Kauno apygardos teismo nutartis

2015-07-02 · Byla Nr. ATP-663-348/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-02
Bylos Nr.
ATP-663-348/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-03075-2015-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. ATP-663-348/2015;
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03075-2015-5;Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarimo L. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 20 d. nutarimu L. B. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. ir skyrė jai administracinę nuobaudą – 800 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams ir 9 mėnesiams, už tai, kad ji 2015 m. balandžio 4 d. 20.13 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „Crysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas vidutinis (1,57 promilės) neblaivumo laipsnis. Šiais savo veiksmais L. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

L. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarimą ir prašo minėtą nutarimą panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Šalies argumentai

Skunde nurodo, kad su skundžiamu nutarimu nesutinka, nes teismas išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą jai nedalyvaujant ir taip pažeidė jos teisę duoti paaiškinimus, teikti įrodymus, naudotis advokato pagalba. Taip pat nurodo, kad apie teismo datą ir laiką buvo informuota, tačiau posėdžiuose negalėjo dalyvauti dėl ligos. Skunde pažymima, kad teismui buvo pateiktos sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažymos, patvirtinančios L. B. ligą. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir nepagrįstai L. B. nurodytą priežastį pripažino nesvarbia. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliantė nesutinka ir nurodo, kad sąmoningai bylos nagrinėjimo nevilkino, procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai. L. B. teigia, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

Taip pat skunde teigiama, kad L. B. padarytas pažeidimas turėjo būti kvalifikuojamas pagal ATPK 126 str. 1 d., nes išvažiavusi iš sustabdymo vietos ji savo iniciatyva nuvyko į medicinos įstaigą ir pasitikrino blaivumą, kadangi buvo įsitikinus, jog jos neblaivumas turi būti mažesnis. Skunde nurodoma, kad medicinos įstaigoje 22.10 val. L. B. buvo patikrinta alkotesteriu (nustatytas lengvas 0,66 promilės neblaivumo laipsnis), tą pačią dieną medicinos įstaigoje 22.30 val. buvo atliktas pakartotinis patikrinimas alkotesterius (nustatytas 0,69 promilės girtumas), atlikus kraujo tyrimą L. B. kraujyje rasta 1,10 promilės etilo alkoholio. Apeliantės teigimu, per valandą žmogus iš savo organizmo eliminuoja nuo 0,05 promilių iki 0,20 promilių. L. B. teigimu, vertinant šias aplinkybes jos neblaivumo laipsnis pažeidimo padarymo metu turėjo atitikti lengvą neblaivumo laipsnį, todėl jos veika turėjo būti kvalifikuojama pagal ATPK 126 str. 1 d. Skunde teigiama, kad, esant tokioms aplinkybėms, kyla būtinybė rinkti papildomus įrodymus ir spręsti dėl atitinkamos ekspertizės atlikimo ar specialisto pasitelkimo.

Šalies argumentai

L. B. taip pat nurodė, kad nėra piktybiška kelių eismo taisyklių pažeidėja, per paskutinius 5 metus yra bausta tik tris kartus, turi tik vieną galiojančią nuobaudą. Yra Lietuvos šeimų ūkininkų sąjungos Kauno skyriaus narė, viena augina mažametį sūnų, jos tėvai senyvo amžiaus, jie dažnai serga, dėl ko juos reikia automobiliu vežioti į gydymo įstaigas, aprūpinti medikamentais, maistu. L. B. nurodo, kad tik turėdama teisę vairuoti transporto priemones patvirtinantį dokumentą, gali tinkamai pasirūpinti savo artimaisiais.

Atsiliepimas

Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba pateikė atsiliepimą į L. B. apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su minėtu apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą paliekant galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. priimtą nutarimą nepakeistą.

L. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Todėl pažymėtina, kad tik teismas nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą gali spręsti, pakanka jam byloje surinktų įrodymų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, ar ne.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Tai, kad L. B. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę būdama neblaivi įrodo byloje esantys: asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad L. B. nustatytas 1,57 promilės neblaivumas (b. l. 3), patikros sertifikatas, iš kurio matyti, kad alkotesteris tinkamas iki 2015-06-11 (b. l. 5), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodoma, kad gavo iškvietimą apie (duomenys neskelbtini) važiuojantį ir pavojingai manevruojantį Chrysler Voyager, kurio vairuotoja galimai neblaivi. Nuo sustabdyto automobilio vairuotojos sklido alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai ir jai buvo nustatytas 1,57 promilės neblaivumas. Pati L. B. jiems teigė, kad prieš valandą gėrė kavą su brendžiu (b. 1. 5, 6), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, iš kurio matyti, kad L. B. nušalinta nuo transporto priemonės vairavimo iki išblaivės (b. 1. 7).

Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad L. B. padarytas pažeidimas turėjo būti kvalifikuojamas pagal ATPK 126 str. 1 d., nes prieš tikrinant jos neblaivumą jį rūkė, o išvažiavusi iš sustabdymo vietos ji savo iniciatyva nuvyko į medicinos įstaigą ir pasitikrino blaivumą. Medicinos įstaigoje 22.10 val. L. B. buvo patikrinta alkotesteriu (nustatytas lengvas 0,66 promilės neblaivumo laipsnis), tą pačią dieną medicinos įstaigoje 22.30 val. buvo atliktas pakartotinis patikrinimas alkotesterius (nustatytas 0,69 promilės girtumas), atlikus kraujo tyrimą L. B. kraujyje rasta 1,10 promilės etilo alkoholio.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad L. B. neužsiminė pareigūnam, kad rūkė. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nėra nurodyta jokių aplinkybių, susijusių su Linos B. R. rūkymu. Dėl šių aplinkybių teismas kritiškai vertina apeliantės paaiškinimus, kad prieš neblaivumo patikrinimą alkoholio matuokliu ji rūkė ir šiuos paaiškinimus atmeta. Pažymėtina, kad teismas nenustatė, jog atliekant patikrinimą būtų pažeisti alkoholio matuoklio naudojimo instrukcijos reikalavimai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareigūnams surašius administracinės teisės pažeidimo protokolą, apeliantė nuvyko į gydymo įstaigą, kur ji papildomai alkotesterio pagalba tikrinosi girtumą, buvo paimtas jos kraujas alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti, jame taip pat buvo rasta etilo alkoholio.

Aukštesnysis teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimą administracinėje byloje N62-3686/2008). Būtent todėl apeliantės iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai bei pakartotinis girtumo nustatymas naudojantis alkotesteriu, patys savaime negali paneigti testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui nėra privalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai.

Šalies argumentai

Apeliantės teigimu, per valandą žmogus iš savo organizmo eliminuoja nuo 0,05 promilių iki 0,20 promilių. L. B. teigimu, vertinant šias aplinkybes jos neblaivumo laipsnis pažeidimo padarymo metu turėjo atitikti lengvą neblaivumo laipsnį.

Apygardos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus ir pažymi, kad nuo 0,05 promilių iki 0,20 promilių yra vidutinė norma per valandą suskaidomo alkoholio žmogaus organizme. Pažymėtina, kad alkoholio skaidymo greitis priklauso nuo kiekvieno žmogaus organizmo individualiai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad ši skunde nurodyta aplinkybė nepaneigia duomenų, gautų tikrinant asmens girtumą alkotesteriu.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukta L. B. apeliaciniame skunde nurodo daug argumentų apie tai, kad Kauno apylinkės teismas bylą išnagrinėjo ir priėmė sprendimą jai nedalyvaujant, su kuo ji kategoriškai nesutinka.

Apygardos teismas pažymi, jog ATPK 272 str. 1 d. numato, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje. Administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog administracinėn atsakomybėn traukiama L. B. buvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Tačiau, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jos pateikiamus prašymus atidėti teismo posėdžius dėl ligos. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai įvertinęs visą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą daro išvadą, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju buvo pažeistos apelianto procesinės teisės numatytos ATPK 272 str. 1 d.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas L. B. buvo surašytas 2015 m. balandžio 4 d. ir teismo posėdis policijos pareigūno, prieš persiunčiant administracinio teisės pažeidimo bylą teismui, paskirtas 2015 m. balandžio 29 d. L. B. 2015 m. balandžio 28 d. teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jos ligos, pateikdama Všį „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. balandžio 28 d. – 2015 m. balandžio 30 d. laikotarpiui išduotą nedarbingumo pažymėjimą. Teismas jos prašymą tenkino ir posėdį paskyrė 2015 m. gegužės 13 d., tačiau L. B. 2015 m. gegužės 12 d. vėl teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jos ligos. Prie prašymo pateikė tos pačios gydymo įstaigos išduotą nedarbingumo pažymėjimą, kuriame nurodytas nedarbingumo laikotarpis nuo 2015 m. gegužės 9 d. iki gegužės 15 d. Teismas šį prašymą tenkino, bylos nagrinėjimą atidėjo ir teismo posėdį paskyrė 2015 m. gegužės 20 d. 2015 m. gegužės 19 d. L. B. vėl pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos, pateikdama 2015 m. gegužės 19 d. Všį „(duomenys neskelbtini)“ išduotą pažymą, kurioje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra nedarbingas nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki gegužės 22 d.

Vertindamas šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. B. tris kartus teismui pateikė nedarbingumo pažymėjimus, tačiau jie buvo išduoti tą pačią dieną ar likus vienai ar kelioms dienos iki paskirtos teismo posėdžio datos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad L. B. galėjo dėti pastangas, kad teismas paskirtų posėdį tuomet kai ji nesirgo, galiausiai, pasinaudoti teise būti atstovaujama administracinio teisės pažeidimo byloje, tačiau to nepadarė.

Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad L. B. į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių ir administracinio teisės pažeidimo byla pagrįstai bei teisėtai buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant. Dėl šių priežasčių konstatuotina, jog ATPK 272 str. 1 d. įtvirtintos L. B. procesinės teisės nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos.

Skunde nurodytos aplinkybės, kad L. B. nėra piktybiška kelių eismo taisyklių pažeidėja, per paskutinius 5 metus yra bausta tik tris kartus, turi tik vieną galiojančią nuobaudą. Yra Lietuvos šeimų ūkininkų sąjungos Kauno skyriaus narė, viena augina mažametį sūnų, jos tėvai senyvo amžiaus, jie dažnai serga, dėl ko juos reikia automobiliu vežioti į gydymo įstaigas, aprūpinti medikamentais, maistu. L. B. nurodo, kad tik turėdama teisę vairuoti transporto priemones patvirtinantį dokumentą, gali tinkamai pasirūpinti savo artimaisiais, nesudaro pagrindo skirti pažeidėjai mažesnę nuobaudą. Pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė į tai, kad L. B. itin šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, sukeldama didelį ir realų pavojų eismo saugumui, transporto priemonę vairavo tokiu metu, kai eismas dar pakankamai intensyvus, į jos pavojingą manevravimą atkreipė dėmesį kiti vairuotojai apie tai pranešę policijos pareigūnams, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo kiti eismo dalyviai. Jai nustatytas vidutinis, 1,57 promilių neblaivumas, kuris beveik 4 kartus viršijo leistiną normą. L. B. praeityje ne kartą bausta už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir nors jie nebuvo šiurkštūs, tačiau neigiamai apibūdina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, rodo jos neatsakingą požiūrį į Kelių eismo taisyklių paisymą ir sistemingą piktnaudžiavimą jai suteikta teise vairuoti transporto priemones, todėl teisingai parinko jai nuobaudos rūšį ir dydį. Be to, aukštesnysis teismas pažymi tai, kad L. B. aplinkybės, susijusios su šeimyninėmis aplinkybės buvo žinomos ir prieš darant pažeidimą, tačiau tai jos nuo itin neatsakingo elgesio nesulaikė ir kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens itin neatsakingo elgesio rezultatas. Pažymėtina, kad asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems asmenims, todėl, kaip jau buvo minėta, šie argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas skirti pažeidėjai švelnesnę nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms administracinėn atsakomybėn patrauktos L. B. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos L. B. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė