- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-07
- Bylos Nr.
- e2-148-639/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07031-20126-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Atsakovas
- T. R.
- Trečiasis asmuo
- V. R., DNSB "BERŽELIS", R. S.
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Rolandas Stirbinskas, Ingrida Varanavičė
trečiajam asmeniui V. R., trečiojo asmens DNSB "BERŽELIS" vadovui R. G., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei T. R., tretiesiems asmenims V. R., DNSB "BERŽELIS" ir R. S., dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei T. R. kuriuo prašė priteisti 975,44 Eur turtinės žalos atlyginimo, 115,58 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-09-04 vandeniu užpiltos ir sugadintos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvės, koridorių lubos, vonios plytelės, patalpos. Įvykio metu butas buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu. Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 975,44 Eur dydžio draudimo išmoką. Paaiškino, kad atsakovė yra virš esančio buto (iš kurio bėgo vanduo) savininkė.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad nėra jos kaltės dėl padarytos žalos. Užpylimas įvyko dėl to, kad buvo užsikišęs bendras nuotekų stovas, vanduo išsiliejo per unitazo viršų, o dėl to atsakovė negali būti kalta ir negali būti atsakinga. Taip pat nurodė, kad nesutinka su padarytos žalos dydžiu.
Tretysis asmuo V. R., paaiškino, kad yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Jo butas buvo užpiltas vandeniu iš viršuje esančio buto. Butas buto draustas AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas jam padarytą žalą pilnai atlygino.
Tretysis asmuo DNSB "BERŽELIS" vadovas nurodė, kad į namą esantį Gedminų g.10, Klaipėdoje, keletą kartų buvo iškviestos avarinės tarnybos nes gyventojai užkemša vamzdyną.
Tretysis asmuo R. S. (buto esančio virš T. R. buto savininkas) į posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė. Apie bylą posėdžio vietą ir laiką pranešta viešu paskelbimu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Šalių paaiškinimais bylos dokumentais nustatyta, kad 2013-09-04 vandeniu užpiltos ir sugadintos buto, esančio adresu Gedminų g.10-67, Klaipėdoje, virtuvės, koridorių lubos, vonios plytelės, įvykio metu butas buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu. Dėl turto sugadinimo padaryta žala, dėl kurios ieškovas draudėjui apskaičiavo išmokėjo 975,44 Eur dydžio draudimo išmoką. Draudiminio įvykio priežastys vandens užliejimas iš viršutinio buto kuriuo savininkė yra atsakovė T. R.. Dėl to tarp šalių nėra jokio ginčo.
Kaip matyti iš ieškovės pareikšto ieškinio, ji savo reikalavimo teisę kildina iš draudėjo teisės reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingų asmenų. Taigi ieškinio teisinį faktinį pagrindą sudaro deliktinė atsakomybė, kuri taikytina atsakingam už žalą asmeniui. Svarbu pažymėti, jog civilinė deliktinė atsakomybė yra prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Dėl to taikant šią civilinės atsakomybės rūšį ir nustatant neteisėtus veiksmus turi būti vadovaujamasi CK 263 straipsnio 1 dalyje ir 6.246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta generalinio delikto taisykle. Pagal šią taisyklę pareigos elgtis rūpestingai ir atidžiai, kad kitam asmeniui nebūtų padaryta žalos, pažeidimas reiškia ir neteisėtus veiksmus, kurie yra ir kaltės elementas.
CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis.
Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovei šiuo atveju kyla civilinė atsakomybė, būtina nustatyti civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju spręstina dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). CK 6.263 straipsnyje numatyta bendroji taisyklė, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos.
Pažymėtina, kad kai žala padaroma dėl turto sugadinimo užliejus jį vandeniu iš viršuje esančių patalpų, kuriose prasiveržė vanduo į kitas patalpas, viršuje esančių patalpų savininko (valdytojo) neteisėtais veiksmais laikytinas jo nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims (CK 6.266 straipsnis, 6.270 straipsnio 1 dalis). Patalpų savininko (valdytojo) veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, kad būtent atsakovė netinkami prižiūrėjo jai priklausančios inžinerinės sistemos dalį bei neužtikrino saugaus jos įrenginio eksploatavimo ir dėl šių neteisėtų veiksmų kilo kitų asmenų turtą gadinantis poveikis, buvo aplietos ieškovės apdraustos patalpos ir kilo žala. Atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį buto savininkei tenka ir nesant jos kaltės. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad yra visos deliktinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, kaip buto savininkei, sąlygos (žr. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017-01-05 d. sprendimas Nr. e2A-49-253/2017).
Atsakovė nurodė, kad užpylimas įvyko dėl to, kad buvo užsikišęs bendras nuotekų stovas, vanduo išsiliejo per unitazo viršų. Tačiau šiam teiginiui pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymu. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (CPK 176 str. 1 d.). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 str.). Įvertindamas įrodymus, teismas įvertina kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaro išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę nustatoma, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą daro nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. LAT, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).
Dėl išdėstytų motyvų ieškinys šioje dalyje tenkintinas ir iš atsakovės priteistina 975,44 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Dėl žalos dydžio
Atsikirtimuose į ieškinį atsakovė taip pat nesutiko su ieškovės ieškinyje nurodytu padarytos žalos (nuostolių) dydžiu ir jo nustatymu. Ištyrusi bylos medžiagą, teismas atmeta šiuos atsakovės argumentus kaip nepagrįstus. Ieškovės nurodytos lokalinės sąmatos sudarytos ir žala paskaičiuota pagal LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus patvirtintą „Sistela“ programą sąmatos sudaryti. Šioje programoje statybos darbų kainos nustatytos pagal LR aplinkos ministerijos patvirtintus statybos techninius reglamentus bei rekomendacijas. Be to ieškovė, grįsdama ieškinio reikalavimus, taip pat pateikė fotonuotraukas iš kurių matyti, kad apgadintas turtas užfiksuotas po įvykio. Pažymėtina, kad atsakovė, nesutikdama su ieškovės nurodytu žalos dydžiu, nepateikė kitų duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti ieškovės apskaičiuotą ir draudėjui atlygintą žalą už turto sugadinimą užliejus patalpas (CPK 12, 178 straipsnis). Įvertinus tai teismas priimant sprendimą remiasi ieškovės pateiktais žalos dydį pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais (CPK 185 str.).
Dėl palūkanų
Ieškovė prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas 115,58 Eur. už laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos. Pagal CK 6.261 str., praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. l d.). Taigi ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės įstatyme nustatyto dydžio palūkanas už nurodytą laikotarpį yra pagrįstas ir galėtų būti tenkintinas.
Tačiau CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Šiuo atveju nustatyta, kad draudiminis įvykis įvyko 2013-09-04 d., o ieškinį ieškovė dėl žalos atlyginimo pareiškė praėjus beveik daugiau kaip dviem su puse metu, kas ir sudarė ieškovei pretekstą skaičiuoti palūkanas. Tokiu būdu nepagrįstai ilgai delsdama pareikšti ieškinį pati ieškovė prisidėjo dėl minėtų nuostolių atsiradimo. Be to CK 6.282 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį. Nustatyta, kad atsakovė yra 77 m. senatvės pensininkė, todėl įvertinus atsakovės amžių ir turtinę padėtį, ieškovės veiksmus (ilgai delsė pareikšti ieškinį) ieškovės reikalavimas priteisti 115,58 Eur. palūkanas atmestinas CK 6.282 straipsnio pagrindu.
Vienok ieškovei iš atsakovės priteistinos įstatyme nustatyto dydžio 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 975,44 Eur sumos nuo ieškinio priėmimo teisme 2016-06-03 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p. ieškovei iš atsakovės priteistina 25,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės T. R. 975,44 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 975,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-06-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 25,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.