Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-44-602/2010

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2010-03-04
Bylos Nr.: I-44-602/2010
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Veslava Ruskan, Bronius Januška, Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas: K. M.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos finansų ministerijai

Kategorijos

1.2Aplinkos apsauga
1.3Užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje
16.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-44-602/2010

Proc. Nr. 3-61-3-01324-2009-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 1.3; 16.6; 74. (S)

SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2010 m. kovo 4 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Broniaus Januškos ir Jūros Marijos Strumskienės, sekretoriaujant Jolitai Varnaitei, dalyvaujant pareiškėjui K. M., atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovei Linai Lukoševičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos finansų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo ir atleidimo iš tarnybos pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

pareiškėjas K. M. 2009-08-07 teismui padavė skundą (b. l. 2-9) ir 2009-09-30 patikslintą skundą (b. l. 78-80), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009-07-09 įsakymo Nr. 4-345 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo, pareigybių panaikinimo ir administracijos struktūrinių padalinių įsteigimo“ 1, 2.16.1 ir 3.2 punktus; Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009-09-24 įsakymą Nr. 12-172 „Dėl K. M. atleidimo iš pareigų“; 2) įpareigoti Ūkio ministeriją atkurti buvusią iki ginčijamo akto priėmimo padėtį: grąžinti K. M. į Vidaus audito skyriaus vedėjo pareigas arba jam prilyginamas pareigas ir išmokėti atlyginimą už priverstinę pravaikštą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad siekiant įgyvendinti Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 10 str. 1 d. 7 p. uždavinį, Ūkio ministerijoje įsteigtas Vidaus audito skyrius. Ūkio ministerijoje, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 13 str., galima taikyti dvi viešojo administravimo kontrolės formas, tačiau ministerijoje draudžiama neturėti vidaus audito tarnybos ar centralizuotos vidaus audito tarnybos. Išorės auditas negali būti vidaus audito skyriaus dalis, nes vidaus audito tarnyba yra tiesiogiai pavaldi ir atskaitinga viešojo juridinio asmens vadovui. Tuo tarpu vidaus ir išorės audito skyrius netinkamai užtikrintų išorės kontrolės funkcionavimą. Atlikdami išorės auditui būdingas funkcijas ir būdami priklausomi vidaus auditoriai negalės išlaikyti nešališkumo ir objektyvumo. Taigi ministerijoje turi būti įsteigtas ir veikti ne vidaus ir išorės audito skyrius, bet vidaus audito skyrius. Ministras, ginčijamu įsakymu panaikindamas visas vidaus audito skyriaus pareigybes, neužtikrina viešojo juridinio asmens vidaus audito skyriaus veiklos tęstinumo. Be to, ministras, remiantis Vyriausybės įstatymo 26 str. 3 d. 9 p., įpareigojamas ne tik patvirtinti ministerijos administracijos struktūrą, bet ir tuo pačiu teisės aktu patvirtinti institucijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašą. Darytina išvada, kad ūkio ministrui nėra leidžiama tvirtinti tik ministerijos administracijos struktūrą, o kitu atskiru teisės aktu – pareigybių sąrašą. Be to, ministro įsakymas konkuruoja su aukštesnės galios norminiu teisės aktu – Ūkio ministerijos nuostatais, kurių 28 p. nustato, kad ministerijos vidaus auditą atlieka ministerijoje įsteigtas Vidaus audito skyrius. Įsakymas nebuvo nustatyta tvarka paskelbtas ir pateiktas pareiškėjui, todėl laikytina, kad toks teisės aktas yra neteisėtas ir neįsigaliojo.

Per teismo posėdį pareiškėjas prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 72-74, 94-95).

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas neargumentuoja, kodėl mano, jog buvo pažeistas Įsakymų rengimo, leidimo ir įgyvendinimo kontrolės tvarkos aprašo 32.3 p. Pagal šio aprašo 32.1 p., įsakymas, jei neskelbiamas „Valstybės žiniose“, turi būti pateikiamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po įsakymo pasirašymo įsakymo vykdytojui ir už įsakymo įgyvendinimo kontrolę atsakingam asmeniui arba struktūriniam padaliniui. Taigi pareiškėjas save tapatina su tokiu asmeniu. Tačiau pavedimai nustatyti Ūkio ministerijos Personalo skyriui, įpareigojimai Vidaus audito skyriui ir pareiškėjui nenustatyti. Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 7 str. 5 d. nenustato, prieš kiek laiko iki vidaus tarnybos vadovo atleidimo viešojo juridinio asmens vadovas turi pranešti Finansų ministerijai. Ūkio ministerija pranešė Finansų ministerijai 2009-09-30 raštu Nr. (3.17)-142-3-5699. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad Vyriausybės įstatymo 26 str. 3 d. 9 p. nustatyta pareiga ministrui patvirtinti tuo pačiu teisės aktu ir ministerijos administracijos struktūrą, ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas, tačiau tai gali būti padaryta skirtingais įsakymais. Įsakymu nustatyta, kad pakeista struktūra įsigalioja nuo 2009-10-01, o pareigybės panaikinamos nuo 2009-10-01. Ūkio ministerijoje yra įsteigtas ir nuo 2009-10-01, nors ir kitu pavadinimu, bus vidaus audito tarnyba, jos funkcijos nėra perduotos kitiems valstybės tarnautojams ar darbuotojams. Pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi žodžio „išorinis“ reikšme, jis gali būti vartojamas priklausomai nuo konteksto. Viešojo administravimo subjekto administracijos padalinio uždaviniai ir funkcijos nustatomi jo nuostatuose. Ūkio ministerijos nuostatai parengti atsižvelgiant į Ministerijų, Vyriausybės įstaigų, įstaigų prie ministerijų nuostatų rengimo rekomendacijas. Pagal šių rekomendacijų 12 p., turi būti nurodoma, kas atlieka vidaus kontrolę, išorės auditą. Ūkio ministerijos nuostatuose tai ir buvo nurodyta – Vidaus audito skyrius. 2009-10-01 įsigaliojus naujai Ūkio ministerijos struktūrai, atsirado naujų padalinių, pasikeitė administracijos padalinių funkcijos. Vidaus audito tarnybos pavadinimo faktinis neatitikimas Ūkio ministerijos nuostatuose nurodytam pavadinimui nedaro Ūkio ministerijos struktūros pakeitimo neteisėtu. Pažymėjo, kad Ūkio ministerijos pareigybių sąrašas buvo patvirtintas 2009-09-30. Tai, kad paskirtas ūkio ministro visuomeninis konsultantas viešųjų pirkimų bei vidaus ir išorės audito klausimais, nepažeidė Ūkio ministerijos Vidaus audito skyriaus nepriklausomumo. Be to, Vidaus audito tarnybos pavyzdiniuose nuostatuose numatyta, kad tarnyba atlieka savo funkcijas ne tik viešajame juridiniame asmenyje, bet ir jam pavaldžiuose ar priskirtuose asmenyse. Ūkio ministerijos Vidaus audito skyrius atlieka Ūkio ministerijai pavaldžių ar priskirtų viešųjų juridinių asmenų vidaus auditą, tai laikytina išorine veikla.

Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundą atmesti.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą (b. l. 70, 91) nurodė, kad Finansų ministerija apie pareiškėjo atleidimą iš pareigų ir atleidimo priežastis buvo informuota 2009-09-30 raštu Nr. (3.17)-142-3-5699. Finansų ministerijos nuomone, išorės auditu yra laikytinas auditas, kurį atlieka nepriklausoma nuo audituojamos įmonės (įstaigos) audito įmonė pagal audito sutartį, o savivaldybių institucijose išorės finansinį ir veiklos auditą atlieka savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba. Išorės audito tarnyba negali būti audituojamų institucijų organizacinės struktūros dalis.

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas K. M. dirbo Ūkio ministerijos Vidaus audito skyriaus vedėjo pareigose.

2009-07-10 raštu Nr. (3.17-06)-3-PRAN226 pareiškėjas informuotas, jog dėl Vidaus audito skyriaus vedėjo pareigybės panaikinimo nuo 2009-10-01 pareiškėjas bus atleistas iš užimamų pareigų 2009-09-30 pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 9 p. (kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama); 2009-07-13 K. M. supažindintas su įsakymu (b. l. 42).

2009-09-24 ūkio ministro įsakymu Nr. 12-172, vadovaujantis Darbo kodekso 177 str., Valstybės tarnybos įstatymo 41 str. 2 d. 1 p. ir 4 d. bei 44 str. 1 d. 9 p., 2009-09-30 karjeros valstybės tarnautojas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Vidaus audito skyriaus vedėjas K. M. atleistas iš pareigų panaikinus Ūkio ministerijos Vidaus audito skyriaus A lygio 17 kategorijos vedėjo pareigybę (b. l. 81).

2009-09-30 ūkio ministro raštu Nr. (3.17)-142-3-5699 Finansų ministerija informuota, kad Ūkio ministerijos Vidaus audito skyriaus vedėjas K. M. 2009-09-30 atleistas iš užimamų pareigų, panaikinus jo pareigybę pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 9 p. (b. l. 96).

Pareiškėjas inicijavo teisme tarnybinį ginčą motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo pareigybė buvo panaikinta neteisėtai, ir reikšdamas atskirą reikalavimą dėl ministerijos struktūros pakeitimo ir pareigybės panaikinimo.

Byloje nustatyta, kad Vidaus audito skyrius Ūkio ministerijoje įsteigtas ir Vidaus audito skyriaus valstybės tarnautojų pareigybių aprašymai bei nuostatai patvirtinti 2007-09-03 ūkio ministro įsakymu Nr. 4-368 (b. l. 12-29).

2009-07-09 ūkio ministras įsakymu Nr. 4-345 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo, pareigybių panaikinimo ir administracijos struktūrinių padalinių įsteigimo“ patvirtino Ūkio ministerijos administracijos struktūrą (1 p.), panaikino ministerijos Vidaus audito skyriaus A lygio 17 kategorijos vedėjo pareigybę (2.16.1 p.), įsteigė ministerijos Vidaus ir išorės audito skyrių (3.2 p.). Nurodyta, kad įsakymo 2-3.39 punktai įsigalioja nuo 2009-10-01 (b. l. 30-41, 75).

2009-09-30 ūkio ministro įsakymu Nr. 4-473 patvirtintas Ūkio ministerijos valstybės tarnautojų pareigybių, tarp jų ir Vidaus ir išorės audito skyriaus, sąrašas, kuriame yra Vidaus ir išorės audito skyriaus A lygio 16 kategorijos vedėjo pareigybė (b. l. 97-103).

Pareiškėjas yra atleistas iš pareigų Valstybės tarnybos įstatymo (1999-07-08 Nr. VIII-1316, toliau ir - Įstatymas) 44 str. 1 d. 9 p. pagrindu (Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama).

Valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama, galima pripažinti teisėtu, kai yra konstatuojamas valstybės tarnautojo pareigybės panaikinimo faktas. Ginčijamu atveju buvo panaikintas Vidaus audito skyrius ir įsteigtas Vidaus ir išorės audito skyrius, panaikinta skyriaus vedėjo pareigybė ir įsteigta atitinkamo skyriaus vedėjo pareigybė.

Ūkio ministerijos Vidaus audito skyriaus nuostatai, patvirtinti 2007-09-03 ūkio ministro įsakymu Nr. 4-368 (b. l. 12-17), ir Ūkio ministerijos Vidaus ir išorės audito skyriaus nuostatai, patvirtinti 2009-09-30 ūkio ministro įsakymu Nr. 4-471 (b. l. 110-114), patvirtina, kad tiek panaikintas ministerijos struktūrinis padalinys, tiek įsteigtas ministerijos struktūrinis padalinys turi iš esmės analogiškus tikslus, uždavinius ir funkcijas. Ginčijamu atveju pagal teisės aktus yra negalima tokia situacija, kad minėto įsteigto naujo struktūrinio padalinio tikslai, uždaviniai ir funkcijos būtų iš esmės skirtingi, nes nurodyti dalykai yra nustatyti įstatyme.

1999 m. birželio 17 d. Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 13 str. nustato, kad viešojo administravimo subjekto vidaus administravimo kontrolės formos gali būti: 1) vidaus kontrolė ir vidaus auditas, atliekami įstatymų ir jų pagrindu priimtų teisės aktų nustatyta tvarka; 2) išorės auditas, vertinantis viešojo administravimo subjekto administracinės veiklos kokybę ir efektyvumą, taip pat vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos patikimumą.

2002 m. gruodžio 10 d. Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 (toliau – Įstatymas) 2 str. numato, kad vidaus audito tarnyba – viešojo juridinio asmens struktūrinis padalinys (skyrius, departamentas), įsteigtas atlikti vidaus auditą viešajame juridiniame asmenyje. Pagal Įstatymo 6 str. 1 d., vidaus audito tarnybos arba centralizuotos vidaus audito tarnybos turi būti įsteigtos Respublikos Prezidento institucijoje, Seimo kanceliarijoje, Ministro Pirmininko tarnyboje, ministerijose ir apskričių viršininkų administracijose. Savivaldybėse turi būti įsteigtos centralizuotos vidaus audito tarnybos.

Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 5 str. 2 d. yra nustatyti Vidaus audito pagrindiniai uždaviniai.

Panaikinto Vidaus audito skyriaus ir įsteigto Vidaus ir išorės audito skyriaus nuostatai patvirtina, kad ministerijoje buvo ir yra centralizuota vidaus audito tarnyba (Įstatymo 2 str. 1d.: centralizuota vidaus audito tarnyba – viešojo juridinio asmens struktūrinis padalinys (skyrius, departamentas), įsteigtas atlikti vidaus auditą viešajame juridiniame asmenyje bei visuose jam pavaldžiuose ir (arba) jo valdymo sričiai priskirtuose viešuosiuose juridiniuose asmenyse. Centralizuotai vidaus audito tarnybai šio įstatymo normos taikomos mutatis mutandis kaip ir vidaus audito tarnybai. Įstatymo 2 str. 6d.: vidaus audito tarnyba – viešojo juridinio asmens struktūrinis padalinys (skyrius, departamentas), įsteigtas atlikti vidaus auditą viešajame juridiniame asmenyje.).

Centralizuota vidaus audito tarnyba negali būti siejama su išorės audito veikla, nes centralizuotos vidaus audito tarnybos tikslas yra atlikti vidaus auditą juridiniame asmenyje bei visuose jam pavaldžiuose ir (arba) jo valdymo sričiai priskirtuose viešuosiuose juridiniuose asmenyse. Šis tikslas bei atitinkamos funkcijos buvo nustatyti ir panaikintame skyriuje.

Išorės auditas, vertinantis viešojo administravimo subjekto administracinės veiklos kokybę ir efektyvumą, taip pat vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos patikimumą, yra iš esmės skirtinga teisinė sąvoka bei veikla, todėl negali būti tapatinama vien lingvistine prasme aiškinant žodį „išorinis“.

Įsteigto Vidaus ir išorės audito skyriaus nuostatuose atsirado naujų funkcijų, kaip, pvz., organizuoti išorės auditorių paslaugų pirkimą (7.2 p.). Tokių funkcijų atsiradimas nekeičia vidaus audito skyriaus veiklos esmės, kuri yra nustatyta Įstatyme. Vidaus ir išorės audito koordinavimas ir derinimas yra sąlyginis, nes tai yra skirtinga, skirtingų subjektų atliekama veikla, todėl vidaus audito skyrius negali atlikti jokių esminių funkcijų, susijusių su išorės auditu. Todėl naujos skyriaus funkcijos nėra esminės.

Išvados dėl panaikinto ir įsteigto vidaus audito skyriaus esminio skirtumo negalimumo bei dėl skyriaus tikslų, funkcijų panašumo taikytinos taip pat ir skyriaus vedėjo pareigybei. Ūkio ministerijos Vidaus audito skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas, patvirtintas 2007-09-03 ūkio ministro įsakymu Nr. 4-368 (b. l. 18-19), ir Ūkio ministerijos Vidaus ir išorės audito skyriaus vedėjo pareigybės aprašymas, patvirtintas 2009-09-30 ūkio ministro įsakymu Nr. 4-472 (b. l. 161-162), patvirtina, kad skyriaus vedėjo uždaviniai ir funkcijos yra iš esmės tapatūs. Esminis skirtumas yra nustačius aukštesnius specialius reikalavimus tarnautojui, einančiam šias pareigas: 2007-09-03 įsakyme buvo nustatytas reikalavimas turėti ne mažesnę nei 2 metų darbo patirtį audito arba vidaus audito srityse ir 1 metų vadovaujamo darbo patirtį, 2009-09-30 įsakyme yra nustatytas reikalavimas turėti ne mažesnę nei 7 metų darbo patirtį audito arba vidaus audito srityse ir 4 metų vadovaujamo darbo patirtį.

Įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, priimamas į vidaus audito tarnybos vadovo pareigas, turi turėti: 1) aukštąjį ekonominį, vadybinį, viešojo administravimo arba teisinį universitetinį išsilavinimą; 2) ne mažesnę kaip 2 metų darbo patirtį audito arba vidaus audito srityje.

2009-09-30 ūkio ministro įsakyme nustatytas reikalavimas turėti aukštesnius reikalavimus, negu yra nustatyti įstatyme, prieštarauja nurodytam aukštesnės galios teisės aktui.

Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog buvo panaikintas struktūrinis padalinys, kuriame buvo pareiškėjo pareigybė ir dėl to buvo panaikinta atitinkama valstybės tarnautojo pareigybė. Vien formalių įsakymų nurodytu klausimu priėmimas negali sukurti pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 9 p. realių pasekmių atsiradimo. Dėl to valstybės tarnautojo atleidimas iš tarnybos yra pripažįstamas neteisėtu Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 9 p. pagrindu.

Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 7 str. 5 d. yra nustatytas specialus reikalavimas atleidžiant vidaus audito tarnybos vadovą: viešojo juridinio asmens vadovas, prieš atleisdamas iš pareigų vidaus audito tarnybos vadovą arba nutraukdamas su juo darbo sutartį, apie atleidimą praneša Finansų ministerijai, nurodydamas priežastis, išskyrus atvejus, kai vidaus audito tarnybos vadovas atsistatydina savo noru arba nutraukia darbo sutartį pareiškimu.

2009-09-30 raštu Ūkio ministerija pranešė Finansų ministerijai, kad Vidaus audito skyriaus vedėjas K. M. 2009-09-30 atleistas iš užimamų pareigų panaikinus jo pareigybę (b. l. 96, 91).

Ūkio ministerijos pranešimas Finansų ministerijai apie vidaus audito tarnybos vadovo atleidimą jo atleidimo dieną negali būti pripažintas tinkamu Įstatymo 7 str. 5 d. vykdymu. Įstatyme nėra nustatytas minimalus terminas, per kurį turėtų būti įvykdytas minėtas specialus įstatymo reikalavimas atleidžiant vidaus audito tarnybos vadovą, bet reikalavimas pranešti apie atleidimą prieš atleidžiant, negali būti suprantamas kaip pranešimas atleidimo dieną. Toks įstatymo aiškinimas neatitinka jo turinio bei paskirties.

Valstybės tarnybos įstatymas nustato tam tikrus apribojimus, kuriems esant tarnautojas negali būti atleistas iš tarnybos (Įstatymo 44 str. 5, 6 d.); nustato išeitinių išmokų ir kompensacijų mokėjimą (Įstatymo 41 str.) bei kitas garantijas atleidžiamiems valstybės tarnautojams (Įstatymo 43 str.).

Įstatymo 43 str. 1 d. nustatyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.

Ūkio ministerijos tarnautojų sąrašas 2009-10-01 patvirtina, kad Ūkio ministerijoje po struktūros pakeitimo buvo 27 laisvos to paties lygio žemesnės (negu buvusi pareiškėjo) kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, tarp kurių buvo laisva ir pareiškėjo buvusi užimama Vidaus ir išorės audito skyriaus vedėjo pareigybė (b. l. 145-153).

Teismo nutartimi atsakovas buvo įpareigotas pateikti įrodymus, patvirtinančius, ar buvo galimybė K. M. paskirti į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas arba žemesnės kategorijos pareigas (b. l. 127). Ūkio ministerijos tarnautojų sąrašas 2009-10-01 patvirtina, kad buvo galimybė pasiūlyti K. M. to paties lygio, bet žemesnės kategorijos pareigas. Atsakovas nepateikė ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pasiūlė pareiškėjui užimti minėtas pareigas, bet pareiškėjas nesutiko jas užimti. Anksčiau aprašyti bylos dokumentai patvirtina, kad K. M. galima buvo pasiūlyti jo užimamas pareigas, jis atitiko įstatyme nustatytus specialius reikalavimus, kuriuos atsakovas savo įsakymu neteisėtai padidino. Atsakovas nepateikė ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad neturėjo galimybės pasiūlyti pareiškėjui užimti kitas minėtas 26 pareigybes, dėl to kad pareiškėjas neatitiko specialių reikalavimų šioms pareigoms užimti (ABTĮ 57 str.).

Dėl nurodytų motyvų, atsakovas atleido K. M. iš užimamų pareigų pažeisdamas Įstatymo 43 str. 1 d. nustatytą atleidimo iš valstybės tarnybos tvarką.

Valstybės tarnybos įstatymo 5 str. nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas.

Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja atleidimo iš tarnybos pripažinimo neteisėtu tvarkos, todėl taikytinos Darbo kodekso normos.

Darbo kodekso 297 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Vadovaujantis Darbo kodekso 297 str. 3 d., pareiškėjui priteistina suma už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009-10-01 iki 2010-03-04 – 24087,82 Lt, mažinama pareiškėjui išmokėta išeitinės išmokos suma – 9283,16, bei vidutinis darbo užmokestis nuo 2010-03-05 iki teismo sprendimo įvykdymo (b. l. 89, 132).

Teismas, taikydamas DK 297 str. 3 d., į darbuotojui priteisiamą vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką turi įskaityti šio darbuotojo gautą išeitinę išmoką (DK 10 str.). Toks DK 297 str. 3 d. aiškinimas grindžiamas tuo, kad šioje teisės normoje nustatytos išmokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. Jų dydžio nustatymas ir priteisimas, neatsižvelgiant į išeitinės išmokos forma darbuotojui jau išmokėtas lėšas, neatitiktų DK 297 str. 3 d., kaip pažeistų darbo teisių gynimo būdo, tikslų, nes reikštų, kad kompensuojama yra didesniu mastu, nei darbuotojas būtų uždirbęs, jeigu nebūtų pažeista jo teisė dirbti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-05-26 nutartis byloje Nr. 3K-7-290/2005).

Darbo kodekso 299 str. 1 d. nustatyta, kad darbo ginčų komisija arba teismas nurodo skubiai vykdyti šiuos sprendimus ar nutartis: 1) dėl darbo užmokesčio priteisimo - sprendimo dalis neviršijant vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio; 2) dėl neteisėtai atleisto, perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į ankstesnį darbą.

Vadovaujantis DK 299 str. 1 d. dalis sprendimo vykdytina skubiai.

Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymas, Administracinių bylų teisenos įstatymas nereglamentuoja įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp tarnybinio ginčo šalių taisyklių, todėl taikytinas Darbo kodeksas. Minėtos DK 297 str. 3 d. normos turinys patvirtina, kad darbdavys privalo įrodyti, jog buvo pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo, darbdaviui nepateikus tokių įrodymų, yra laikoma, kad darbuotojas atleistas iš darbo be teisėto pagrindo.

Sprendime yra konstatuota, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos teisėto pagrindo buvimo, todėl pareiškėjo teisės turi būti ginamos.

Pareiškėjas nepagrįstai reikalauja panaikinti Ūkio ministerijos įsakymo dalis dėl Ūkio ministerijos administracijos struktūros patvirtinimo, ministerijos Vidaus audito skyriaus vedėjo pareigybės panaikinimo, ministerijos Vidaus ir išorės audito skyriaus įsteigimo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 7 d. nustatyta, kad ginčai dėl valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą panaikinti ministerijos įsakymą dėl ministerijos struktūrinių padalinių pakeitimo, reiškia reikalavimą ne dėl savo pažeistos teisės. Pareiškėjo pažeistoji teisė ginama nagrinėjant individualų tarnybinį ginčą, ši pažeistoji teisė, esant pagrindui, turi būti ginama nepriklausomai nuo ministerijos priimamų įsakymų dėl struktūrinių pasikeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo K. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti K. M. atleidimą iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Vidaus audito skyriaus vedėjo pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 9 p. (kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama), neteisėtu.

Grąžinti K. M. į Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Vidaus audito skyriaus vedėjo pareigas. Sprendimą vykdyti skubiai.

Priteisti K. M. naudai iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 14804,66 Lt (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką; priteisti K. M. naudai iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010-03-05 iki teismo sprendimo įvykdymo, skaičiuojant vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį nuo 4641,58 Lt (suma nurodyta neatskaičius mokesčių), vienos dienos vidutinį darbo užmokestį nuo 219,98 Lt (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) esant penkioms darbo dienoms per savaitę.

Sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo - 4641,58 Lt (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje pareiškėjo K. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaVeslava RuskanJūra Marija Strumskienė