne jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, bet jos vertės ekvivalentą. Galiausiai, V. R., užbaigiant ikiteisminį tyrimą prokuroro pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo išdavimo, neprieštaravo, kad jam, be siūlomos bausmės bei kitų baudžiamojo poveikio priemonių, būtų taikytas ir turto konfiskavimo institutas, konfiskuojant jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. Šią aplinkybę kaltinamasis patvirtino savo parašu.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, pripažintina, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyti visi pagrindai kaltinamajam V. R. taikyti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimu laikotarpiui nuo 2023 m. lapkričio 29 d. iki 2024 m. gegužės 29 d. kaltinamojo V. R. nuosavybės teise priklausančiai transporto priemonei – automobiliui „Renault Vel Satis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis BK 72 straipsnio 2-3 dalių pagrindais yra konfiskuojamas, prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiai transporto priemonei paliktinas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo dienos.

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimu V. R. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintinos, V. R. vairuotojo pažymėjimą perduodant VĮ „Regitra“.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Proceso išlaidų nėra, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

Šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti, t. y. kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, paliktini saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. R. paskirti galutinę 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Paskirti V. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę bei 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).

Paskirti V. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti automobilį „Renault Vel Satis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

V. R. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti. V. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą VĮ „Regitra“, galiojantį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2028 m. kovo 1 d., įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui, perduoti VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimu V. R. paskirtą laikino nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Renault Vel Satis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

Šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti, - kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti V. R., kad:

1. Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį e1-1436-1170/2024), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė