Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su Kauno apylinkės teismo atsiųsta privataus kaltinimo byla Nr. PK-1507-917/2015, kurioje P. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme gautas nukentėjusiojo V. V. skundas privataus kaltinimo byloje, kuriuo jis P. M. kaltina padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 str. 1 d.

Byloje taip pat gautas nukentėjusiojo V. V. prašymas baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė nusišalino nuo šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Nutartyje nurodė, jog kaltinamojo P. M. sutuoktinė D. M. yra buvusi Kauno miesto apylinkės teismo teisėja. 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, taip pat 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi šio teismo teisėjas Rimantas Sipavičius nusišalino nuo analogiškų privataus kaltinimo bylų Nr. PK-1253-738/2015 ir Nr. PK-1375-246/2015 nagrinėjimo, o Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas šias bylas perdavė nagrinėti kitam teismui. Siekiant išvengti abejonių dėl teisėjos šališkumo, byla turėtų būti perduota nagrinėti kitam apylinkės teismui. Laikinai einanti Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigas teisėja Lina Žemaitienė patvirtino teisėjos Sigitos Meškauskienės nusišalinimą.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog kaltinamojo P. M. sutuoktinė D. M. ankščiau dirbo teisėja Kauno apylinkės teisme, gali sukelti baudžiamojo proceso dalyviams abejonių Kauno apylinkės teismo ir jame dirbančių teisėjų nešališkumu, objektyvumu, juo labiau, kad pats nukentėjęs V. V. yra pareiškęs prašymą dėl šių aplinkybių bylą perduoti nagrinėti kitam teismui. Nors, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nuomone, šios aplinkybės per se ir nereiškia subjektyvaus Kauno apylinkės teismo teisėjų šališkumo, suinteresuotumo baudžiamosios bylos nagrinėjimo rezultatais, tačiau objektyviam stebėtojui gali kelti abejonių teismo neutralumu ir nepriklausomumu. Pastaruoju aspektu objektyviam stebėtojui gali kilti abejonių ar kaltinamojo sutuoktinė, pasinaudodama tuo, kad yra dirbusi Kauno apylinkės teisme ir taip pat nagrinėjo baudžiamąsias bylas, nemėgins daryti teismui įtakos, ir tokiu būdu pažeisti teismo nepriklausomumo principo, todėl siekiant tokių abejonių pašalinimo bei teisingo bylos išnagrinėjimo skundą tikslinga perduoti nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Spręsdamas, kuriam konkrečiam apylinkės teismui, esančiam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, perduotina byla, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas atsižvelgia į šias aplinkybes: pirma, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas; antra, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis, ir papildomų bylų perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų. Įvertinęs šias aplinkybes, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sprendžia, kad aukščiau aptartus kriterijus atitinka Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, kurio veiklos teritorija ribojasi su Kauno apylinkės teismo veiklos teritorija ir jis nėra pernelyg nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų vietų, o šio teismo krūvis, lyginant su kitais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtais teismas, nėra ženkliai didesnis už vidutinį apygardoje. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kitos privataus kaltinimo bylos, kuriose dalyvauja tie patys proceso dalyviai, jau yra perduotos nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, kas, suderinus bylų nagrinėjimo datą ir laiką, dar labiau leistų sumažinti kelionės išlaidas.

Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

privataus kaltinimo baudžiamąją bylą Nr. PK-1507-917/2015, kurioje P. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį, perduoti nagrinėti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi išsiųsti į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Nutarties kopijas išsiųsti Kauno apylinkės teismo pirmininkui ir baudžiamojo proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.