Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl 9 000 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atidėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės K. S. M. ieškinį atsakovams L. K., A. K. dėl garantija užtikrintos paskolos dalies grąžinimo, trečiasis asmuo BUAB „Aravis“, ir atsakovo L. K. priešieškinį ieškovei K. S. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo L. K. ieškovės K. S. M. naudai 550 000 Lt skolą, 9 500 Lt žyminio mokesčio ir 3 000 Lt išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą. Nustatė, kad 550 000 Lt skolos išieškojimas iš L. K. turto gali būti vykdomas tik baigus išieškojimą iš pagrindinio skolininko BUAB „Aravis“ turto ir tik tiek, kiek neįvykdyta pagrindinė prievolė. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priešieškinį atmetė. Atsakovas L. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir pateikė įrodymus, patvirtinančius 144 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi nustatė apeliantui terminą iki 2012 m. gruodžio 10 d. pateikti įrodymams, patvirtinantiems 9 500 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą. Apeliantas nesumokėjo teismo nustatyto dydžio žyminio mokesčio, pateikė įrodymus apie 500 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą, o likusią 9 000 Lt žyminio mokesčio dalį prašo atidėti iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 18 d. nutartimi netenkino apelianto L. K. prašymo dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atidėjimo ir nustatė apeliantui L. K. terminą iki 2013 m. sausio 7 d. pateikti įrodymus, patvirtinančius 9 000 Lt žyminio mokesčio primokėjimą. Pirmosios instancijos teismas nesutiko, kad apelianto L. K. turtinė padėtis yra sunki ir kad jo pagrindinės pajamos yra iš senatvės pensijos bei iš invalidumo pašalpos. Šias aplinkybes paneigia Nekilnojamojo turto registro duomenys, iš kurių matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso daug nekilnojamojo turto, kurio objektyviai būtų neįmanoma įsigyti ir išlaikyti nei iš atsakovo gaunamos pensijos, nei pašalpos. Teismas nusprendė, kad atsakovas yra turtingas asmuo, todėl privalo sumokėti įstatymo nustatytą žyminį mokestį. Atidėti žyminio mokesčio mokėjimą nagrinėjamu atveju nėra pagrindo.

Atskiruoju skundu atsakovas L. K. teismo prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atidėti apeliantui 9 000 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Apeliantas yra pensinio amžiaus, II grupės invalidas. Jo pagrindinės pajamos yra iš senatvės pensijos bei invalidumo pašalpos ir sudaro 1 303,44 Lt per mėnesį. Jo žmona yra I grupės invalidė, jos pajamos sudaro 789,39 Lt per mėnesį. Dalį apelianto ir jo žmones lėšų būtina skirti jų gydymui. Kitą dalį pajamų išleidžia būsto šildymui bei komunalinėms paslaugoms.

2. Didžioji dalis apeliantui priklausančių sklypų yra areštuoti, todėl apeliantas negali šių sklypų parduoti. Be to, keli nekilnojamojo turto vienetai yra įkeisti. Dauguma žemės sklypų yra skirti vykdyti žemės ūkio veiklą. Aplinkybė, kad atsakovui priklauso nekilnojamasis turtas patvirtina, kad iki apeliacinės instancijos teismo nutarties (sprendimo) priėmimo, apeliantas apmokės 9 000 Lt žyminį mokestį.

3. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas planuoja parduoti dalį sklypų, gauti paramą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros už žemės ūkio naudmenas, jis sukaups mokėtiną žyminį mokestį iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, todėl yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.

Atsiliepimų į atskiruosius skundus negauta.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto prašymą dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą atidėjimo ir įpareigojo iki 2013 m. sausio 7 d. pateikti įrodymus, patvirtinančius 9 000 Lt žyminio mokesčio mokėjimą.

CPK 84 straipsnyje yra įtvirtinta teismo teisė gavus asmens motyvuotą, įrodymais pagrįstą prašymą, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, iki sprendimo priėmimo atidėti mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimą. Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010).

Taigi, pagrindas tenkinti dalyvaujančio byloje asmens prašymą dėl mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki sprendimo (nutarties) priėmimo yra šio asmens motyvuotas prašymas ir prie jo pridėti įrodymai bei kiti duomenys, kurie leidžia spręsti, jog asmens turtinė padėtis tokia sunki, kad yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimo terminą. Įrodinėjimo pareiga tenka dalyvaujančiam byloje asmeniui, prašančiam atidėti žyminio mokesčio mokėjimą už apeliacinio skundo nagrinėjimą (CPK 12, 178 straipsniai). Šį klausimą teismas išsprendžia, įvertinęs dalyvaujančio byloje asmens pateiktus ir kitus byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais.

Teismų praktikoje asmens, prašančio atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į tai, ar pagal gaunamas pajamas ir turimą turtą ieškinio ar apeliacinio skundo pateikimo metu jis gali sumokėti įstatymo nustatytą žyminį mokestį, ar įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis jam nėra per sunki našta. Teisėjų kolegijos pažymi, apeliantas neįrodė, jog įstatyme nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinio skundo padavimą jam yra per didelė našta, dėl kurios būtų pagrindas atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 84 , 178, 185 straipsniai).

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu dėl jo prastos materialinės padėties ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso daug nekilnojamojo turto, kurio objektyviai būtų neįmanoma įsigyti ir išlaikyti nei iš atsakovo gaunamos pensijos, nei pašalpos.

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, kad likusios žyminio mokesčio dalies 9 000 Lt sumokėjimas apeliantui yra neįvykdomas. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi įpareigodamas apeliantą sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, nepažeidė civilinio proceso normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir nustatyti apeliantui L. K. terminą iki 2013 m. kovo 4 d. primokėti pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytą žyminio mokesčio dalį.