- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-21
- Bylos Nr.
- 2-1050/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Artūras Driukas, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- J. B.
- Ieškovas
- Pakruojo rajono Žvirblionių ŽŪB
- Kategorijos
- 99.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Danutės Milašienės ir Donato Šerno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atsakovui nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2-473-194/2010 pagal ieškovo Pakruojo rajono Žvirblionių ŽŪB ieškinį atsakovui J. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Pakruojo rajono Žvirblionių ŽŪB 2009 m. lapkričio 4 d. ieškiniu kreipėsi į teismą ir, patikslinęs ieškinį, prašė pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2008 m. liepos 5 d. skolos perkėlimo sutartį, taikyti restituciją bei priteisti solidariai iš atsakovų J. B. ir R. P. 1 473 930 skolos, 71 758,55 palūkanų, 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino negaliojančia 2008 m. liepos 5 d. skolos perkėlimo sutartį bei priteisė solidariai iš atsakovų Justino B. ir R. P. 1 473 930 skolos, 71 758,55 palūkanų, 5 procentų palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas ieškovui ir valstybei.
Atsakovas J. B. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti šį Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. sausio 6 d. nutartimi nustatė atsakovui terminą iki 2011 m. sausio 20 d. imtinai sumokėti 19 457 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.
Nutartyje teismas nurodė, kad nei vienas iš CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų atsakovui nesuteikia galimybės nemokėti žyminio mokesčio. Apeliacinis skundas turi būti apmokamas žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 4 d., 82 str.), todėl atsakovas turi sumokėti nustatyto dydžio - 19 457 Lt - žyminį mokestį (CPK 80 str. 1 d. 1, 2 p.)
Šalies argumentai
Atsakovas J. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartį ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė, kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ar kasacinius skundus (Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5/2004).
2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovui buvo nutraukta bankroto byla, ir jis prarado bankrutuojančios įmonės statusą. Tačiau ši aplinkybė negali turėti įtakos atsakovo procesinėms teisėms ir pareigoms bei negali pabloginti jo padėties lyginant su ta, kuri buvo ieškinio pateikimo ir bylos iškėlimo metu. CPK taip pat nenumato, kad atsakovas gali prarasti minėtą įstatymo pagrindu įgytą teisę.
3. Atsakovo teisės naudotis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytu leidimu ribojimas pažeistų teisėtų lūkesčių, protingumo ir teisingumo principus, nes ieškovo teisinis statusas pasikeitė tik dėl nuo ieškovo priklausančių aplinkybių.
4. Pažeidžiant CPK 270 straipsnio 5 dalies 5 punktą, skundžiamoje nutartyje nėra nurodytas šios nutarties apskundimo terminas ir tvarka.
Atsiliepimas
Ieškovas Pakruojo rajono Žvirblionių ŽŪB atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti jam iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. 2009 m. kovo 17 d. – 2010 m. balandžio 3 d. laikotarpiu ieškovas turėjo bankrutuojančios įmonės statusą, ir 2009 m. lapkričio 3 d., pateikęs teismui ieškinį, buvo atleistas nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį. Tačiau 2010 m. lapkričio 3 d. ieškovo teismui pateiktas patikslintas ieškinys nebuvo priimtas, nustačius jo trūkumus. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi nustatė, kad patikslinto ieškinio pateikimo metu ieškovas nebeturėjo bankrutuojančios įmonės statuso, t. y. jis yra ūkine veikla besiverčiantis, veikiantis juridinis asmuo ir privalo mokėti žyminį mokestį. Pagal tokias pat taisykles buvo sprendžiamas ir atsakovo pateikto apeliacinio skundo priėmimo klausimas.
2. Pareiga sumokėti žyminį mokestį nepablogina atsakovo padėties. Priešingai, tai užtikrina faktinę ir ekonominę bylos šalių lygybę, nes ieškovas yra sumokėjęs tokio pat dydžio žyminį mokestį.
3. Atsakovo pareigą sumokėti žyminį mokestį numato CPK 80 straipsnio 4 dalis, todėl skundžiama teismo nutartis nepažeidžia atsakovo teisėtų lūkesčių.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 291 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą, teismo nutartyje, be kita ko, turi būti nurodoma nutarties apskundimo tvarka ir terminas. Pagal CK 100 straipsnio 1 dalies nuostatą, dėl teismo nutarties, priimtos dėl bylinėjimosi išlaidų, gali būti duodamas atskirasis skundas. Dėl teismo nutarčių žyminį mokestį sumokėti ar mokėjimą atidėti atskirąjį skundą gali paduoti asmenys, dėl kurių šios nutartys yra priimtos.
Pirmosios instancijos teismo, 2011 m. sausio 6 d. nutartyje įpareigodamas atsakovą sumokėti žyminį už paduodamą apeliacinį skundą, šios nutarties apskundimo termino ir tvarkos nenurodė. Tačiau nepaisant to, apeliantas minėtą teismo nutartį apskundė, skundas buvo priimtas ir yra nagrinėjamas. Taigi aplinkybė, kad teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jos apskundimo tvarkos, apelianto teisių nepažeidė ir negali būti pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 328, 338 str.).
CPK 80 straipsnio nuostatos nustato, kad teismui paduodami apeliaciniai skundai turi būti apmokami įstatymo nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1, 4 d.). Kartu, siekiant užtikrinti teisminės gynybos prieinamumą, civilinio proceso įstatyme įtvirtintas atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindų sąrašas (CPK 83 str.). Kaip teisingai nurodo apeliantas, pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Įstatymas šiuo atveju atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo sieja su vienos iš šalių teisiniu statusu bylos nagrinėjimo metu.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Šiaulių apygardos teismo 2009 m. sausio 16 d. nutartimi Pakruojo rajono Žvirblionių ŽŪB buvo iškelta bankroto byla. Tačiau to paties teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartimi (b. l. 56-58) bankroto byla minėtai bendrovei nutraukta, nustačius, kad jos mokumas yra atstatytas ir bendrovė yra pajėgi vykdyti tiesioginę gamybinę veiklą. Todėl įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai, ieškovas prarado bankrutuojančios bendrovės statusą, su kuriuo yra siejamas ir CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto taikymas. Ieškovo statuso pasikeitimas, kaip teisingai nurodo ir apeliantas, nepriklausė nuo pastarojo valios ar veiksmų. Tačiau tai nereiškia, kad dėl to apeliantui atiradusi įstatyme numatyta pareiga sumokėti žyminį mokestį (CPK 80 str. 4 d.) pažeidžia protingumo ir teisingumo principus. Be to, Pakruojo rajono Žvirblionių ŽŪB po bankroto bylos jam nutraukimo pateikė teismui patikslintą ieškinį (b. l. 73-78) ir žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą (b. l. 79). Tačiau Šiaulių apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi (b. l. 100) nustatė, kad ši bendrovė patikslinto ieškinio pateikimo metu, t. y. 2010 m. liepos 15 d. yra ūkine veikla besiverčiantis, veikiantis juridinis asmuo ir privalo mokėti žyminį mokestį, kuris nustatytas įstatymu, iš viso 19 457 Lt. Trūkstamą žyminio mokesčio dalį Pakruojo rajono Žvirblionių ŽŪB sumokėjo ir pateikė teismui tai patvirtinantį dokumentą (b. l. 105). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pagal ieškovo pareikštą ieškinį, ši situacija apeliantui buvo žinoma (b. l. 104), todėl jis negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad, priešingai nei ieškovas, paduodamas patikslintą ieškinį, jis bus atleistas nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui svarbias šios bylos aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties dalies negaliojimo pagrindų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
n utaria:
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovui J. B. naują terminą iki 2011 m. gegužės 10 d. sumokėti 19 457 Lt (devyniolika tūkstančių keturis šimtus penkiasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą bei pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus.