- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-04-18
- Bylos Nr.
- 1A-121-134-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Evaldas Vanagas, Sigitas Bagdonavičius
- Kaltinamasis
- G. L.
- Advokatai
- Artūras Balčiūnas
Įžanginė dalis
Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-121-134/2007m.
Teisėjas Eigirdas Činka Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.2.
2007 m. balandžio 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. išteisintas :
- pagal BK 187 str. 1 d., 259 str. 1 d. - neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas,
- pagal BK 22 str. 1 d., 241 str. 1 d. – nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
J. P. ir G. J. civiliniai ieškiniai atmesti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2005-04-23 apie 1 val. Pasvalyje, kieme, šalia kavinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą turtą, o būtent: turėtu peiliu subadė keturias automobilio FORD – MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. P., padangas bei keturias automobilio AUDI 90, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), priklausančio G. J., padangas, taip nukentėjusiosioms J. P. ir G. J. kiekvienai padarydamas po 520 Lt turtinės žalos;
tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo psichotropinę medžiagą - MDMA, kurios bendras kiekis 0,215 g, ir nuo įgijimo momento iki 2005 m. birželio 29 d., 7 val. 15 min. atliktos patalpų kratos, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė šią psichotropinę medžiagą Pasvalio mieste, (duomenys neskelbtini).
2005-06-29, būdamas laikinai sulaikytas pagal BK 140 straipsnį kaip įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, 2005-06-30, apie 10 val., pasikėsino pabėgti iš Pasvalio rajono policijos komisariato, esančio Pasvalyje,(duomenys neskelbtini), kabineto Nr. 12, t.y. būdamas priekyje antrankiais surakintomis rankomis pašoko nuo kėdės ir bandė pabėgti per šio kabineto pravirą langą, tačiau nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Apeliaciniu skundu Pasvalio rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo :
G. L. nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str. 1 d., 241 str. l d., perkvalifikuoti pagal BK 286 str. ir G. L. nuteisti :
- pagal BK 286 str. – areštu 50 parų.
Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - areštą 90 parų ir 60 MGL dydžio baudą.
Pilnai tenkinti nukentėjusiųjų J. P. ir G. J. civilinius ieškinius.
1. Paskirti pakartotinę trasologinę teismo ekspertizę.
2. Į teisiamąjį posėdį iškviesti ir apklausti : Panevėžio m. VPK KP KTT specialistą A. K., liudytojus S. J. ir K. P..
Skunde nurodyta, kad epizode dėl turto sugadinimo bylos tyrimo metu gautos skirtingos specialisto ir trasologinių tyrimų ekspertų išvados. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiųjų padangos subadytos peiliu, paimtu iš G. L.. Teismas, priimdamas nuosprendį rėmėsi ne šia išvada, o ekspertizės aktu, neatsižvelgdamas į tai, kad teisme ekspertas nurodė, jog atliekant tyrimus yra laikomasi eiliškumo tvarkos tam, kad atliekant vieną tyrimą, nebūtų sunaikinti ar pažeisti objektai ar jų pėdsakai. Peilio ašmenų mikroreljefas keičiasi priklausomai nuo atliktų į objektą dūrių skaičiaus, galandimo po įvykio. Tyrimo metu iš pradžių buvo atliktas nešaunamojo ginklo objektų tyrimas, po to trasologinis objektų tyrimas ir tik po to - trasologinė ekspertizė.
Prokuroras skunde nurodo. kad teismas nepagrįstai atmetė prokuroro prašymą teisme apklausti specialistą, siekiant išsiaiškinti tyrimo metu naudotus metodus, kurie galėjo lemti iš esmės skirtingas specialisto ir ekspertų išvadas. Teismas nepagrįstai rėmėsi eksperto parodymais, kad ekspertizei pateiktas peilis buvo naujas, negaląstas, nes ekspertas, pateikdamas tokią išvadą nebuvo atlikęs specialaus tyrimo- sulyginęs tyrimui pateiktą peilį su tos pačios firmos oficialiu gamykliniu pavyzdžiu.
Prokuroras nurodo, kad siekiant pašalinti prieštaravimus tarp specialisto ir ekspertų išvadų, būtina skirti pakartotinę teismo trasologinę ekspertizę. Ekspertams pateikti šiuos klausimus :
1. Ar ant pateiktų 8 automobilio padangų esantys mechaninio poveikio pėdsakai yra tinkami juos palikusio įrankio identifikavimui ?
2. Ar tyrimui patiektu peiliu, paimtu kratos metu iš G. L., galėjo būti pažeistos 8 automobilio padangos ?
3. Ar tyrimui pateikto peilio geležtė yra išgaląsta gamykliniu ar kitokiu būdu ? Ar ant geležtės yra mechaninio poveikio pėdsakų ? Jei yra mechaninio poveikio pėdsakų – ar jie galėjo būti padaryti tiriant peilį, atliekant eksperimentinius bandymus ?
Epizode dėl G. L. išteisinimo dėl neteisėto disponavimo psichotropine medžiaga be tikslo ją platinti, prokuroras nurodo, kad teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes : name, kuriame rasta psichotropinė medžiaga, gyvena tik išteisintasis su šeima, tarp dviejų name atliktų kratų buvo praėjęs tik vieno mėnesio laikotarpis, tačiau pirmosios kratos metu psichotropinių medžiagų nerasta, o antrosios – rasta, remonto darbai name buvo baigti 2004 m., po to pašaliniai asmenys name nesilankė. Kratos eigą stebėjo D. L., tai paneigia G. L. versiją, kad psichotropinę medžiagą galėjo padėti kratą atlikę pareigūnai ar kiti pašaliniai asmenys.
Epizode dėl G. L. pasikėsinimo pabėgti iš sulaikymo prokuroras nurodo, kad teismas, nustatęs, jog G. L. padaryta veika neatitinka jam inkriminuoto nusikaltimo, privalėjo jį ne išteisinti, o perkvalifikuoti veiką pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą. Nors prokuroras teisme neprašė pakeisti kaltinimo iš BK 22 str. 1 d., 241 str. 1 d. į BK 286 str., tačiau, prokurorės nuomone, teismas tai turėjo padaryti savo iniciatyva, nes faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės nesikeičia.
Liudytojai S. J. ir K. P. parodė, kad sulaikytajam G. L. bėgant prie lango, jie bandė jį sulaikyti, G. L. pasipriešinus, tarp jų įvyko grumtybės. Teismas neįvertino esminių prieštaravimų tarp įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų daiktų išsidėstymo kabinete ir išteisintojo parodymų teisme. G. L. teigė, kad jis nukrito nuo kėdės priekyje surakintomis antrankiais rankomis ir atsirėmė į kabineto sieną, dėl ko nukrito, kur kabėję paveikslai. Tačiau iš įvykio vietos apžiūros protokolo bei paties G. L. teisme pateikto plano ir duotų parodymų matyti, kad sėdint toje vietoje tai fiziškai padaryti neįmanoma. Daiktų išsidėstymas, kuris užfiksuotas apžiūros protokole, galimas tik grumtynių metu.
Prokuroras daro išvadą, kad teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas, apkaltinamasis nuosprendis.
Teismo nuosprendyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė skundą tenkinti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais, kuriuos įvertinęs teismas padarė teisingas išvadas, kad G. L. dalyvavimas padarius BK 187 str. 1 d. ir 259 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas neįrodytas, o epizode, kuriame G. L. kaltintas pagal BK 22 str. 1 d., 241 str. 1 d., nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Apylinkės teismas pripažino, kad nusikalstama veika, numatyta BK 187 str. 1 d., buvo padaryta, tačiau konstatavo, kad byloje nėra surinkta G. L. dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką įrodymų. Pagrindinis įrodymas, kuriuo buvo grindžiamas G. L. pateiktas kaltinimas dėl turto sugadinimo, yra specialisto išvada, kuria nustatyta, jog padangos subadytos išteisintajam priklausančiu peiliu, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu paskirtos trasologinės ekspertizės akto išvados yra priešingos- jose nurodyta, kad padangos subadytos ne G. L. priklausančiu peiliu. Prokuroras skunde ginčija ekspertizės išvadų pagrįstumą ir mano esant teisingas specialisto išvadas.
Skunde prokuroras neteisingai nurodo tyrimų, atliktų su iš G. L. paimtu peiliu, eiliškumą. Prokuroras teigia, kad pirmiausia buvo atliktas nešaunamojo ginklo tyrimas, po to trasologinis tyrimas ir galiausiai – trasologinė ekspertizė. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmiausia atliktas trasologinis tyrimas (1 t., 32-35 b.l.), po to – nešaunamojo ginklo tyrimas (1 t. 28-29 b.l.) ir trasologinė ekspertizė (2 t., 3-10 b.l.). Remdamasi neteisingai išvardinta tyrimų eiga, prokuroras skunde daro išvadą, kad nešaunamojo ginklo tyrimo metu galėjo atsirasti peilio geležtės pakitimai, lėmę iš esmės skirtingas trasologinio tyrimo ir trasologinės ekspertizės išvadas. Net ir esant prokuroro nurodytai tyrimų eigai – nešaunamojo ginklo, trasologinis tyrimas ir trasologinė ekspertizė- akivaizdu, kad antrasis ir trečiasis tyrimai būtų atlikti peiliu, kurio geležtė, pasak prokuroro, galėjo būti pažeista atlikus pirmąjį tyrimą. Tačiau tokiu atveju trasologinis tyrimas ir ekspertizė būtų atlikti vienodai pažeista peilio geležte, todėl šių tyrimų rezultatai negalėjo būti iš esmės skirtingi. Apeliacinio teismo posėdyje apklaustas specialistas, atlikęs peilio, kaip nešaunamojo ginklo tyrimą, parodė, kad atliekant šį tyrimą nebuvo atliekami eksperimentai, kurių metu būtų mechaniškai veikiama peilio geležtė, o išvados nustatytos remiantis palyginimo metodu, todėl nepasitvirtino skundo argumentai, kad peilio geležtės pakitimus, o tuo pačiu ir eksperto išvadas galėjo nulemti nešaunamojo ginklo tyrimo metu padaryti geležtės pakitimai.
Net ir esant neteisingai nurodytai tyrimų eigai, skunde keliamas esminis klausimas – ar prieš peilio ekspertizę atliktų tyrimų metu galėjo būti taip pažeista peilio geležtė, kad tai lemtų iš esmės skirtingas specialisto ir eksperto išvadas – lieka tas pats. Argumentuodamas savo teiginį apie peilio geležtės pažeidimus, prokuroras nurodo, kad ekspertas teisme patvirtino, jog atliekant bandymus su peiliu, gali atsirasti geležtės pakitimai. Tokie argumentai negali būti laikomi pagrįstais. Iš trasologinių tyrimų eksperto E. V. paaiškinimų teisme matyti, kad prokurorės nurodomą teiginį ekspertas pateikė kaip teorinę galimybę : atlikus daug dūrių peiliu (pagal ekspertą – apie 1000), ašmenų mikroreljefas teoriškai galėtų pasikeisti, o pagalandus peilį, mikroreljefas keičiasi (2 t., 23 b.l.). Iš teismo trasologinės ekspertizės akto matyti, kad ištyrus peilio ašmenis mikroskopu, nustatyta, kad peilio ašmenys lygios, suformuotos gamykliniu būdu gaminant peilį, be žymesnių defektų. Duodamas paaiškinimus apie tiriamąjį peilį, tyrimą atlikęs ekspertas papildomai parodė, kad tirtas peilis buvo naujas ir nebuvo nei karto galąstas, nes mikroskopuojant nerasti galandimo požymiai. Negaląstos peilio ašmenys rodo, kad anksčiau su peiliu atliktų tyrimų metu jo geležtė nebuvo pažeista, specialistas ir ekspertas tyrimus atliko identišku peiliu, todėl esminiai skirtumai jų pateiktose išvadose negali būti aiškinami peilio geležtės pakitimais.
Prokuroras, ginčydamas ekspertizės akto išvadą apie peilio naujumą, teigia, kad ekspertas tokią išvadą galėjo padaryti tik atlikęs lyginamąjį tiriamojo ir oficialaus gamyklinio pavyzdžio peilių tyrimą, mano, kad tiriamojo peilio geležtės galandimas gali būti nustatytas tik lyginamuoju tyrimu. Šis argumentas taip pat nepagrįstas. Galandimas yra mechaninis poveikis peilio ašmenims, todėl galandimo pėdsakai nustatomi, tiriant ašmenis mikroskopu. Tokiu atveju nėra būtina tirti gamyklinį pavyzdį. Atlikus lyginamąjį gamyklinio ir tiriamojo peilio tyrimą, būtų nustatytas tiriamojo peilio identiškumas gamykliniam. Netgi nustačius, kad tiriamojo peilio ašmenys skiriasi nuo gamyklinio, tačiau ant tiriamųjų ašmenų neradus galandimo požymių, būtų galima daryti išvadą apie tiriamojo peilio netapatumą gamykliniam, tačiau nebūtų galima nustatyti, ar tiriamasis peilis buvo galąstas. Ekspertizę atlikęs ekspertas E. V. teisme nurodė, kad turi nešaunamojo ginklo eksperto kvalifikaciją, todėl nėra pagrindo abejoti, kad tirdamas peilį jis naudojo netinkamą tyrimo metodą ir pateikė neteisingą išvadą dėl peilio būklės.
Prokuroras skunde remiasi trasologinį tyrimą atlikusio specialisto A. M. paaiškinimu, kad eksperimentinio tyrimo metu neįmanoma tikslai pakartoto įvykio metu padarytų pjūvių, nes skiriasi eksperimento sąlygos : oro temperatūra, dūrio kampas, jėga, todėl įvykio ir eksperimentų metu padarytos peilio trasos gali skirtis. Tačiau iš ekspertizės akto ir eksperto E. V. paaiškinimų teisme matyti, kad tokie specialisto teiginiai yra nepagrįsti. Ekspertas nurodė, kad atliekant tyrimą, temperatūra neturi jokios įtakos rezultatams, ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodyta, kad eksperimentiniai dūriai buvo daromi įvairiu kampu, įvairiai panardinant geležtę tiek į tirtąsias, tiek į analogiškas padangas ir kartojami po kelis kartus. Šie duomenys rodo, kad atliekant eksperimentus, sukuriamos analogiškos buvusioms įvykio metu sąlygos, keičiami dūrių parametrai, todėl gaunami patikimi tyrimų rezultatai.
Skunde prokuroras prašo skirti pakartotinę teismo trasologinę ekspertizę ir pateikia klausimus ekspertams. Į pirmąjį ir antrąjį klausimus atsakyta specialisto išvadoje ir ekspertizės akte. Specialisto ir ekspertų išvados skirtingos, tačiau teismas nurodė labai aiškius ir išsamius motyvus, kodėl nuosprendyje vadovaujasi ne specialisto, o ekspertizės akto išvada, jog pažeidimai tirtose padangose padaryti ne G. L. priklausančiu peiliu. Į kitus klausimus apie peilio geležtės būklę atsakyta ekspertizės akto tiriamojoje dalyje ir eksperto paaiškinimuose teisme, jie aptarti ir šioje nutartyje. Prokuroras nenurodė, kad eksperto išvada neišsami ar šališka, todėl skirti pakartotinę teismo ekspertizę nėra pagrindo. Be to, iš prokuroro prašymo nuteisti G. L. pagal BK 187 str. 1 d. darytina išvada, kad pakartotinės ekspertizės skyrimas būtų tik formalus, nes prokuroras G. L. kaltę grindžia tik specialisto išvadomis.
Šiame epizode G. L. išteisintas, nes byloje nėra surinkta G. L. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką įrodymų. Iš skunde nurodytų argumentų matyti, kad prokuroras psichotropinės medžiagos radimo faktą išteisintojo namuose laiko pakankamu jo kaltės įrodymu. Tokia argumentacija nepagrįsta. Teismas nuosprendyje padarė teisingą išvadą, kad psichotropinės medžiagos radimas G. L. namuose neįrodo, kad G. L. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent G. L. įgijo ir laikė namuose psichotropinę medžiagą : G. L. neigė padaręs šią veiką, daktiloskopinis tyrimas neatliktas ir nėra galimybės jį atlikti. Kiti bylos duomenys - nenustatyta, kad išteisintasis vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jis neteistas ir nebaustas administracine tvarka už analogiškas veikas – taip pat nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad A. L. įvykdė jam inkriminuojamą nusikaltimą.
Prokuroras skunde teigia, kad teismas neįvertino aplinkybių, jog name, kuriame rasta psichotropinė medžiaga, gyvena tik išteisintasis su buvusia sutuoktine ir vaikais, o mėnesio laikotarpiu tarp pirmosios kratos, kurios metu nerasta narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir antrosios kratos, kurią atliekant anksčiau apžiūrėtoje namo vietoje rasta psichotropinė medžiaga, name nesilankė jokie pašaliniai asmenys. Tačiau iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas šiuos duomenis vertino kartu su kitais bylos įrodymais ir padarė teisingą išvadą, kad nepaneigta galimybė, jog psichotropinę medžiagą įsigijo ir išteisintojo namuose laikė bet kuris kitas asmuo, gyvenantis šiame name. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 p. ). Tokių neginčijamų G. L. kaltės įrodymų šiame epizode nėra, todėl jis pagrįstai išteisintas pagal BK 259 str. 1 d.
Pasikėsinimo pabėgti iš sulaikymo epizodas.
Šiame epizode G. L. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuroras skunde neginčija G. L. išteisinimo pagal BK 22 str. 1 d., 241 str. 1 d., tačiau teigia, kad jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 286 str., požymius, todėl teismas, neperkvalifikavęs G. L. veikos į lengvesnę, pažeidė BPK 255 str. ir 256 str. 3 d. nuostatas. Šie prokuroro argumentai nepagrįsti. BPK 256 str. 3 d. norma leidžia teismui kaltinamojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės. Teismas, nustatęs, kad pareikštas kaltinimas nepasitvirtino, tačiau kaltinamojo veika gali būti kvalifikuota pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, privalo tai padaryti, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės. Faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tuo atveju, kai iš esmės pasikeičia nusikalstamų veiksmų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikacijai, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą. Kaltinamajame akte nurodytos šios G. L. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės : 2005-06-30, apie 10 val., būdamas laikinai sulaikytas pagal BPK 140 str., pasikėsino pabėgti iš Pasvalio raj. PK, esančio Pasvalyje, (duomenys neskelbtini),, kabineto Nr. 12, t.y. būdamas priekyje antrankiais surakintomis rankomis, pašoko nuo kėdės ir bandė pabėgti per šio kabineto pravirą langą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Pagal kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes G. L. veiksmai neatitinka BK 286 str. dispozicijos, nes nenustatyta, kad jis pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atlikusiems valstybės tarnautojams grasindamas panaudoti fizinį smurtą ar jį panaudodamas. Baudžiamojo proceso įstatymas draudžia teismui savo iniciatyva pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Kaltinimas gali būti keičiamas tik BPK 256 str. 1 d. nurodytų proceso dalyvių iniciatyva ir laikantis šioje normoje nustatytų reikalavimų. Teismas negalėjo savo iniciatyva perkvalifikuoti G. L. veikos iš BK 22 str. 1 d. 241 str. 1 d. į 286 str., nes tokia nusikalstama veika kaltinamajame akte nebuvo nurodyta, o pakeisti faktinių aplinkybių prokuroras neprašė nei pirmosios nei apeliacinės instancijų teismo posėdžiuose todėl prokuroro skundas šioje dalyje taip pat atmestinas.
Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
n u t a r ė:
Pasvalio rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro skundą atmesti.