Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-02-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-214-817/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-14
Bylos Nr.
II-214-817/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00605-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė
Pažeidėjas
J. Š.
Kategorijos
Skundas Nr. II-214-817/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00605-2019-4Procesinio sprendimo kategorija: 21.10.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. vasario 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė,sekretoriaujant I. P.,dalyvaujant D. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios R. G. 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ar pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės R. G. 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (medžiagos ROIK (duomenys neskelbtini)) J. Š. buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 418 straipsnio 2 dalį dėl to, kad ji 2018-03-05 09.24 val., adresu (duomenys neskelbtini), pastatė automobilį Toyota Yaris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-07-13 sprendimu Nr. 1-127 taikoma nustatyta vietinė rinkliava, ir iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdama trumpąją mobiliojo ryšio žinutę. Tuo ji pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų (toliau – Nuostatai) 17.1 punktą. J. Š. paskirta administracinė nuobauda – 50 Eur bauda.

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėja J. Š. pateikė skundą, kuriuo prašo taikyti jai ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sušvelninti skirtą nuobaudą arba netaikyti administracinės nuobaudos, jei pažeidimas nėra pagrįstas fotofiksacija, įrodančia, jog informacinis pranešimas apie pažeidimą buvo paliktas būtent už jos automobilio valytuvo. Skunde pareiškėja nurodė, kad 2017 m. liepos – 2018 spalio mėnesiais dirbo įmonėje, įsikūrusioje (duomenys neskelbtini), ir pripažįsta, jog būdavo atvejų, kai skubėdama pamiršdavo įjungti mobiliąją automobilių stovėjimo programėlę, o radusi informacinį pranešimą apie neapmokėtą automobilio stovėjimą ne visada jį spėdavo apmokėti per 72 valandas, ar neturėdavo finansinių galimybių padengti nurodytos mokėti sumos. Pareiškėja skunde nurodė, jog pažeidimai nebuvo vykdomi tyčia. Automobilis buvo statomas šalia buvusios darbovietės tarpuose tarp susitikimų su klientais, trumpam užsukant į darbo vietą surinkti reikalingą informaciją kitam susitikimui. Automobilis būdavo statomas trumpam (valandos – dviejų laikotarpiui). Pareiškėjos teigimu, ji ne visada įjungdavo mobiliąją programėlę, kad apmokėtų už stovėjimą, tačiau tai padarydavo ne piktybiškai ar tyčia, o tiesiog pamiršusi tai padaryti dėl susitelkimo į darbus. Pareiškėja nurodė, kad ji gailisi dėl nusižengimo. Prašo teismo įvertinti jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei kitas faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą jos atžvilgiu taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas. Pareiškėja nurodo, kad ji yra išsiskyrusi, viena augina ir išlaiko Vilniaus Gedimino technikos universitete studijuojančią dukterį. Pareiškėjos teigimu, pagal daugiau nei šešiasdešimt jos atžvilgiu priimtų nutarimų paskirtų baudų mokėjimas (bendra paskirtų baudų suma 3100 Eur) atimtų iš jos galimybę mokėti įmokas už mokamą dukters mokslą (semestro kaina 642,50 Eur), dėl ko šiai gali tekti nutraukti studijas. Pareiškėja nurodo, kad ji moka būsto kreditą, pagal kredito sutartį mėnesio įmoka yra 331,65 Eur, taip pat turi paėmusi vartojimo kreditą ir kas mėnesį moka 49,71 Eur įmokas. Bendra pareiškėjos finansinių įsipareigojimų per mėnesį suma sudaro 381,36 Eur, kas sudaro 32 % visų mėnesio pajamų, neskaitant komunalinių mokesčių bei kitų sąskaitų už komunikacijas (apie 170 Eur per mėnesį). Pareiškėjos darbo užmokestis – 1200 Eur per mėnesį. Pareiškėjos teigimu, skirta 50 Eur bauda yra neadekvati pareiškėjos finansinėms galimybėms. Tai pat, pareiškėjos nuomone, ne visus SĮ „Susisiekimo paslaugos“ paliktus informacinius pranešimus ji rado dėl jų nepateikimo ar trečiųjų asmenų veikos. Išanalizavus SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateiktas fotofiksacijas, nėra galimybės įvertinti, ar informacinis pranešimas apie pažeidimą paliktas už būtent jos automobilio valytuvo. Pareiškėja pažymi, kad ji turi 19 metų vairavimo patirtį, paskirtų nuobaudų, pažeidžiant kitas ANK nuostatas, neturi, jai niekada nebuvo fiksuojami pažeidimai už automobilio pastatymą transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje taikoma nustatyta vietinė rinkliava. Pareiškėjos teigimu, jai, turinčiai didelius finansinius įsipareigojimus bei įsipareigojimus savo besimokančiai dukrai, lyginant juos su gaunamomis pajamomis ir minimaliausia piniginė nuobauda šioje situacijoje yra pakankamai griežta, kad tinkamai įvertintų pažeidimus ir pasekmes.

Atsiliepimas

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju surinktų įrodymų pakanka J. Š. administraciniam nusižengimui konstatuoti. Atsižvelgusi į apeliantės nurodytas aplinkybes, kad pastaroji pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, institucija skyrė apeliantei 50 Eur baudą, artimą minimaliam dydžiui (už ANK 418 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriama bauda nuo 40 iki 100 Eur). Kitos, skunde nurodytos aplinkybės – išsiskyrusi, viena rūpinasi pilnamete dukra, turi finansinių įsipareigojimų – bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinomos, tačiau, nors šios aplinkybės yra svarbios, jos nesuteikia pagrindo išskirtinai švelninti apeliantės teisinės padėties: nėra pagrindo dar labiau švelninti J. Š. paskirtą nuobaudą. Pažymėtina, kad apeliantė žinojo savo finansines galimybes statydama automobilį mokamoje vietoje ir nemokėdama už jo stovėjimą, taip pat žinojo apie tai ir pakartotinai darydama nusižengimus, todėl J. Š. skunde nurodomos jos šeiminės aplinkybės bei turimi finansiniai įsipareigojimai, apie kuriuos jai buvo žinoma ir administracinio nusižengimo padarymo metu, nelaikytinos išskirtinėmis ir pakankamomis ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytos švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimui ar jos neskyrimui, kadangi jos nebuvo pakankamos sulaikyti J. Š. nuo administracinio nusižengimo padarymo. Asmens turtinė padėtis nėra priskiriama nei prie atsakomybę lengvinančių, nei prie ją sunkinančių aplinkybių, tuo labiau negali būti vienas iš asmenybę apibūdinančių kriterijų. Institucijos manymu, J. Š. pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas – teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos ribose, o ginčijamas nutarimas priimtas pagrįstai ir teisėtai.

Į teismo posėdį pareiškėja J. Š. neatvyko, informuodama teismą, jog neturi galimybių dalyvauti skundo nagrinėjime dėl savo darbo grafiko. Prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant, vadovautis skunde nurodytais jos argumentais bei motyvais dėl ginčijamo nutarimo panaikinimo. Atsižvelgiant į šią pareiškėjos poziciją, skundas išnagrinėtas jai nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė D. L. teismo posėdyje palaikė institucijos poziciją, išdėstytą atsiliepime ir prašė netenkinti pareiškėjos skundo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsnio nuostata apibrėžiančia bylos nagrinėjimo ribas teisme, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad šiuo atveju nagrinėjama ir pasisakoma tik dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės R. G. 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (medžiagos ROIK (duomenys neskelbtini)).

ANK 418 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimties iki keturiasdešimties eurų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturiasdešimties iki vieno šimto eurų. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 patvirtintų Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų (toliau – Nuostatai) 17.1 punkte nustatyta: „pastatęs automobilį mokamoje stovėjimo vietoje, privalo iš karto sumokėti nuostatų 12.1–12.4 punktuose nustatyto dydžio vietinę rinkliavą į bilietų automatą arba naudodamasis mobiliojo ryšio operatorių paslaugomis. Nuostatų 12.5 punkte nustatyto dydžio vietinę rinkliavą privalo sumokėti per 72 valandas nuo tos dienos pabaigos nuostatų 16.4 arba 16.5 punktuose nustatytais būdais, privalomai nurodydamas automobilio valstybinį numerį ir gauto pranešimo registracijos numerį“. Nuostatų 17.3. punkte numatyta, kad „naudojantis mobiliojo ryšio operatorių paslaugomis, siunčiama trumpoji užsakymo žinutė arba užsakymas atliekamas mobiliųjų įrenginių programomis automobilio valdytojui (vairuotojui) neatsitraukus nuo automobilio, užsakyme nurodant automobilio, už kurio stovėjimą mokama, valstybinį numerį ir rinkliavos zoną. Užsakymas laikomas įregistruotu vairuotojui gavus iš ryšio operatoriaus patvirtinimą. Automobilio valdytojas (vairuotojas) pranešimą apie automobilio stovėjimo pabaigos laiką siunčia įlipęs į automobilį prieš išvažiuodamas“. Nuostatų 17.4 punkte nustatyta: „Pasibaigus apmokėtam stovėjimo laikui, kai už stovėjimą mokama į bilietų automatą, nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 10 minučių nuo apmokėto stovėjimo laiko pabaigos privaloma papildomai sumokėti nuostatų 12.1–12.4 punktuose nustatyto dydžio vietinę rinkliavą nuostatų 17.1 punkte nustatyta tvarka arba išvykti iš mokamos stovėjimo vietos. Bilietą, patvirtinantį papildomą apmokėjimą, privaloma palikti automobilyje nuostatų 17.2 punkte nustatyta tvarka. Pasibaigus apmokėtam stovėjimo laikui arba nutraukus užsakymą ir neišvykus iš mokamos stovėjimo vietos, kai už stovėjimą mokama naudojantis mobiliojo ryšio operatorių paslaugomis, privaloma iš karto papildomai sumokėti nuostatų 12.1–12.4 punktuose nustatyto dydžio vietinę rinkliavą nuostatų 17.1 punkte nustatyta tvarka arba išvykti iš mokamos stovėjimo vietos. Pavėlavus papildomai sumokėti vietinę rinkliavą, sumokama nuostatų 12.5 punkte nustatyto dydžio vietinė rinkliava per 72 valandas nuo tos dienos pabaigos nuostatų 16.4 arba 16.5 punktuose nustatytais būdais, privalomai nurodant automobilio valstybinį numerį ir gauto pranešimo registracijos numerį.“

Iš byloje esančios medžiagos (SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vyresn. kontrolieriaus – kasininko M. J. pranešimo apie pažeidimą Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)ir jame esančių nuotraukų (prijungtos bylos l. 13), o taip pat ir kompaktiniame diske pateiktų nuotraukų) nustatyta, kad 2018 m. kovo 5 d. 9.24 val. automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjo (duomenys neskelbtini), Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 1 priede nurodyto ženklo Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su lentele Nr. 840 „Mokamos paslaugos pirmadieniais – šeštadieniais nuo 08.00 iki 20.00 val.“, bei „G zona“ (Geltonoji zona) galiojimo zonoje. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierius nustatė, jog už automobilio stovėjimą sumokėta nebuvo. Šią aplinkybę patvirtina nuotraukos, iš kurių matyti, kad už priekinio nurodyto automobilio stiklo, ant prietaisų skydelio nėra apmokėjimą patvirtinančio kvito, o taip pat kompaktiniame diske pateikta SĮ „Susisiekimo paslaugos“ mokėjimų už stovėjimą naudojantis mobiliojo ryšio operatoriaus paslaugomis informacija, iš kurios matyti, jog 2018 m. kovo 5 d. 9.24 val. už automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimą apmokėta nebuvo. Iš pateiktų nuotraukų taip pat nustatyta, kad 2018 m. kovo 5 d. 9.24 val. buvo surašytas ir už pareiškėjos valdyto automobilio priekinio valytuvo paliktas pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) apie padarytą pažeidimą, kuriame aiškiai nurodytas automobilio numeris – (duomenys neskelbtini) ir išdėstyta informacija apie pareigą apmokėti automobilio stovėjimą per nustatytą terminą. Tačiau J. Š. vietinės rinkliavos už naudojimąsi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nesumokėjo. Pareiškėja nei nusižengimo tyrimo metu, nei teikdama teismui skundą dėl jos atžvilgiu priimto nutarimo neneigė, kad automobilį vairavo ir mokamoje vietoje pastatė ji. Be to, 2018 m. lapkričio 5 d. rašte Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus Administracinių bylų nagrinėjimo poskyriui J. Š. nurodė, kad susipažinusi su jai surašytu administracinio nusižengimo protokolu, su padarytu administraciniu nusižengimu sutinka, gailisi (prijungtos bylos l. 21).

Teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, aplinkybę, kad J. Š. nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu turėjo keletą galiojančių nuobaudų pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį (prijungtos bylos l. 14-17), sprendžia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė R. G. padarė pagrįstą išvadą dėl J. Š. kaltės padarius ANK 418 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

ANK 418 straipsnio 2 dalis numato baudą nuo keturiasdešimties iki vieno šimto eurų. Ginčijamą nutarimą priėmusiai institucijai nustačius pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jai skirta nežymiai sankcijos minimumą viršijanti bauda, kurios mažinti, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, teismo vertinimu, nėra pagrindo.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Tačiau teismų praktikoje yra ne kartą pabrėžta, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, jog automobilis būdavo paliekamas itin trumpam terminui, todėl už neapmokėtą jos stovėjimą paskirta bauda nėra adekvati padarytam pažeidimui, kad jai pagal visus surašytus protokolus paskirtų baudų suma viršija 3000 Eur ir ši suma ženkliai viršija jos finansines galimybes bei drastiškai suvaržytų jos ir jos šeimos pragyvenimo galimybes, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju J. Š. skirta 50 eurų bauda yra mažesnė nei ANK 418 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sankcijos vidurkis ir tik nežymiai viršija galimos skirti baudos minimumą. Pareiškėja J. Š., dirbdama, kaip pati teigia, tuo metu K. Kalinausko gatvėje, nuolat ten statydama savo automobilį, žinojo, kad nurodytos vietos automobiliams statyti yra mokamos, tačiau savo pareigos apmokėti už automobilio stovėjimą nevykdė, paliktą pranešimą apie pažeidimą ir pareigą sumokėti vietinę rinkliavą akivaizdžiai ignoravo, todėl jos argumentai, kad jai paskirta 50 Eur nuobauda yra neprotinga, per didelė ar neteisinga, vertintini kaip nepagrįsti. Pareiškėjos nurodoma 3000 eurų viršijanti baudų suma, teismo vertinimu, yra pačios pareiškėjos ilgalaikio neatsakingo elgesio rezultatas (jai surašyta virš 60 administracinių nusižengimų nutarimų dėl analogiškų administracinių nusižengimų ), kadangi ji sistemingai nesumokėdavo už automobilio stovėjimą, o užfiksavus pažeidimą ignoruodavo jai paliekamus pranešimus su nurodyta galimybe pašalinti pažeidimą per 72 valandas sumokant pranešime nurodytą mokestį už automobilio stovėjimą.

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės apie jos turtinę, socialinę, šeimyninę padėtį, yra reikšmingos skiriant jai nuobaudą sankcijos ribose. Pareiškėja galėjo ir privalėjo įvertinti atsakomybės už daromus nusižengimus riziką ir numanomas neigiamas pasekmes tiek jos pačios, tiek šeimos narių interesams. Jos patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini jos teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog nagrinėjamo nusižengimo padarymo dieną J. Š. jau ne kartą buvo bausta už tos pačios rūšies nusižengimus, numatytus ANK 418 straipsnio 1 dalyje (prijungtos bylos l. 14-17), tačiau skiriamos baudos reikiamo prevencinio poveikio nepadarė. Atitinkamai skundžiamą nutarimą priėmusiai institucijai nebuvo pagrindo manyti, jog nagrinėjamas nusižengimas atsitiktinis, vienkartinis, padarytas dėl išimtinių aplinkybių ir sankcijoje numatyta net minimali nuobauda būtų neprotinga ar neproporcinga padarytam nusižengimui.

ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau darydamas teisės pažeidimus asmuo pats prisiima atsakomybę už jam galinčius kilti padarinius. Patiriami nepatogumai vertintini kaip atitinkamos neigiamos pasekmės už padarytą administracinį teisės nusižengimą. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N261-3042/2011).

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog skundžiamu nutarimu J. Š. paskirta teisinga nuobauda, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę. Teismo vertinimu, paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad J. Š. veiksmai pagal ANK 418 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl naikinti ar pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės R. G. 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (medžiagos ROIK (duomenys neskelbtini)) skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės R. G. 2018 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (medžiagos ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir J. Š. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė