Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Veslavos Ruskan, teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Violetos Balčytienės,

dalyvaujant atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Večislavui Burneikai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo S. K. skundą atsakovams Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Panevėžio miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pareiškėjas S. K. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d. Už tai jam skirta švelnesnė sankcijoje numatyta bausmė - 8 MGL (1000 Lt) dydžio bauda. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, iš kaltinimo S. K. pašalino veiksmus - grasinimą susidoroti, suspardyti, griebimą už drabužių, bandymą ištraukti iš mašinos, kitoje dalyje paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (b. l. 14-16). Paskirtą bausmę nuteistasis įvykdė 2007 m. rugsėjo 4 d. (b. l. 23).

Teistumas – tai teisinė asmens padėties ypatybė, kurią sukelia teismo paskirtos bausmės atlikimas. Ši baudžiamajai atsakomybei būdinga teisinė pasekmė yra dvejopos prigimties: pirmiausia, teistumas turi reikšmės sprendžiant baudžiamosios atsakomybės ar atleidimo nuo jos klausimą teistam asmeniui, padariusiam naują nusikalstamą veiką; taip pat teistumas turi ir bendrų teisinių pasekmių, kurios atsiranda net ir nepadarius naujos nusikalstamos veikos. Pastaruosius žmogaus teisių ir laisvių suvaržymus nustato kitų teisės šakų normos.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX–705 redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 5 p. reglamentuota, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, jei asmuo praranda nepriekaištingą reputaciją. Pagal to paties įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 p., nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, teistas už neatsargų nusikaltimą, kurį padarė būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, arba tyčinį nusikaltimą, jei teistumas neišnykęs arba nepanaikintas. S. K. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimą, nustatantį tyčinę kaltės formą, todėl atsakovai visiškai teisėtai ir pagrįstai šią aplinkybę pripažino juridiniu faktu, su kuriuo įstatymas sieja teistumo atsiradimą.

Atsižvelgiant į maksimalią laisvės atėmimo bausmę tyčiniai nusikaltimai skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius. Nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamos nusikalstamos veikos, už kurias baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 str. 3 d. 3a p., asmenys, nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą ir realiai atlikę paskirtą bausmę, - bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, turinčiais teistumą laikomi trejus metus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d. sankcija yra sukonstruota kaip alternatyvinė. Tai reiškia, kad teismas, bausmės individualizavimo etape, atsižvelgdamas į visumą reikšmingų sąlygų, kaltininką gali bausti bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, Panevėžio miesto apylinkės teismas, parinkdamas pareiškėjui turtinio pobūdžio bausmę, vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 str. įtvirtintu vadinamuoju šanso principu, išreiškiančiu baudžiamosios politikos nuostatą, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, paprastai neturėtų būti skiriama laisvės atėmimo bausmė. Kartu pažymėtina, kad toks švelnesnės atitinkamo straipsnio sankcijoje numatytos valstybės prievartos priemonės pritaikymas savaime nemažina veikos pavojingumo (sunkumo), kuris apsprendžia nusikalstamos veikos rūšį (jos priskyrimą nusikaltimams arba baudžiamiesiems nusižengimams).

Vadovaudamasi aptartomis baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatomis ir ištyrusi faktines bylos aplinkybes Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Panevėžio miesto vyriausiasis policijos komisariatas bei Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teisingai aiškino ir taikė teistumo institutą sudarančias teisės normas. Byloje neginčijama, kad paskirtą kriminalinę bausmę S. K. atliko (įvykdė) 2007 m. rugsėjo 4 d., taigi būtent su šia kalendorine data prasidėjo trejų metų naikinamojo termino, su kuriuo įstatymas sieja teistumo išnykimą, eiga.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas Nr. 5-S-8462 „Dėl Jūsų skundo nagrinėjimo“ ir Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimas „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjo S. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.