Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Irenai Griškevičiūtei, Ivetai Bartkevičienei, dalyvaujant ieškovei A. B., jos atstovei advokatei Giedrei Martinėnaitei, trečiajam asmeniui G. R., nedalyvaujant atsakovui S.A. H., institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Reginai Domaševičienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui S. A. H. dėl tėvystės nuginčijimo, trečiasis asmuo G. R., institucija duodanti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių pasaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. A. H. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.), išnaudojus visas įmanomas galimybes atsakovui procesinius dokumentus įteikti tiesiogiai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

CK 3.152 str. 1 d. nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Ieškinio senaties, kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, termino pradžiai nustatyti, būtina įvertinti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei atsižvelgti į tėvystės nuginčijimo instituto paskirtį. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės (CK 3.148 str.). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nėra ginčo ir nebuvo jų prašymo skirti ekspertizę, pastarosios neskyrė, bylą sprendė vertindamas įrodymus pagal kitas CPK numatytas įrodinėjimo priemones.

Išklausius šalių paaiškinimus, išnagrinėjus rašytinę bylos medžiagą nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), tačiau šalys kartu negyvena nuo (duomenys neskelbtini)m. (6, 7 b. l.). Nuo (duomenys neskelbtini)metų ieškovė ir trečiasis asmuo pradėjo draugauti, intymiai bendrauti, kartu tvarkė bendrą ūkį. Ieškovei A. B. (duomenys neskelbtini) gimė duktė P. Įrašas apie tai gimimo metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (8 b. l.). Kauno miesto Civilinės metrikacijos biuro (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini)ir jo pagrindu išduotame gimimo liudijime (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), vaiko tėvu įrašytas atsakovės sutuoktinis S. A. H. (8 b. l.), kadangi šalių santuoka įregistruojant vaiko gimimą nutraukta nebuvo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas S. A. H. nėra P. B., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Mergaitės tėvas yra trečiasis asmuo, kuris ją pripažįsta dukra. Trečiasis asmuo sutiko, kad jis yra ieškovės dukters tėvas ir nurodė, jog ketina pripažinti savo tėvystę. Institucijos duodančios išvadą byloje atstovė su ieškiniu taip pat sutiko nurodydama, kad ieškinys paduotas išimtinai vaiko interesais (56 b. l.).

Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Byloje nustatyta, kad atsakovas vaiko nėra matęs, jam išlaikymo niekada neteikė, jis apie vaiko egzistavimą net nežino. Iš (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad šalių santuoka nutraukta nedalyvaujant atsakovui, jam apie teismo posėdį ir bylos iškėlimą buvo pranešta viešo paskelbimo būdu, nes nei teismui, nei ieškovei nebuvo žinoma atsakovo gyvenamoji vieta. Jau nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą ieškovė teismui nurodė, kad ji turi santuokoje gimusią dukrą, kurios tėvas ne atsakovas, todėl nutraukiant santuoką neprašė priteisti išlaikymo (6 b. l.). Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo patvirtino, kad atsakovas nėra ieškovės vaiko P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, kad jo tėvas yra trečiasis asmuo (56 b. l.). Iš bylos duomenų matyti, kad nuo 2002 m. ieškovė su trečiuoju asmeniu palaikė artimus santykius, kad tėvo ir vaiko santykiai yra susiklostę tarp P. ir trečiojo asmens, kuris vaiku rūpinasi, mergaitė jį pažįsta kaip tėvą. Teismas netikėti ieškovės ir trečiojo asmens duotais paaiškinimais neturi pagrindo. Institucijos duodančios išvadą byloje atstovė su ieškiniu taip pat sutiko nurodydama, kad vaiko teisė žinoti, kas yra jo biologiniai tėvai, kad ieškinys paduotas vaiko interesais (56 b. l.). Teismas, nagrinėdamas bylą, vertino, koks buvo atsakovo požiūris į vaiką, ar vaikas savo gyvenime atsakovą pažinojo kaip vienintelį savo tėvą. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas mergaitės nėra matęs, niekada jos atžvilgiu nevykdė tėvo valdžios, tarp atsakovo ir vaiko nebuvo susiformavę tėvo ir dukters santykiai, kadangi jie vienas kito nėra matę, tarp jų niekada nebuvo ir nėra emocinio ryšio.

Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Dėl to senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti taip pat sprendžiamas, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą – būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Minėta, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.). Byloje nėra pateikta įrodymų, nustatyta faktų, kad atsakovas S. A. H. vykdytų tėvo valdžią P. B. atžvilgiu. Priešingai, įvertinant tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, svarbu nustatyti kokie susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Šiuo atveju, matyti, kad tarp atsakovo ir vaiko nebuvo ir nėra jokių santykių, juolab kaip tėvo ir vaiko santykių. Mergaitės jis nėra matęs, neaugina, nelanko, finansiškai neišlaiko.

Atsižvelgiant į ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimus, ieškovės prašymas atnaujinti praleistą vienerių metų terminą tėvystei nuginčyti, tenkintinas, kadangi jis praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, be to, tai neprieštarauja vaiko interesams (CK 1.131 str. 2 d., 3.152 str.). Vadovaujantis CK 3.150 str. nuostatomis, tėvystę galima nuginčyti tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu. Nuginčijus atsakovo tėvystę atsirastų galimybė ieškovui pripažinti tėvystę pareiškimu arba teismine tvarka nustatyti tėvystę ir tokiu būdu užtikrinta vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. ir CK 3.161 str. 2 d. Kiekvienas vaikas turi žinoti savo kilmę, o šiuo atveju yra paradoksali situacija, kad tėvystė nėra įteisinta, nors ji yra žinoma, todėl ši situacija spręstina. Išdėstyti faktai, šalių paaiškinimai, kurie buvo nuoseklūs ir sutampantys, byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad atsakovas S. A. H. negali būti P. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, todėl ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, nustatytina, kad atsakovas S. A. H., gim. (duomenys neskelbtini), nėra P. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ir panaikintina Kauno miesto Civilinės metrikacijos biuro (duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis apie S. A. H., gim. (duomenys neskelbtini), tėvystę P. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Teismas šioje byloje turėjo 13,46 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybė taip patyrė 460 Lt išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą ir 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir 143 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį. Nors ieškovės ieškinys yra pilnai patenkintas, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą įvertintina tai, jog atsakovas S. A. H. gimimo akto įraše tėvu tik dėl to, kad registruojant vaiko gimimą ieškovės ir atsakovo santuoka nebuvo nutraukta. Įvertinus šias aplinkybes, teismo nuomone, bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovo prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, todėl vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principu bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei yra suteikta 100 proc. valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl jai tenkanti dalis bylinėjimosi išlaidų atlygintina iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 3 str., 88 str. 1 d. 3 p., 9 p., 93 str. 4 d., 96 str., CK 1. 5 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str. 5 d., 270 str., 399 str.

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Atnaujinti ieškovei A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vienerių metų senaties terminą tėvystei nuginčyti.

Pripažinti, kad atsakovas S. A. H., gim. (duomenys neskelbtini), nėra P. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Panaikinti P. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini), S. A. H., gim. (duomenys neskelbtini), tėvystės įrašą.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimo nuorašą per 3 darbo dienas išsiųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos biurui tėvystės nuginčijimui įregistruoti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.