Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovo D. Ž. ieškinio atsakovui A. U. dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašo teismo priteisti iš atsakovo 41899,24 Lt skolos, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Atsisakytina priimti ieškinį (Civilinio proceso kodekso 137 str. 2 d. 2 p.).

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis - vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės bei tinkamai įgyvendinama ieškovo teisė į teisminę gynybą.

CPK 29 straipsnyje nustatyta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (buveinę). Pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma ta vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Asmens, kuris gyvena keliose vietose, pagrindine gyvenamąja vieta pripažintina vieta, su kuria jis labiausiai susijęs (kur yra jo turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis ilgiausiai gyvena) (CK 2.16 str. 2 d.). Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai suformuluoti CK 2.17 str., tačiau kai asmuo gyvena keliose vietose, būtina atsižvelgti į viešų registrų (Gyventojų registro) duomenis, t.y. kurią vietą jis deklaravo kaip savo gyvenamąją. Pažymėtina, kad Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnis numato, jog kiekvienas fizinis asmuo privalo deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Todėl nustatant asmens gyvenamąją vietą, tūrėtų būti remiamasi visais galimais įrodymais, tačiau asmens viešame registre deklaruota gyvenamoji vieta yra vienas iš pagrindinių ir svarbiausių jo gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų (CK 2.17 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį Klaipėdos miesto apylinkės teismui teikia pagal nurodomą atsakovo faktinę gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Patikrinus VĮ Registrų centras duomenų bazę nustatyta, jog nekilnojamojo turto vienetas, adresu (duomenys neskelbtini) neegzistuoja, t.y. tokios gyvenamosios patalpos nėra ir atsakovas neturės objektyvių galimybių gauti procesinius dokumentus ieškovo nurodytu adresu. Gyventojų registro tarnybos duomenimis matyti, kad atsakovas yra viešai deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Registrų centras duomenis atsakovo turto buvimo vieta taip pat (duomenys neskelbtini). Maža to, skolos raštelyje, iš kurio ieškovas kildina atsakovo skolą jam, atsakovo adresas taip pat nurodytas (duomenys neskelbtini). Esant aplinkybėms, kad ieškovo nurodoma faktinė atsakovo gyvenamoji patalpa neegzistuoja ir tokiu adresu atsakovas neturės galimybės gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus, bei kad atsakovas viešai savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), kur yra ir jo turto buvimo vieta, laikytina, kad ieškovo pareikštas ieškinys neteismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Ieškovas su ieškiniu turi kreiptis į Telšių rajono apylinkės teismą (CPK 137 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovo D. Ž. ieškinį atsakovui A. U. dėl skolos ir nuostolių atlyginimo priteisimo ir kartu su priedais grąžinti ieškinį padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.