- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-10
- Bylos Nr.
- 2A-101-520/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- UAB „Vilko pėda“
- Advokatai
- Giedrius Mozūraitis
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieškovo UAB „Vilko pėda“ ieškinį atsakovui A. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vilko pėda“ 2009-01-30 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo A. V. 1831,35 Lt skolą už administravimo ir kitas paslaugas bei 118,42 Lt delspinigių, viso – 1949,77 Lt. Nurodė, kad jis iki 2008-12-31 buvo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius, teikė bendrosios nuosavybės administravimo ir namo bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo paslaugas. Nors atsakovui sąskaitos už suteiktas paslaugas buvo teikiamos kiekvieną mėnesį, tačiau atsakovas pareigos atsiskaityti nevykdė ir už laikotarpį nuo 2006-07-01 iki 2008-12-31 yra skolingas jam 1831,35 Lt. Taip pat iš atsakovo, vadovaujantis įstatymu Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims, turi būti priteisti 0,04 proc. dydžio delspinigiai per dieną, t. y. 118,42 Lt delspinigių.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino, t. y. priteisė iš atsakovo A. V. ieškovui UAB „Vilko pėda“ 1831,35 Lt skolą, 118,42 Lt delspinigių, 67 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovas A. V. nuo 1995-12-28 yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas bei namo bendrojo naudojimo patalpų bendraturtis, viešame registre nėra įregistruota buto nuomos ar panaudos sutartis. Name nėra įsteigta gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi iki 2008-12-31 buvo ieškovas, atsakovas ieškovui už suteiktas paslaugas yra sumokėjęs 20 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė jokių nurodyto buto nuomos ar panaudos sutarčių, sutarčių, pagal kurias kiti asmenys turėtų mokėti mokesčius ir sudarytų tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų, padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog teismo sprendimas atsakovo nurodytam asmeniui L. Š. gali turėti įtakos. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad visos ieškovo turėtos išlaidos per 2006-07-01 – 2008-12-31 laikotarpį yra pagrįstos bylos medžiaga, tarifais, metodikomis, o atsakovas neįrodė, kad jis nesinaudojo komunalinėmis paslaugomis ar kad ieškovas neteisingai skaičiavo mokesčius už komunalines ir kitas paslaugas. Teismas nurodė, kad atsakovo prašymas netenkinti ieškinio prieštarauja logikai ir įstatymams ir, vadovaudamasis CK 4.82 str. 3 d., 4.84 str. 4 d., 4.86 str. 1d., 6.38 str., 6.63 str. 1 d. 3 p., tenkino ieškinį.
Šalies argumentai
Atsakovas A. V. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo ir dėl to, kad nebuvo atskleista bylos esmė. Nors jis butą įsigijo 1995-12-28 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, tačiau nuo pat įsigijimo butu nesinaudojo, butu pagal žodinį susitarimą su juo neatlyginai naudojosi J. Š. ir jo sūnus L. Š.. Tarp ieškovo ir jo jau buvo teisminis ginčas dėl skolos priteisimo, toje byloje buvo įtrauktas trečiasis asmuo J. Š., kuris sumokėjo skolą. Nors jis 2007-10-29 buvo pateikęs teismui ieškinį dėl J. Š. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, tačiau byla buvo nutraukta mirus J. Š., iš buto iškeldintas mirusiojo sūnus L. Š.. L. Š. turi būti įtrauktas į šią bylą trečiuoju asmeniu, nes teismo sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms. Teismas, atsisakydamas į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti L. Š. ne tik apribojo jo teisę rinkti įrodymus, bet ir priėmė sprendimą, kuris turi tiesioginę įtaką trečiojo asmens teisėms ir pareigoms, nes pats teismas pripažino, kad jis priteistą skolą galės išsiieškoti iš L. Š.. Teismo argumentas, kad panaudos sutartis neįregistruota viešame registre, todėl netenkintas jo prašymas į bylą įtraukti trečiąjį asmenį, vertintinas kritiškai, kadangi šiuo atveju svarbu, kas ginčo laikotarpiu gyveno ir naudojosi komunalinėmis paslaugomis. Vienintelis byloje esantis įrodymas, pagrindžiantis skolos faktą, kuriuo rėmėsi teismas, yra ieškovo pateiktas vienašalis išrašas iš asmeninės sąskaitos. Niekuo nepagrįsti skaičiavimai nelaikytini tinkamu įrodymu, nes nepatvirtina suteiktų paslaugų būtinumo, kad namas būtų išsaugotas ir išlaikytas. Byloje nėra nei vieno buhalterinės apskaitos dokumento, iš kurio būtų galima spręsti apie apskaičiuotą proporciją atsakovui, įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas buvo paskirtas namo, kuriame yra ginčo butas, administratoriumi. Jis, būdamas silpnesnioji santykių šalis, prašė teismo įpareigoti ieškovą pateikti įrodymus pagal Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr.603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 5.2, 5.5, 7.3, 8, 9 p., buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau teismas šių prašymų netenkino. Teismas nenagrinėjo jo atstovo prašymo atidėti parengiamąjį teismo posėdį, perėjo į bylos nagrinėjimą pažeisdamas CPK 232 str. Teismas nereagavo į jo prašymus net tuomet, kai jis teismo posėdžio metu bandė gauti informaciją apie mokesčių skaičiavimo tvarką, šiukšlių išvežimo aplinkybes iš ieškovo atstovės. Tai, kad teismas priėmė sprendimą, nepagrįstą jokiais faktiniais duomenimis ir akivaizdžiai neteisėtą ir neteisingą, įrodo ir tai, jog 2009-07-07 susipažinus su byla joje buvo rastas į bylą neįsiūtas užklijuotas vokas su užrašu „2009-06-15 teismo posėdžio metu ieškovės atstovės pateikti papildomi procesiniai dokumentai“. Atplėšus voką, jame rastos įvairios metodikos, kurios bylos nagrinėjimo metu tikrai nebuvo pateiktos ir tirtos. Dėl to darytina išvada, kad teismas pažeidė CPK 263 str., nes vadovavosi byloje nesančiais ir neištirtais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog atsakovas A. V. turi apmokėti ieškovui UAB „Vilko pėda“ už daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės administravimą, namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą (eksploatavimą), šiukšlių išvežimą. Įvertinus įrodymus, susijusius su apmokėjimu už suteiktas paslaugas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 791,35 Lt už didžiųjų atliekų išvežimą ir utilizavimą, stogo remontą ir kitus remonto darbus, nes ieškovas byloje neteikė jokių įrodymų apie šiuos atliktus darbus ir apmokėjimo už juos apskaičiavimą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.
Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui A. V. 1995-12-28 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (b. l. 8). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad kitų asmenų daiktinės teisės nėra įregistruotos, nėra sudaryta buto nuomos sutartis. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai į bylos nagrinėjimą neįtraukė jokių kitų asmenų, iš jų ir atsakovo nurodomo L. Š.. Atsakovas nurodomos sudarytos su nuomininku nuomos sutarties neįregistravo įstatymų nustatyta tvarka viešame registre, todėl negali panaudoti šios sutarties prieš trečiuosius asmenis, tarp jų ir prieš ieškovą (CK 6.579 str. 4 d.). Atsakovo santykiai su trečiaisiais asmenimis nedaro jokios įtakos šalių ginčui. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas L. Š., kurio teisėms ir pareigoms sprendimas turės tiesioginės įtakos. Su tokiais argumentais nesutiktina, nes atsakovas byloje nepateikė jokių sutarčių, sudarytų su L. Š., kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog teismo sprendimas turės įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms. Tai, kad atsakovas nurodo, jog šis asmuo naudojosi visomis komunalinėmis paslaugomis ir gyveno atsakovo bute, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad sprendimas, kuriuo buvo išspręstas ginčas tarp buto savininko ir daugiabučio namo administratoriaus, turės tiesioginės įtakos L. Š.. Absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytomis pasekmėmis – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatyminės sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, t. y. nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-159/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008). Atsakovui nepateikus įrodymų apie trečiojo asmens prisiimtus konkrečius įsipareigojimus apmokėti ieškovui už daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės administravimą, namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą (eksploatavimą), šiukšlių išvežimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu nebuvo nuspręsta dėl L. Š. teisių ir pareigų. Į bylą asmenys trečiaisiais asmenimis pagal CPK 47 str. netraukiami dėl to, kad galėtų pateikti paaiškinimus, atsakymus į užduotus klausimus.
Šioje byloje buvo nagrinėjamas ieškovo UAB „Vilko pėda“ ieškinys, pareikštas buto savininkui A. V. dėl 1831,35 Lt skolos už administravimo ir kitas paslaugas priteisimo. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad jis iki 2008-12-31 buvo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius, teikė bendrosios nuosavybės administravimo ir namo bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo paslaugas, tačiau atsakovas neatsiskaitė su juo už jam nuosavybės teise priklausančiam butui suteiktas paslaugas nuo 2006-07-01 iki 2008-12-31. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas buvo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas Nr. 29, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius ir atsakovas privalo apmokėti už daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės administravimą, namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą (eksploatavimą), šiukšlių išvežimą. Su tokiomis nustatytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, nes atsakovas šių aplinkybių nepaneigė, t.y. nepateikė įrodymų, kad ne ieškovas teikė administravimo paslaugas, o kiti asmenys. Ieškovas pateikė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrosios nuosavybės objektų perdavimo – priėmimo 2008-12-31 aktą, iš kurio matyti, kad jis vykdydamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-11-07 įsakymą Nr.30-2065 „Dėl Administracijos direktoriaus 2007-07-10 įsakymo Nr.30-1357 pakeitimo ir 2006-01-16 įsakymo Nr.30-36 papildymo“ perduoda, o UAB „Avarija“ priima daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės objektus, išvardytus dokumentus bei nepanaudotas lėšas. Atsakovas šio ieškovo pateikto įrodymo nepaneigė. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas buvo daugiabučio namo administratorius, yra pagrįsta ir pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, pagrįstai taikė daiktinės teisės normas, nes atsakovas yra ne tik teikiamų paslaugų vartotojas, bet ir bendraturtis, kurio pareigos kyla iš įstatymu jam suteiktų pareigų dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą, o tokias pareigas numato daiktinės teisės normos, atsakovas pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003-01-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003; 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 ).
Pagal CK 4.82 str. 1 d. butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Taigi atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpos. Atsakovas pagal CK 4.83 str. 3 d. privalo bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų savininkai steigia butų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, kad minėto daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai yra įsteigę bendriją ar sudarę jungtinės veiklos sutartį. Kaip jau buvo minėta, bendrojo naudojimo objektų administratoriumi buvo ieškovas UAB „Vilko pėda“. Ieškovas, vadovaudamasis Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintais Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais, Vilniaus miesto valdybos 1999-07-08 sprendimu Nr.1283V patvirtinta Gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpų eksploatavimo, priežiūros ir profilaktinio remonto darbų išlaidų nustatymo metodika, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr.30-2050 patvirtinta Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-06-07 sprendimu Nr.1-1206 patvirtinta Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodika, pagal šias metodikas patvirtintais tarifais, apskaičiavo bendrosios nuosavybės administravimo, namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) mokesčius, proporcingai tenkančius atsakovui. Atsakovas byloje neteikė įrodymų, kad ieškovas neteisingai apskaičiavo mokesčius pagal metodikas, jo turimą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsakovo nurodoma aplinkybė apie tai, kad byloje nebuvo ištirtos metodikos ir įsakymai, esantys voke, yra nepagrįsta, nes 2009-06-15 vykusiame teismo posėdyje ieškovo atstovė savo argumentus ir paaiškinimus grindė patvirtintomis metodikomis ir įsakymais (b. l. 46-49). Prie bylos pridėtame voke esantys Vilniaus miesto savivaldybės dokumentai yra vieši, jie skelbiami internetiniame tinklalapyje (http://www.vilnius.lt/vaktai). Iš ieškovo pateikto išrašo iš asmeninės savininko A. V. sąskaitos už laikotarpį nuo 2006-07-01 iki 2008-12-31 matyti, kad ieškovas skaičiavo mokesčius už atsakovui nuosavybės teise priklausantį 44,16 kv. m bendrą naudingą buto plotą, atsakovas mokesčių nemokėjo. Atsakovas byloje neteikė įrodymų, kurių pagrindu turėtų būti konstatuota, kad jis, kaip buto savininkas, kuriam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos ir objektai, neturi mokėti administratoriui už bendrosios nuosavybės administravimą ir namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą) mokesčių, šiukšlių išvežimą. Byloje buvo pateikti duomenys, kad atsakovo buto plotas pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra 44,16 kv.m (b. l. 8). Taip pat buvo pateikti duomenys apie viso daugiabučio namo bendrą plotą, naudingą plotą, gyvenamąjį plotą, rūsių ir laiptinių plotą, apie bendrojo naudojimo objektus, sudarytą sutartį dėl komunalinių atliekų išvežimo (b. l. 6).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, susijusius su apskaičiuotais mokesčiais, darytina išvada, kad ieškovas byloje nepateikė įrodymų, jog išvežė didžiąsias atliekas ir jas utilizavo, remontavo namo stogą ir atliko kitus remonto darbus, nurodytus išraše iš asmeninės sąskaitos. Kadangi šie darbai buvo atlikti atskirai nuo nuolatinių darbų, jų konkretaus apmokėjimo nereglamentuoja patvirtintos metodikos ir tarifai, todėl ieškovas privalėjo teikti įrodymus apie šių darbų atlikimą, įkainius. Nesant byloje pateiktų tokių įrodymų, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo dėl 791,35 Lt priteisimo už didžiųjų atliekų išvežimą ir utilizavimą, stogo remontą ir kitus remonto darbus (CPK 176-185 str.). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, t. y. priteista 1831,35 Lt įsiskolinimo suma sumažintina iki 1040 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad sumažintina įsiskolinimo suma, atitinkamai sumažintina priteista delspinigių suma iki 67,14 Lt.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymus įpareigoti ieškovą pateikti sudaryto namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, kuriame nurodyta bendrojo naudojimo objektų rūšis, jų paskirtis, ir individualūs požymiai, techninė būklė, su jais susijusios patalpų savininkų teisės ir prievolės; įrodymus apie pirktas namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ar kitas paslaugas rinkoje, bei šių paslaugų pirkimo kainų apklausos arba organizuoto pirkimo konkursų medžiagą, bei su pasirinktais paslaugų tiekėjais sudarytų sutarčių nuorašus; įrodymus, kad ieškovas apskaičiavo mėnesinius mokesčius už suteiktas paslaugas pagal Nuostatų 8, 9 p., parengė ir iki kito (po praėjusio) mėnesio 10 kalendorinės dienos laišku, faksu, elektroniniu ar kitais būdais pateikė atsakovui informaciją apie suteiktas paslaugas, jų kainą (tarifus), kiekį, mokėtinas sumas ir mokėjimo būdus (bankuose, kitose įmokas priimančiose įstaigose, įmonėse, internetu, tiesioginiu debetu, pagal bendrąją atsiskaitomąją knygelę ar jos elektroninį atitikmenį, arba kitaip); pateikti išsamius paaiškinimus, pagrįstus buhalterinės apskaitos dokumentais, dėl atsakovui apskaičiuotų mokesčių ar namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ar kitokio tvarkymo darbų ir lėšų panaudojimo jiems apmokėti. Su tokiais argumentais nesutiktina, nes atsakovas turėjo galimybę tokius prašymus pareikšti teismui paduodamas atsiliepimą į ieškinį, prašydamas atidėti parengiamąjį teismo posėdį. Be to, atsakovas tokius dokumentus galėjo išsireikalauti iš ieškovo tuo metu, kai ieškovas administravo daugiabutį namą, t. y. iki 2008-12-31. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad atsakovas iki 2008-12-31 kreipėsi į ieškovą dėl mokesčių apskaičiavimo pagrįstumo, reiškė pretenzijas ieškovui dėl netinkamai vykdomų jo, kaip administratoriaus, pareigų, kad jam (atsakovui) nepateikiamos sąskaitos, jis neinformuojamas apie tarifus, nepateiktas sudarytas namo bendrojo naudojimo objektų aprašas, kuriame turi būti nurodyta bendrojo naudojimo objektų rūšis, jų paskirtis, ir individualūs požymiai, techninė būklė, su jais susijusios patalpų savininkų teisės ir prievolės, t. y. kad dėl administratoriaus veiksmų jis negalėjo laiku ir tinkamai apmokėti mokesčių už bendrosios nuosavybės administravimą ir namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą (eksploatavimą), šiukšlių išvežimą. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, pereidamas iš parengiamojo teismo posėdžio į bylos nagrinėjimą, pažeidė CPK 232 str. Su tokiais argumentais nesutiktina, nes 2009-05-20 parengiamojo posėdžio metu nebuvo pereita iškart į bylos nagrinėjimą, parengiamasis posėdis vyko nedalyvaujant atsakovui, atsakovo atstovui, kurie neatvyko į parengiamąjį posėdį. Po parengiamojo posėdžio byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2009-06-15. Pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, kuri tik iš dalies atitiko CPK 232 str. reikalavimus (b. l. 41), tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog dėl to buvo iš esmės neteisingai išnagrinėta byla ir sprendimas turi būti panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 328 str., 329 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismo priteista ieškovui iš atsakovo 64 Lt žyminio mokesčio suma sumažintina iki 33,21 Lt, visa priteista bylinėjimosi išlaidų suma sumažintina iki 36,21 Lt. Priteista iš atsakovo valstybei 22,10 Lt pašto išlaidų suma sumažintina iki 12,55 Lt, 9,55 Lt priteistina valstybei iš ieškovo. Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei iš ieškovo priteistina 2,46 Lt, iš atsakovo – 3,24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.). Atsakovui iš ieškovo priteistina 25,28 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimą pakeisti.
Priteistą ieškovui UAB „Vilko pėda“ iš atsakovo A. V. 1831,35 Lt skolos sumą sumažinti iki 1040 Lt, 118,42 Lt delspinigių sumą sumažinti iki 67,14 Lt, 67 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 36,21 Lt.
Priteistą valstybei iš atsakovo A. V. 22,10 Lt pašto išlaidų sumą sumažinti iki 12,55 Lt, iš ieškovo UAB „Vilko pėda“ valstybei priteisti 9,55 Lt pašto išlaidų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. V. 3,24 Lt, iš ieškovo UAB „Vilko pėda“ – 2,46 Lt išlaidų, patirtų dėl procesinių dokumentų įteikimo byloje dalyvaujantiems asmenims apeliacinės instancijos teisme, kurios yra sumokamos banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).