Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A.Č., jo atstovui advokatui Raimondui Kivyliui, institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir institucijos, priėmusios nutarimą byloje - Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros atstovams - Gintarei Čekienei ir Alfredui Šepštui, 2011 m. lapkričio 5 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.Č. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir institucijai, priėmusiai nutarimą byloje - Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūrai (toliau – ir Institucija) dėl Institucijos 2010-01-29 nutarimo Nr. 4AM008688 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-02-24 nutartimi teisme iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.Č. skundą, kuriuo prašoma panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Vladimiro Misenkos 2010-01-29 nutarimą Nr. 4AM008688, kuriuo A.Č. nubaustas už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 51² straipsnio 2 dalyje padarymą (1 t., b.l. 3).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - ir LVAT) 2011-05-05 nutartimi ši byla buvo grąžinta teismui nagrinėti iš naujo (2 t. b.l 31-33). LVAT minėta nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010-04-23 nutartį, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.Č. skundas buvo netenkintas. LVAT nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, konstatuodamas, kad asfalto granulės yra atliekos, iš esmės formaliai vertino tik byloje pateiktus dokumentus, kuriuose nurodytas medžiagos kodas, reiškiantis atliekas. Tačiau teismas netyrė, ar sandėliuojamas produktas bus naudojamas tolimesniame procese. Taip pat pažymėjo, kad UAB „Femira“ raštas Susisiekimo ministerijai (1 t., b.l. 50) nėra įrodymas šia prasme, kadangi jame išreiškiami tik planai – raštas nei patvirtina, nei paneigia, kad asfalto granulės tikrai bus panaudotos. Atkreipė dėmesį, kad nors teismas, remdamasis sutartimis, nurodė, jog granulės pateikiamos neperdirbtos ir jas prieš panaudojant reikėtų tam tikru būdu perdirbti, LVAT kolegija su tokia išvada nesutinka, nes byloje neabejotinų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių būtinybę atvežtas granules perdirbti, nėra, todėl šią aplinkybę nurodė tikslinti.

Nagrinėjamu atveju skundo reikalavimas grindžiamas tuo, kad į Lietuvą atvežtos ir sandėliuojamos medžiagos yra ne atliekos, o asfalto užpildas – statybinė medžiaga, kuriai išduotas Gamybos kontrolės sertifikatas. Skunde teigiama, kad asfalto užpildas yra prekė, kuri skirta tolimesniam naudojimui. Išduotas sertifikatas patvirtina, kad statybinė medžiaga atitinka ES standartų reikalavimus, kurie yra privalomi kelių mineralinės medžiagos nesurištiems ir surištiems mišiniams, naudojamiems inžinieriniams statiniams ir keliams tiesti. Statybos produkcijos sertifikavimo centro pažyma patvirtina, kad asfalto granulės yra statybinė medžiaga. Pažymima, kad Olandijos kompetentinga institucija prieš išsiunčiant krovinį iš Olandijos į Lietuvą nepateikė Lietuvos kompetentingai institucijai nustatytos formos pranešimo, kuris turėjo būti pateiktas, jei būtų gabenamos atliekos. Pranešimų pateikimo tvarka, forma ir kt. detalus reglamentavimas numatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr.1310/2006 (1 t., b.l. 4-7). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A.Č. ir jo atstovas advokatas Raimondas Kivylius teismo posėdžio metu palaiko skundą iš esmės jame išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš Institucijos 2010-01-15 surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo (toliau – ir protokolas) turinio nustatyta ir įrodyta, kad A.Č., dirbantis UAB „Femira“ direktoriumi, kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo III skirsnio 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-06-29 įsakymu Nr. D1-330 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių (toliau – ir TIPK taisyklės) III skyriaus 7.2 punkto nuostatas, tuo, kad UAB „Femira“ Klaipėdos miesto teritorijoje, aikštelėse adresu - Jūrininkų pr. 37 ir Žardupės g. 18, sandėliuoja asfalto granules, kurios priskirtos atliekų grupei, sąrašo kodas 17 03 02 - statybinės ir griovimo atliekos (įskaitant iš užterštų vietų iškastą gruntą) - bituminiai mišiniai, nenurodyti 17 03 01, numatytas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-30 įsakymu Nr. 722 patvirtintas Atliekų tvarkymo taisykles ir atliekų B sąrašo kodas pagal Bazelio konvencijos IX sąrašo priedą – B2130 kelių statybos ir priežiūros bituminė medžiaga (asfalto atliekos) kurioje nėra gudrono, neturint teisės užsiimti atliekų tvarkymo veikla, t.y. neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau - ir TIPK leidimas) ir neįregistravus veiklos atliekas tvarkančių įmonių registre (1 t., b.l. 20-21). Protokolas pasirašytas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.Č., jam įteiktas, nurodant bylos nagrinėjimo Institucijoje datą (2010-01-29), laiką ir vietą. Su protokole užfiksuota informacija A.Č. nesutiko ir tai įrašė protokole.

Institucija 2010-01-29 skundžiamu nutarimu pripažino A.Č. kaltu padarius protokole nurodytą veiką, kvalifikavo jo veiksmus pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį ir skyrė jam 2 250 Lt baudą (1 t., b.l. 22). Skirdama administracinę nuobaudą, Institucija A.Č. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė, skirta administracinė nuobauda pagrįstai atitinka sankcijos už tokį pažeidimą vidurkiui (ATPK 30² straipsnis). Nuo 2009-11-06 A.Č. akcininko sprendimu paskirtas UAB „Femira“ direktoriumi (1 t., b.l. 49). Taigi A.Č., būdamas atsakingu ir už įmonės ūkinę veiklą, pagrįstai nurodytas kaip atsakomybės subjektas skundžiamame nutarime.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas formaliai atitinka ATPK 260 ir 286 straipsnių reikalavimus, protokolą surašę ir nutarimą priėmęs Institucijos pareigūnas tokią teisę turėjo (ATPK 259¹ straipsnio 2 dalis, 242 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Ginčo atveju A.Č. nesutinka, jog įmonės gautos ir sandėliuotos medžiagos yra atliekos, todėl tokiai veiklai įmonei buvo reikalinga turėti TIPK leidimą. Priešingai, skundu teigiama, kad sandėliuojamos medžiagos yra sertifikuota statybinė kelių tiesimo medžiaga – asfalto užpildas (asfalto granuliatas), kuris gaunamas tiesiogiai iš šios medžiagos gamintojo Olandijos kompanijos.

Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, minėtoje aukščiau LVAT 2011-05-05 nutartyje nurodytas tikslinti ginčo situacijos aplinkybes, svarbu ištirti, kas ir kur ginčo medžiagą pagamino, ar pirminis šios medžiagos gamintojas leidžia ją naudoti medžiagos gavėjo šalyje, prieš tai šios medžiagos papildomai neapdorojus, t.y. ar privaloma šią medžiagą perdirbti (atnaujinti) prieš jos naudojimą, ar medžiagos gavėja ir turėtoja UAB „Femira“ tik sandėliavo ginčo medžiagas, ar sandėliavo ir perdirbinėjo šią medžiagą, tikslu parduoti Lietuvos rinkoje ir tai atliko, ar UAB „Femira“, atsižvelgiant į ginčo medžiagą lydinčius dokumentus, turėjo ir privalėjo ginčo medžiagą perdirbti prieš ją realizuodama Lietuvoje ir kt.

Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad Institucija 2010-01-14 iš Aplinkos apsaugos agentūros gavo raštą, kuriuo prašoma imtis priemonių, kad būtų nedelsiant sustabdytas ginčo medžiagų (asfalto granulių) vežimas į Lietuvos įmones, neturinčias teisės tvarkyti tokias atliekas, o neteisėtai įvežtos atliekos nebūtų tvarkomos pažeidžiant atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus (1 t., b.l 23). Šiame rašte nurodyta, kad 2009-12-04 Lietuvos kompetentinga institucija kreipėsi į Olandijos kompetentingą instituciją dėl informacijos apie iš Nyderlandų į Lietuvos Respubliką vežamas asfalto granules, jų klasifikavimą ir kilmę bei 2009-12-18 iš jos gavo atsakymą, kad asfalto granulės yra atlieka, pagaminta Olandijos įmonėje „Bentum Recycling Kombinate Vof“, eksportuojama ir į Lietuvos įmones. Be to, nurodyta, kad: asfalto granulės gabentos kaip „žaliojo sąrašo“ atliekos (atliekų kodas B2130, 17 03 02), turint klaidingai užpildytą Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo VII priedą; šios atliekos į Lietuvą vežtos jas perdirbti ar kitaip naudoti, tačiau šias atliekas įsivežusios Lietuvos įmonės neturi TIPK leidimo šių atliekų tvarkymui; atliekos į Lietuvą įvežtos nelegaliai.

2009-12-08 raštu (1 t., b.l. 109-111) Olandijos kompetentinga institucija atsakydama į Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos 2009-12-04 raštą „Dėl asfalto granulių vežimo į Lietuvą“ (1 t, b.l. 98-100) nurodė, kad: asfalto granulės gali būti gaunamos arba apdirbant kelių viršutinius sluoksnius, arba apdirbant asfalto atliekas; dauguma granulių iš Nyderlandų yra gaminamos, apdirbus kelių viršutinius sluoksnius; priklausomai nuo cheminės sudėties granulės gali arba negali būti tiesiogiai naudojamos kaip statybinė medžiaga kelių statybai Nyderlanduose; cheminės sudėtis lemia ar granulėms reikia apdirbimo; Olandijos įstatymas dėl žemės kokybės nurodo, kokios medžiagos gali būti naudojamos kaip statybinė medžiaga; atliekų kodas B2130 nurodo, kad benzo(a)pireno koncentracijos lygis neturėtų būti 50 mg/kg ar daugiau; žaliojo sąrašo atliekos siunčiamos į Lietuvą turi tai atitikti; Olandijoje riba dešimties PAH sumai – įskaitant benzo(a)pieno - 75 mg/kg, šias granules neleidžiama tiesiogiai naudoti kelių statybai Nyderlanduose, be tolimesnio apdirbimo, siekiant sumažinti dešimties PAH sumos koncentracijos lygį; Olandijos kompanijos naudoja atliekų vežimo reglamentą (EB) Nr. 1013/2006, ieškodamos naujų vietų panaudoti granules be reikalingo šiluminio apdirbimo, kuris yra reikalaujamas Nyderlanduose, kai dešimties PAH (bendras policiklinių aromatinių angliavandenilių) suma viršija 75 mg/kg.

2009-09-16 tarp Recycling Kombinate V.O.F. (Tiekėjas) ir Sia BME Trading (Priėmėjas) sudaryta sutartis dėl asfalto granulių su derva, kuria susitarta, kad Tiekėjas pristatys Priėmėjui atliekas į Latviją, tai bus asfalto granulės su derva, kuriose benzpireno yra ne daugiau kaip 50 mg/kgds, joms priskirtas kodas pagal Bazelio konvenciją yra B2130 (medžiaga iš žaliojo sąrašo); šios granulės tiekiamos pagal standartą NEN-EN 13242:2006 ir A1:2008 (CE sertifikatas Nr. EC-CE-016) iš Nyderlandų į (projektas bus papildytas) Latviją; Tiekėjas ir Priėmėjas atskiroje sutartyje yra susitarę, kad gavėjas nurodytas atliekas perdirbs šios sutarties 1 straipsnyje aprašytu būdu, t.y. pagal dabartines Nyderlandų teisės aktų pagrindines nuostatas, asfaltas su derva turi būti panaudotas atgavimo procese jo perdirbimo šalyje, be to, turi būti gautas šalies, kurioje atliekamas atgavimas, kompetentingos institucijos leidimas ir kt. (1 t., b.l. 151-152).

2009-10-01 tarp BME Trading Ltd. (Pardavėjas) ir UAB „Femira“ (Pirkėjas) sudaryta sutartis dėl perdirbto asfalto pristatymo, kuria: sutarties dalyku įvardintas perdirbtas asfaltas, kurį iš Nyderlandų Pirkėjui įsipareigojo pristatyti Pardavėjas; šia sutartimi susitarta, kad Pardavėjas užtikrina Pirkėją, kad perdirbtas asfaltas pristatomas tiesiogiai iš perdirbto asfalto gamintojo Recycling Kombinate V.O.F. Rotterdam, kad visas perdirbtas asfaltas pilnai atitinka CE gamyklos gamybos kontrolės FPC sertifikatą pagal NEN-EN 13242:2003, Nr. EC-CE-016 (2.1, 2.2 punktai); Pirkėjas turi teisę sudaryti sutartis dėl tolimesnio perdirbto asfalto naudojimo LR, turėdamas omenyje perdirbto asfalto naudojimo sąlygas, nustatytas Nyderlandų valstybės, kuriomis remiantis perdirbtas asfaltas gali būti naudojamas išimtinai asfaltuojant pramonines teritorijas ar kelių statyboje, atitinkamai Lietuvos įstatymų nuorodoms kelių statybai (3.4. punktas); Pirkėjas laikomas atsakingu už perdirbto asfalto panaudojimą Lietuvos teritorijoje (3.12 punktas) (1 t., b.l. 59-62).

Iš ginčo medžiagos krovinį lydinčių dokumentų – ANEX VII, turinio nustatyta, kad ginčo medžiagos naudojimo būdas pažymėtas kodu R5, kuris reglamentuotas kaip atliekų naudojimo būdas LR atliekų tvarkymo įstatymo 2 priede bei, kaip atliekų panaudojimo operacijos Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2006/12/EB II priede, reiškiančiu „Kitų neorganinių medžiagų perdirbimas (atnaujinimas)“. Šiame dokumente nurodyta, kad ginčo medžiagos gavėjas yra UAB „Femira“ (1 t., b.l. 25-30). Iš byloje pateiktų UAB „Femira“ PVM sąskaitų faktūrų, šios įmonės banko sąskaitos išrašų (1 t., b.l. 85-102) matyti, kad įmonė 2010 m. atliko devynis ginčo medžiagos pardavimus Lietuvoje, iš jų septynis kartus ginčo medžiaga parduota Lietuvos įmonėms, du kartus - fiziniams asmenims.

Teismas 2011-09-30 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir pareikalavo Institucijos pateikti atsakymus į klausimus, susijusius su ginčo medžiagos naudojimu, jos savybėmis ir kt. (2 t., b.l. 180-181). 2010-10-27 Institucija raštu atsakė, jog sutinkamai su Reglamento (EB)1013/2006 „Dėl atliekų vežimo“ nuostatomis, atsižvelgdama į ginčo atliekų vežimo sutarties sąlygas, Institucija nevertina, ar UAB „Femira“ buvo būtina perdirbti įsivežtą ginčo medžiagą. Paaiškino, kad Institucijos kompetencijai nėra priskirta vertinti vienos ar kitos medžiagos cheminę sudėtį ir savybes. Be to, ginčo medžiagas lydėjo Reglamento VII priedas, pagal kurio 10 punktą „Atliekų identifikavimas nurodyti atliekos kodai: pagal Bazelio konvencijos IX sąrašo priedą: atliekos, kuriose daugiausia yra neorganinių sudedamųjų dalių, kuriose gali būti metalų ir organinių medžiagų – B2130 kelių statybos ir priežiūros bituminė medžiaga (asfalto atliekos), kurioje nėra gudrono; pagal EB atliekų sąrašą: 17.03.02 statybinės ir griovimo atliekos (įskaitant iš užterštų vietų iškastą gruntą) – 17 03 02 bituminiai mišiniai, nenurodyti 17 03 01; pagal nacionalinį atliekų sąrašą: 17 03 02 statybinės ir griovimo atliekos (įskaitant iš užterštų vietų iškastą gruntą) – 17 03 02 bituminiai mišiniai, nenurodyti 17 03 01 (b.l. 192-193).

Analizuojant ir vertinant virš išdėstytas sutarčių, sudarytų tarp pirminio ginčo medžiagos gamintojo Recycling Kombinate V.O.F. su Sia BME Trading, bei BME Trading Ltd. (ši Latvijos įmonė ginčo atveju buvo tik tarpininkas tarp pirminio ginčo medžiagos gamintojo ir galutinio jos gavėjo Lietuvoje, t.y. UAB „Femira“) su UAB „Femira“ nuostatas, faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad pirminis ginčo medžiagos gamintojas jos panaudojimą gavėjo (UAB „Femira“) šalyje sieja su reikalavimu ir (ar) būtinybe šią ginčo medžiagą gavėjo šalyje perdirbti (atnaujinti).

Akcentuotina, kad ginčo atliekas lydinčio ANEX VII priedo 9 punkte įrašyta: „Įprastinis šių atliekų apibūdinimas: kelių statybos ir priežiūros bituminė medžiaga (asfalto atliekos 0/40), kurioje nėra dervos 1(atkreipiamas dėmesys į susijusį A sąrašo A3000 įrašą)“, o minėtos 2009-09-16 sutarties nuostatos patvirtina, jog pirminis ginčo medžiagos gamintojas ir Latvijos įmonė susitarė, jog gamintojas jai tieks asfalto granules su derva, o tam, kad jas galėtų panaudoti gavėjas ginčo medžiagą turi perdirbti. Gamybos kontrolės sertifikate minimas asfalto užpildas ir pateikiami jo cheminės sudėties parametrai, o Statybos produkcijos sertifikavimo centro rašte „Dėl tarnybinės pagalbos“ informuojama, kad dėl konkrečių asfalto užpildo savybių tinkamumo kelių ir kiemo dangų įrengimui rekomenduojama kreiptis į Lietuvos automobilių kelių direkciją prie Susisiekimo ministerijos. Vertinant tai, kad ginčo atveju į Lietuvą importuotas asfalto atliekos, kurias ANEX VII priedo 8 punkte nurodyta naudoti perdirbant (atnaujinant), atmestini kaip nepagrįsti skundo argumentai, jog ginčo medžiaga yra ne atlieka, o sertifikuotas statybos produktas ir tai patvirtina Gamybos kontrolės sistemos sertifikatas (1 t., b.l. 11, 12) ir Statybos produkcijos sertifikavimo centro išduota pažyma (1 t., b.l. 13). Aplinkybė, jog galimai klaidingai užpildytas ANEX VII priedas, laikytina nepagrįsta, kadangi ištirti byloje faktiniai duomenys patvirtina, jog importuota ginčo medžiaga yra atlieka ir aiškiai nurodytas jos naudojimo būdas – perdirbant (atnaujinant). Taigi teismas neturi jokio pagrindo abejoti ginčo medžiagos krovinį lydinčių dokumentų duomenų teisingumu.

Pagal LR atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį atliekos - bet kokios medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms šio įstatymo 1 priede, bei patenka į Aplinkos ministerijos patvirtintą atliekų sąrašą. Ši sąvoka iš esmės atkartota ir Atliekų tvarkymo taisyklių 5.2 punkte, tačiau Atliekų tvarkymo taisyklių 2 priedo „Atliekų sąrašas“ įvade nurodyta, kad jei medžiaga ar daiktas įrašytas į Atliekų sąrašą, tai dar nereiškia, kad jis bet kokiomis sąlygomis yra atlieka. Medžiagos ir daiktai yra atliekos tik tada, kai atitinka atliekų apibrėžimą Taisyklių 5 punkte.

Pagal LR aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą. Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat numato reikalavimą, kad įmonės, kurios atliekas naudoja ir arba (šalina) turi gauti leidimus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Tokią leidimų išdavimo tvarką nustatė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo taisyklės, kurių 5.9 punkte nustatyta leidimo sąvoką - Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas - rašytinis sprendimas arba jo dalis (arba keli tokie sprendimai), suteikiantis teisę eksploatuoti visą įrenginį arba jo dalį, nustatant tam tikras sąlygas, atitinkančias šių Taisyklių reikalavimus. Vienas Leidimas vykdytojui gali suteikti teisę eksploatuoti toje pačioje veiklos vietoje (teritorijoje) esančius kelis technologiškai nesusijusius įrenginius su sąlyga, kad juos visus eksploatuoja tas pats ūkinės veiklos vykdytojas. Tų pačių taisyklių 5.6. punkte pateikta įrenginio sąvoka – stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma viena arba kelių rūšių tiesiogiai ir techniškai susijusi ūkinė veikla.

Pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo taisyklių 7 punktą, leidimus privalo gauti: 7.1. veiklos vykdytojai, eksploatuojantys Taisyklių 1 priede nurodytus įrenginius; 7.2. veiklos vykdytojai, eksploatuojantys Taisyklių 2 priede nurodytus įrenginius. Pagal Taisyklių 2 priedo 8-9 punktus veiklos vykdytojai, eksploatuojantys stacionarius ūkinės veiklos objektus, kurie nepriskiriami prie Taisyklių 1 priede nurodytų įrenginių, turi turėti Leidimą kai: šalinamos ar naudojamos (išskyrus tas įmones, kurios perdirba tik savo gamybos metu susidariusias nepavojingas atliekas) atliekos; atliekos surenkamos įmonėse, kurios eksploatuoja atliekų surinkimo ir laikinojo saugojimo aikšteles ar įrenginius, kuriuose atliekos kaupiamos, rūšiuojamos ar kitaip apdorojamos iki jų perdavimo atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms ir pagal Atliekų tvarkymo įstatymą yra priskiriamos atliekas naudojančioms ar šalinančioms įmonėms.

LR aplinkos ministras 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. D1-461 patvirtino Atliekas tvarkančių įmonių registravimo instrukciją (toliau - Instrukcija), kuri nustato atliekas surenkančių, vežančių, saugančių, apdorojančių, naudojančių bei šalinančių įmonių įregistravimo, perregistravimo bei išregistravimo tvarką atliekas tvarkančių įmonių registre (toliau – Registras), klaidingų duomenų taisymą šiame Registre, duomenų (informacijos) apie įmones teikimą ir skelbimą. Instrukcijos 5 punkte nustatyta, kad Registre registruojamos įmonės, kurios turi registruotis vadovaujantis Atliekų tvarkymo taisyklių 8 punktu.

Pagal Atliekų tvarkymo taisyklių (žr. LR aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ / Valstybės Žinios, 1999, Nr. 63-2065) 8 punktą - įmonės turi registruotis Registre, jeigu: 8.1. užsiima atliekų surinkimo, vežimo (įskaitant importą ir eksportą), apdorojimo, naudojimo, šalinimo veikla, nurodyta Taisyklių 5 priede; 8.2. saugo savo pagamintas pavojingas atliekas ilgiau kaip tris mėnesius, o nepavojingas – ilgiau kaip vienerius metus jų susidarymo vietoje iki jų surinkimo.

Byloje liudytoju apklausto A.Ž., dirbančio Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Atliekų tvarkymo kontrolės skyriaus vedėju, paaiškinimai vertintini, kaip iš esmės patvirtinantys faktines bylos aplinkybes, jog UAB „Femira“ TIPK leidimo neturėjo bei nebuvo registruota Atliekas tvarkančių įmonių registre. Pagal esamas bylos aplinkybes, vadovaujantis atliekų tvarkymo reglamento nuostatomis, liudytojo teigimu, ginčo atveju UAB „Femira“ negalėjo būti ginčo atliekų gavėja.

Tiriamuoju atveju ginčo medžiagos gavėjai bei turėtojai UAB „Femira“, jos direktoriui A.Č., administracinė atsakomybė kilo už ginčo medžiagų sandėliavimą, neturint TIPK leidimo ir už tai, kad ši įmonė tokią veiklą vykdė nebūdama įsiregistravusi Registre. Duomenų, kad UAB „Femira“ prieš sandėliuodama ar sandėliuodama ginčo medžiagas TIPK leidimą turėjo ar buvo kreipusis dėl šio leidimo išdavimo ir buvo įregistruota Registre, byloje nėra ir teismas tokių duomenų nenustatė.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas išvadas, teisinį ginčo situacijos reglamentavimą, darytina išvada , kad UAB „Femira“ turėjo ir galėjo suprasti, jog gauna atlieką, kurią galima naudoti Lietuvoje tik ją prieš tai perdirbus. Taigi UAB „Femira“ turėjo ir galėjo suprasti, kad ginčo atveju įmonė gauna ir sandėliuoja atliekas, o ne paruoštą kelių tiesimui Lietuvoje statybinę medžiagą ar produktą, todėl turi būti įsiregistravus Registre ir turėti teisės aktų nustatyta tvarka išduotą TIPK leidimą. Be to, duomenų, kad minėta Latvijos įmonė prieš tiekdama ginčo medžiagas UAB „Femira“ jas būtų perdirbus ar pan., nėra, o minėtos 2009-10-01 sutarties tarp Latvijos įmonės ir UAB „Femira“ 2.2. punkto nuostatos tik patvirtina, jog Latvijos įmonė pristato ginčo medžiagą tiesiogiai iš jos gamintojo. Nustatyti faktiniai duomenys įrodo, kad UAB „Femira“ ginčo atliekas priėmė, sandėliavo bei pardavinėjo, taigi iš esmės valdė ginčo medžiagas perpardavimo ir (ar) prekybos tikslais.

Skundo argumentai, jog Institucija neįrodė ginčo pažeidimo, nepateikė įrodymų, jog ginčo medžiaga yra atlieka, nenurodė, kokio perdirbimo šiai medžiagai reikia, norint ją toliau naudoti, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje įrodžius, kad UAB „Femira“, kaip ginčo atliekų turėtoja ir (ar) valdytoja Lietuvoje, sutartimi įsipareigojo šias atliekas tvarkyti, tačiau net nebūdama įsiregistravusi Registre bei neturėdama TIPK leidimo, laikytina, kad minėtais skundo argumentais A.Č. iš esmės nepagrįstai didina įrodinėjimo naštą Institucijai bei siekia išvengti administracinės atsakomybės. Taigi, esant neteisėtam ginčo atliekos įvežimui į Lietuvą, akivaizdu, jog visi kiti UAB „Femira“ veiksmai su ginčo atliekos naudojimu, neturint nustatyta tvarka išduoto TIPK leidimo, objektyviai nėra ir negali būti laikomi teisėtais.

Byloje ištirtų ir įvertintų faktinių duomenų pagrindu, konstatuotina, jog UAB „Femira“ buvo ginčo asfalto atliekų gavėja ir turėtoja Lietuvoje, šias atliekas sandėliavo bei pardavinėjo, taigi atliekų tvarkymui UAB „Femira“ turėjo privalomai turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ir būti įsiregistravusi Registre.

Vertinant A.Č. padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismui nėra pagrindų naikinti skundžiamą aktą, švelninti paskirtą administracinę nuobaudą arba administracinės nuobaudos jam neskirti (ATPK 30 straipsnio 2 dalis, 30¹ straipsnis, 31 straipsnis).

Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jo A.Č. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 - 124 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 296 straipsniu, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.Č. skundo nepatenkinti ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus Vladimiro Misenkos 2010-01-29 nutarimą Nr. 4AM008688 palikti nepakeistą.

Nutartį per 10 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.