L. S., būdama UAB „G.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) direktorė, trukdė mokesčių administratoriui tinkamai atlikti savo pareigas, o būtent: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos Kontrolės departamento II juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyriausiajai specialistei A. Š. pagal 2019 m. balandžio 29 d. pavedimą tikrinti Nr. (21.222) FR0773-1114, atliekant Bendrovės mokestinį patikrinimą, ir Bendrovei įteikus 2019 m. birželio 18 d. mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (21.222) FR0706-791 (toliau- Nurodymas) (perskaitytu 2019 m. birželio 20 d. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų srityje Mano VMI), kuriuo Bendrovei buvo nurodyta iki 2019 m. liepos 16 d. pateikti įvairius mokestiniai patikrinimui reikalingus dokumentus, tačiau Bendrovė pateikė tik dalį dokumentų bei pateikė 2019 m. liepos 26 d. prašymą pratęsti dokumentų pateikimo terminą iki 2019 m. rugpjūčio 5 d., tačiau vis tiek visi, Nurodyme nurodyti dokumentai nebuvo pateikti. Bendrovė nurodymą įvykdė tik iš dalies, kadangi nepateikė: Bendrovės apskaitoje pagal 2017 m. birželio 7 d. vienintelio akcininko sprendimą UAB „G.“ apskaitoje apskaitytą 88707,34 eurų skolą A. S. pagrindžiančių dokumentų (skolos detalų apskaičiavimą su paaiškinimais, apskaitos registrus, susijusius su skola ir kt. dokumentus, pagrindžiančius skolos susidarymą); dokumentų ar paaiškinimų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) išrašytomis Bendrovei PVM sąskaitomis- faktūromis 2015 m. gruodžio 8 d. Nr. TVP1512-006, 2015 m. gruodžio 9 Nr. TVP1512-008, 2015 m. gruodžio 10 d. Nr. TVP1512-010, 2015 m. gruodžio 16 d. Nr. TVP 1512-014, 2015 m. gruodžio 22 d. Nr. TVP 1512-015, sutartį Nr. 14/12/14-01GT (nurodytą minėtose PVM sąskaitose - faktūrose) ir kitų dokumentų, pagrindžiančių prekių ar paslaugų įsigijimą bei jų panaudojimą Bendrovės pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Šiais savo veiksmais L. S. pažeidė 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 33 straipsnio 7 punkto bei 40 straipsnio 2 ir 8 punktų nuostatas, pažeidė valdymo tvarką ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje.
Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad L. S. buvo surašytas administracinis nurodymas, jai siūlyta sumokėti 195 eurų baudą iki 2019 m. rugsėjo 6 d.. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad iki 2019 m. rugsėjo 6 d. L. S. nurodymu paskirtos baudos nebuvo sumokėjusi (b. l. 9-10), todėl, vadovaujantis ANK 613 straipsnio 1 dalimi ir 614 straipsnio 1 dalies 2 punktu, byla perduota nagrinėti teismui.
Administracinėn atsakomybėn traukiama L. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinio nusižengimo protokolą gavo, su juo susipažino, kaltės dėl protokole nurodytų veiksmų nepripažįsta, nurodydama, kad ji nepripažįsta kaltinimo dalyje, kad kliudė, trukdė įstatymų įgaliotiems pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas. Paaiškino, jog visus dokumentus, kuriuos turėjo, pridavė mokesčių inspekcijai, nebuvo pateikti tik dokumentai iš banko. Bendrovės direktorė yra palyginti visai neseniai, nuo 2018 m. gruodžio mėnesio, anksčiau bendrovei vadovavo jos sutuoktinis A. S., kuris galėtų išsamiau viską paaiškinti. Nurodė, kad bendrovės „G.“ mokestiniai patikrinimai prasidėjo, kai ji dar nebuvo paskirta direktore. Š.m. vasarą ji parašė įgaliojimą savo vyrui A. S. atstovauti įmonę. Ji bendrovės direktore buvo paskirta formaliai, nes trūko darbo stažo. Vaikai buvo maži, ji sėdėjo namie, trūko darbo stažo, todėl buvo įforminta direktore, o realiai bendrovei vadovavo įgaliotas asmuo. Ji pati turi savo projektus, užsiima rankdarbiais, jo išsilavinimas aukštasis, specialybė biologija, dirbo biologijos, chemijos mokytoja. Negali atsakyti ko iš bendrovės reikalavo pateikti VMI, nes visais reikalais rūpinosi jos sutuoktinis, kuris atstovavo bendrovę pagal jos įgaliojimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas J. Binevič teismo posėdyje nurodė, kad nors L. S. pagal VĮ Registrų centro duomenis vadovauja bendrovei „G.“, tačiau realiai minėta bendrovė jau 5 metus nevykdo veiklos, vyksta įvairūs teisminiai ginčai, bylos, tame tarpe ir su VMI. Iš L. S. atžvilgiu surašyto AN protokolo seka, jog ji iš esmės kaltinama nepateikusi tik 2 mokesčių administratoriaus nurodytų dokumentų, t.y. susijusius su bendrovės apskaitoje vienintelio akcininko sprendimu apskaitytą 88707,34 eurų skolą A. S., bei dokumentai ir paaiškinimai, susiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytomis bendrovei sąskaitomis. Pažymi, kad L. S. kaltinama nepateikusi bendrovės UAB „G.“ skolos A. S. pagrindžiančius apskaičiavimus, tačiau minėta skola susijusi su A. S. ir jų sūnaus M. S. sudaryta kredito sutartimi su „(duomenys neskelbtini)“, todėl minėtų dokumentų L. S. pateikti negalėjo, nes jie susiję su trečiais asmenimis. Taip pat pažymėjo, kad dėl minėtų dokumentų buvo kreiptasi į „(duomenys neskelbtini)“, kad pastarieji pateiktų VMI reikalaujamus dokumentus. Kitų dokumentų, su šiuo nurodyme nurodytų punktu, L. S. pateikti negali. Kitas VNI nurodymas susijęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytomis bendrovei „G.“ PVM sąskaitomis – faktūromis pagal sutartį 14/12/14-01GT, tačiau dar A. S., būdamas minėtos bendrovės direktoriumi, pateikė paaiškinimą VMI, kad sąskaitose faktūrose sutarties numeris nurodytas klaidingai, tarp UAB „G.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta vienintelė sutartis, kuri buvo pateikta, tačiau VMI vis reikalauja sutarties, kurios nėra. Pažymi, kad tiek mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti paaiškinimus dėl susidariusios skolos (t.y. skolos detalų apskaičiavimą su paaiškinimais, apskaitos registrus susijusius su skola ir kt. dokumentus pagrindžiančius skolos susidarymą, tiek nurodymas pateikti dokumentus ir paaiškinimus susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kitus dokumentus, pagrindžiančius prekių ar paslaugų įsigijimą ar jų panaudojimą Bendrovės pajamoms uždirbti ar ekonominei vertei gauti, nėra konkretus, todėl kaltinimas L. S. abstraktus, nesuformuluotas.
Taip pat paaiškino, kad buvo sudaryta sutartis tarp (duomenys neskelbtini) ir A. S. ir M. S., šios lėšos, gautos pagal kreditą, buvo pervestos UAB „G.“, ir už šias lėšas buvo nupirktos gamybinės patalpos Šalčininkų rajone, kuriomis bendrovė naudojasi iki šiol. Kadangi UAB „G.“ buvo panaudos gavėja, buvo įforminta, kad UAB „G.“ atsiskaito su kreditoriumi. Nuo 2013 metų sutriko bendrovės atsiskaitymai su kreditoriumi, todėl paskolos gavėjų buvo paprašyta papildomai paskolos grąžinimo užtikrinimo. Tada buvo įkeistas vieno kambario butas, priklausantis A. S., išrašyti vekseliai, įforminta hipoteka. Kad ši skola būtų apskaičiuota įmonės buhalterinėje apskaitoje, buvo priimtas vienintelio akcininko sprendimas su minėtu protokolu, kad 88707,34 eurų skola A. S. egzistuoja. Ši skola paskaičiuota 2017 metais, susideda iš paskolos, kuri neatiduota, ir netesybų. Mokesčių inspekcija matė visus dokumentus, susijusius su (duomenys neskelbtini). Bendrovė „G.“ skolinga A. S. 88707,34 eurų, o pastarasis skolingas kreditoriui. Advokato nuomone, L. S. neturi būti traukiama administracinėn atsakomybėn, nes ji dėl objektyvių priežasčių negalėjo pateikti VMI reikalaujamus dokumentus, todėl nėra jos kaltės padarant ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas A. S. paaiškino, jog 2010 metais jis ir jo sūnus paėmė kreditą iš (duomenys neskelbtini), visas kreditas panaudotas perkant bendrovę „G.“. Su bendrovę „G.“ buvo sudaryta sutartis, priimtas protokolas, pagal kurį „G.“ privalo grąžinti kreditą. Viskas buvo gerai, kol 2013 metais prasidėjo problemos, nemokumas, kredito bendrovė pradėjo skaičiuoti labai didelius delspinigius. Kadangi skolos augo, situacija tapo nevaldoma, kredito unijai buvo skolingas tiek jis, tiek sūnus, buvo priimtas akcininko sprendimas padaryti nulinę situaciją, kad nei bendrovė „G.“ jam neskolinga, nei jis skolingas bendrovei. Visą skolą pagal kreditą jis prisiėmė sau. Visus dokumentus, susijusius su minėto kredito paėmimu, pateikė VMI. Taip pat nurodė, kad VMI buvo pateiktas paaiškinimas dėl sąskaitų faktūrų išrašytų UAB (duomenys neskelbtini) “ bendrovei „G.“, kad buvo techninė klaida nurodant sutarties numerį. Taip pat nurodė, kad bendrovės „G.“ patikrinimas prasidėjo dar 2018 metais, vyko tyrimas, VMI buvo pateikti visi dokumentai, kuriuos bendrovė turėjo. Pasibaigus patikrinimui, po kelių mėnesių vėl prasidėjo patikrinimas (tik kito VMI skyriaus), kurio metu buvo pateikti visi bendrovės turimi dokumentai, daugiau jokių dokumentų jie neturi. Taip pat nurodė, kad bendrovė egzistuoja apie 25 metus, bendrovė turėjo apie 10000 užsakymų per metus, vertėsi iš ekspedicijos, vežimų, nekilnojamojo turto, statybos, nuomos, problemos prasidėjo 2013 metais, šiuo metu laikosi tik iš nuomos. Jis taip pat buvo kviečiamas į VMI, reikalaujami dokumentai buvo pateikti. Taip pat nurodė, kad paimti pinigai pagal kreditą, buvo panaudoti UAB „G.“, nes reikėjo išpirkti gamybinius pastatus, o pati bendrovė negalėjo paimti kredito. Pinigai pagal kreditą, paimti tiek jo, tiek sūnaus buvo pervesti bendrovei „G.“. 2017 metų sprendimu vienintelio bendrovės akcininko (jo) sprendimu 88 tūkstančių eurų skola apskaityta kaip bendrovės skola A. S. (į minėtą sumą pagal protokolą įskaičiuotas ir M. S. gautas kreditas). Mokesčių inspekcijai pateikė duomenis, tik dėl savo sutarties, nes sūnus M. S. su jais negyvena, dabar randasi Maroke, neturi priėjimo prie „(duomenys neskelbtini)”. Pripažino, kad neįmanoma paskaičiuoti bendrovės skolos, nes kintamos palūkanos, skolos dydis keičiasi. Taip pat nurodė, kad bendrovė egzistuoja nuo 1993 m. metų, niekada nebuvo jokių problemų su institucijomis, dabar sudėtis bendrovėje sunki, neturi galimybės samdytis darbuotojų, kurie tvarkytų buhalteriją. Nėra nei jo, nei L. S. kaltės dėl tų dokumentų nepateikimo.
Institucijos atstovas J. Ž. teismo posėdyje palaikė protokole nurodytas aplinkybes ir jame nurodytą kaltinimą, nurodydamas, kad Institucija laikosi pozicijos, kad ne visi mokesčių administratoriaus nurodymu reikalauti dokumentai, buvo pateikti. Papildomai nurodė, kad bendrovei 2019 m. spalio 3 d. pateiktas dar vienas nurodymas pateikti nepateiktus dokumentus, nes nepateikti duomenys trukdo įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas. Negali nurodyti, kad buvo ankstesnio patikrinimo metu buvo pateikti kokie bendrovės „G.“ įgaliotų asmenų paaiškinimai dėl techninių klaidų, sudarant sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jokių dokumentų pateikta nebuvo. Taip pat nebuvo pateiktas ir paaiškinimas iš ko susidarė bendrovės 88707,37 eurų skola A. S.. Esminiai klausimai šiuo atveju yra dėl tos sumos, apskaitytos bendrovėje kaip skola A. S. ir dėl sutarties su „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat pažymėjo, kad jie bendrovė neturėjo reikalaujamų dokumentų, reikėjo pateikti paaiškinimus, tačiau tai padaryta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės direktorė nepateikė visų nurodyme reikalaujamų dokumentų, kurie buvo būtini bendrovės mokestiniam patikrinimui atlikti, todėl bendrovės direktorės L. S. veiksmai pasireiškė trukdymu atlikti VMI jai pavestas funkcijas. Prašė skirti UAB „G.“ direktorei nuobaudą sankcijos ribose.
Teismo posėdyje apklausta liudytoja A. Š. parodė, kad ji atlieka bendrovės „G.“ mokestinį patikrinimą. Patikrinimo metu bendrovei buvo duoti 2 nurodymai, vienas 2019 m. birželio 18 d., kitas 2019 m. spalio mėn. 2019 m. birželio 18 d. nurodymas įvykdytas dalinai, iš 7 punktų, nepateikė 2 nurodymo punktuose nurodytų dokumentų, t.y. susijusius su NT kapitalu, sutarties, kuri nurodyta minėtose PVM sąskaitose. Bendrovė pateikė PVM sąskaitas-faktūras, apmokėjimo dokumentus, tačiau sąskaitos- faktūros vienas iš privalomų rekvizitų yra operacijos turinys. Pateiktose sąskaitose- faktūrose operacijos turinyje nurodyta, kad sąskaitos išrašytos pagal sutartį Nr. 14/12/14-01GT. Tačiau buvo pateikta kita sutartis, t.y. agentinė sutartis (rusų kalba) su įmone „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kitu numeriu. VMI bandė tai įvertinti, nes buvo teigiama, kad tai klaida, t.y. sutarties numeris kitas. Minėtoje sutartyje buvo įvardinta daug visokių paslaugų, t.y. paslaugos su transportu, paslaugos susijusios su nekilnojamuoju turtu, paslaugos dėl reklamos, paslaugos dėl prekių pervežimo ir pan. pagal minėtą sutartį buvo numatyta sumokėti avansą paslaugų teikėjui, t.y. agentui „(duomenys neskelbtini)“. Atitinkamai „(duomenys neskelbtini)“ pagal minėtą sutartį kas ketvirtį turėtų teikti ataskaitas apie surastus pirkėjus, panaudotas avansines išlaidas ir pan. Todėl buvo nurodyta, kad turinys neatitinka sutarties, nes nebuvo matoma, ar tai buvo prekės, ar paslaugos, ir paprašyta pateikti tikrąją sutartį, tačiau buvo atsakyta kad jos nėra. Vien apmokėjimas ir sąskaitos- faktūros išrašymas nenurodo tikrąjį operacijos turinį. Todėl taip pat buvo prašoma, kad pateiktų tuos užsakymus, ataskaitas, kokie buvo pirkėjai, t.y. įrodymus kam buvo naudojama ta agentinė sutartis. Tačiau faktiškai nieko nebuvo pateikta, buvo prašoma atidėti mokesčių administratoriaus nurodymo terminą, motyvuojant, kad dokumentai pas advokatą. Bendrovės vadovas aiškino, kad tai yra transporto paslaugos, tačiau sąskaitos- faktūros buvo išrašytos 2015 m. gruodžio mėnesį, o tikrinamas laikotarpis buvo 2015-2017 metai. Bendrovėje 2016-2017 metais transporto paslaugos nebuvo suteiktos. Bendrovės veikla buvo iš nuomos, transporto paslaugų pardavimui. 2016-2017 metais nebuvo ir jokių sandorių ir su nekilnojamuoju turtu, todėl neaišku kas buvo daryta.
Taip pat nurodė, kad jei kaip teigia bendrovės vadovas, kad suklysta nurodant sutarties numerį, jie kaip mokesčių administratoriai gali naudotis įvairias šaltiniais, todėl šiuo atveju buvo parašyta „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. F. pateikti paaiškinimą. Minėtas asmuo buvo atvykęs į apklausą, buvo apklaustas, ir nurodė, kad buvo 2016 metų A. S. pareiškimas, kur prašoma perduoti pinigus, sumokėtus „(duomenys neskelbtini)“ dėl sutarties nevykdymo UAB „A. C.“ naudai. Šių abiejų įmonių vadovu tuo metu buvo tas pats V. F.. V. F. minėtus pinigus perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip avansą ateities sandoriams, kas paneigia A. S. paaiškinimus, kad buvo įvykdytos kokios tai operacijos su „(duomenys neskelbtini)“. Kas dėl pateiktos agentinės sutarties V. F. paaiškino, kad tai buvo tik sutarties projektas, o buvo paruošta kita sutartis, būtent su numeriu 14/12/14-01GT, bet galimai ta sutartis iki A. S. ir nenuėjo. Kaip nurodė V. F. toje sutartyje buvo tiksliai aptartos visos sąlygos ir pan. Tačiau kadangi bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ bankrutuojanti, paskirtas bankroto administratorius, ir VMI darbuotoja buvo nuvykusi dokumentų, tačiau tos sutarties nerado. Tos sutarties, kurią reikalavo pateikti 2019 m. birželio 18 d. nurodymu, nėra. Nebuvo pateiktos nei ataskaitos, nei užsakymai, o pagal įmonės veiklos dokumentus nesimato, kokios paslaugos buvo suteiktos. Net jei būtų pateiktas koks nors susirašinėjimas su „(duomenys neskelbtini)“, jis būtų pripažintas dokumentu, kaip užsakymų priėmimas, pirkėjų paieška ir pan. VMI reikalavo pateikti sutartį, tačiau jei jos nėra, prašėme pateikti bet kokius dokumentus, kokie vyko sandoriai pagal tą sutartį, kokiu sandorių pagrindu buvo sumokėti pinigai, nes iš s/f neįmanoma nustatyti už ką sumokėti pinigai, tačiau jokie dokumentai nebuvo pateikti. Agentine sutartimi VMI negali remtis, nes ten daug visko išvardinta, tačiau nieko konkrečiai nenurodyta, bendras įmonių susitarimas, kad jie gali bendradarbiauti bet kurioje veikloje, o jokių pagrindžiančių dokumentų kas buvo atlikta pagal tą sutartį nepateikta. Pažymėjo, kad pardavimų deklaravimas, dar nereiškia, kad tai buvo įvykdyta. Pats V. F. sakė, kad jo pavaduotojas tos sąskaitos- faktūros buvo išrašytos tam, kad parodyti, kad įmonės finansinė būklė gera, nes norėjo gauti kažkokį kreditą. O pagal teismų praktiką, nesvarbu, ar pardavimas deklaruotas, reikia žiūrėti ar realiai įvyko operacija, ką ir bando šiuo atveju VMI išsiaiškinti, nes bendrovė „G.“ pasinaudojo atskaita, t.y. sumažino mokesčius, nes minėtos sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į bendrovės apskaitą, deklaruotos. Jei bendrovė nepateiks sandorius patvirtinančių dokumentų, VMI paneigs bendrovės PVM atskaitą, ir išaugs bendrovės skola biudžetui. O savo ruožtu „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius gali paneigti savo pardavimus, nes buvęs bendrovės vadovas neigia, kad buvo tokie pardavimai.
Taip pat nurodė, kad VMI turi 2016 m. UAB „G.“ pareiškimą, kur buvo prašoma „(duomenys neskelbtini)“ pervesti pinigus kitai bendrovei, jis buvo pateiktas teismui. Pagal „G.“ apskaitos dokumentus 2016-2017 metais nebuvo jokių tarptautinių pervežimų. Pagal pateiktą agentinę sutartį, kuri vienintelė buvo pateikta, „(duomenys neskelbtini)“ tik po avansinio apmokėjimo galėjo ieškoti pirkėjų. Iš CMR važtaražčio negalima nustatyta, kad tai buvo vežimas pagal sutartį su „(duomenys neskelbtini)“. A. S. buvo asmeniškai prašyta atėjus į VMI nurodyti bent kokį dokumentą, kokios buvo atliktos paslaugos pagal sutartį su „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jis taip ir neužėjo. Atliekant bendrovės „G.“ mokestinį patikrinimą, bendrovei buvo nurodyta pašalinti trūkumus, buvo prašyta tų pačių dokumentų, kurie iki šiol nepateikti. Jei bendrovė nepateiks nurodytų dokumentų, bendrovė negali pasinaudoti atskaita.
Taip pat nurodė, kad Bendrovės apskaitoje pagal 2017 m. birželio 7 d. vienintelio akcininko sprendimą apskaityta 88 707,34 eurų skola A. S., todėl buvo prašoma bendrovės pateikti tai pagrindžiančius dokumentus, t.y. kaip apskaičiuota ši suma, skolos detalus apskaičiavimą su paaiškinimais, apskaitos registrus, susijusius su skola ir kt. dokumentus, pagrindžiančius skolos susidarymą. Spendime buvo parašyta, kad A. S. už bendrovę yra sumokėjęs pinigus, bendrovė turėjo paskolinių sandorių. Bendrovės vadovo paaiškinimais bendrovė „G.“ negalėjo pasiimti paskolos, todėl bendrovės vadovas ir jo sūnus savo vardu kaip fiziniai asmenys pasiėmė paskolas iš kredito unijos „(duomenys neskelbtini)“. Tuo pačiu surašė paskolos sutartį, kad akcininkas suteikia paskolą bendrovei iki 550.00 eurų. Po to buvo surašytas protokolas 2011 metais, kad šias dvi paskolines sutartis reikia susieti, kad bendrovė prisiimtų visus įsipareigojimus pagal paskolos sutartį, ir tai įforminti kaip paskolos grąžinimą A. S.. Kuriuo tai laikotarpiu (2011-2012 metais) bendrovė reguliariai mokėjo kredito padengimui įmokas, tačiau vėliau mokėjimai sutriko. Tada 2017 m. buvo kažkaip paskaičiuota bendrovės 88 707,34 eurų skola A. S.. Po to dalis tos skolos buvo užskaityta L. S., nes ji buvo skolinga bendrovei už įsigytą nekilnojamąjį turtą. O paskoliniai sandoriai buvo daromi tam, kad bendrovė atsiskaitytų už įsigytą nekilnojamąjį turtą. Todėl buvo paprašyta bendrovės pateikti detalų apskaičiavimą, nes parašytos sumos nepagrįstos jokiais dokumentais. Buvo pateiktos paskolos sutartys, sudarytos tiek su A. S., tiek su M. S. su kredito unija, taip pat pateikta paskolos sutartis, sudaryta A. S. su bendrove. Taip pat buvo pateiktas išrašas iš paskolinės sąskaitos įmonėje, kur matosi mokėjimai. Taip pat buvo pateiktas bendrovei apskaitytas paskolos grąžinimas ir gavimas. Realiai bendrovės apskaitoje apskaitoma mažesnė paskola, nei suteikė unija. Tada A. S. nurodė, kad buvo padaryta klaida, nurodyta mažesnė paskola, nes iš unijos buvo imta didesnio dydžio paskola. Ir kadangi nebuvo aišku kaip gi visgi buvo apskaičiuota ši bendrovės skola A. S., todėl prašyta bendrovės pateikti detalų apskaičiavimą ir ko minėta suma susideda (paskola, delspinigiai, palūkanos), tačiau detalaus apskaičiavimo negavo. Taip pat buvo paprašyta pateikti įrodymus, kad A. S. realiai sumokėjo bendrovei šią sumą, tačiau jokių įrodymų nepateikta. Po ko VMI, pati kreipėsi į kredito uniją dėl įrodymų gavimo, ir juos gavusi palygino ir paaiškėjo naujos aplinkybės, kurių buvęs bedrovės vadovas VMI nenurodė. Šiai dienai kredito unijai paskolos tiek A. S., tiek M. S. padengtos. Taip pat paaiškėjo, kad buvo teikiama didesnė paskola (apie 350 tūkstančių), ir jos paimta virš 50 tūkstančių, ir kaip pajinis įnašas įneštas į uniją. Vėliau tas pajinis įnašas buvo sugrąžintas (užskaitytas į skolos padengimą). Didžioji dalis padengta bendrovės lėšomis. Taip pat buvo sudarytos sutartys tiek su fiziniais, tiek su juridiniais asmenimis, kurie padengė įsiskolinimą. Taip pat išaiškėjo, kad kredito unijai buvo mokėjimai „(duomenys neskelbtini)“, kuri mokėjo už nekilnojamąjį turtą ir paslaugas, kurias bendrovė „G.“ parduos pagal preliminarią sutartį. Tai rodo, kad bendrovė „G.“ gavo lėšų. Šiai diena „G.“ skolinga pagal reikalavimo teisę 2 fiziniams asmenims bei „(duomenys neskelbtini)“, kurie gali reikalauti iš A. S., tiek iš M. S.. Visa tai rodo, kad bendrovė nepateikė jokių akcininko sprendimu apskaitytos skolos apskaičiavimų, nors galėjo minėtus dokumentus pateikti (apie kreditorius, reikalavimo teisių perleidimą). Jei minėtas 2017 m. birželio 7 d. akcininko sprendimas dėl skolos yra teisingas, esmės nekeičia, nes bendrovė neturi pinigų, o jei suma kita, tai yra jau fizinio asmens pajamos. Bendrovė pagal paskolines paskolas turėjo mokėti kredito unijai, ir kai ji mokėjo, unija užskaitydavo palūkanas ir paskolos dalį. Informacija iš trečių šaltinių iki šiol renkama apie bendrovę. Atsižvelgiant į gautą informaciją, atliekant mokestinį tyrimą, 2019 m. spalio 3 buvo priimtas dar vienas mokesčių administratoriaus nurodymas, kuriame tie du klausimai, neįvykdyti 2019 m. birželio 17 d. nurodyme pakartoti, ir jie vėl neatsakyti. VMI neginčija akcininko sprendimo dėl bendrovės „G.“ skolos apskaičiavimo, tačiau jis turi pagrįsti skaičiavimus. Iki 2018 m. pabaigos buvo bendrovės „G.“ direktorius A. S., vėliau bendrovės direktore tapo L. S., ją atstovavo jos įgaliotas asmuo. Ji atsakinga už dokumentų pateikimą, ji trukdė VMI atlikti pareigas, nes bendrovei nepateikus reikalaujamų dokumentų, VMI teko kreiptis į trečiuosius asmenis, tai užtrūko laiko, ir iš mokestinio tyrimo, išsivystė patikrinimas.
ANK 505 straipsnio 1 dalyje yra numatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
Taigi nurodyta teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. L. S. kaltinama pažeidusi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 7 punkto, 40 straipsnio 2 ir 8 punkto nuostatas. Šio įstatymo 33 straipsnio 7 punktas numato, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę: duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai būtina jo funkcijoms atlikti; duoti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais. Šio įstatymo 40 straipsnio 2 punktas numato, kad mokesčių mokėtojas privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, vykdyti jo teisėtus nurodymus ir netrukdyti įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių. Minėto straipsnio 8 punkte numatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, kompiuteriu tvarkomos apskaitos duomenis bei kitą informaciją. Sutinkamai su Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktu bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą.
Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 15 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos Kontrolės departamento direktorės pavaduotojos D. Š. užduotimi Nr. (21.66-32) FR0688-1454 VMI prie LR Finansų ministerijos Kontrolės departamento II juridinių asmenų patikrinimo skyriaus II poskyrio vyriausiajai specialistei A. T. – J. pavesta atlikti UAB „G.“ mokestinį tyrimą, kurio tikslas nustatyti mokėtojo padarytas klaidas, trūkumus ir/ar prieštaravimus (b.l. 15).
Byloje taip pat pateiktas 2019 m. vasario 25 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos Kontrolės departamento II juridinių asmenų patikrinimo skyriaus II poskyrio vyriausiosios specialistės A. T. – J. pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą, kuriuo siūloma bendrovei ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą gavimo dienos pašalinti minėtame pranešime nustatytus trūkumus ir prieštaravimus. Pranešime taip pat nurodyta, kad bendrovei nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, gali būti pradėtas mokestinis patikrinimas (b.l. 18-22).
Atsiliepdama į pranešimą apie atliktą mokestinį tyrimą, UAB „G.“ pateikė 2019 m. balandžio 2 d. pranešimą, pasirašytą UAB „G.“ direktoriaus A. S. (b.l. 39-40).
2019 m. balandžio 29 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos Kontrolės departamento direktorės E. R. pavedimu Nr. (21.222) FR0773-657 VMI prie LR Finansų ministerijos Kontrolės departamento II juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyriausiajai specialistei A. Š. pavesta atlikti UAB „G.“ mokestinį patikrinimą, nurodant, kad mokestinį patikrinimą pradėti 2019 m. balandžio 29 d., baigti iki 2019 m. birželio 19 d. su minėtu pavedimu supažindinta bendrovės „G.“ direktorė L. S. (b.l. 3).
Mokestinio patikrinimo metu iš bendrovės „G.“ buvo paimti dokumentai, nurodyti dokumentų paėmimo akte (b.l. 42).
2019 m. birželio 18 d. VMI prie LR Finansų ministerijos Kontrolės departamento II juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyriausiosios specialistės A. Š. nurodymu Nr. (21.222)FR0706-791), bendrovei UAB „G.“ nurodyta iki 2019 m. liepos 16 d. pateikti eilę dokumentų (7 punktai), tame tarpe ir dokumentus ar paaiškinimus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) išrašytomis Bendrovei PVM sąskaitomis - faktūromis 2015 m. gruodžio 8 d. Nr. TVP1512-006, 2015 m. gruodžio 9 Nr. TVP1512-008, 2015 m. gruodžio 10 d. Nr. TVP1512-010, 2015 m. gruodžio 16 d. Nr. TVP 1512-014, 2015 m. gruodžio 22 d. Nr. TVP 1512-015, sutartį Nr. 14/12/14-01GT (nurodytą minėtose PVM sąskaitose - faktūrose) ir kitų dokumentų, pagrindžiančių prekių ar paslaugų įsigijimą bei jų panaudojimą Bendrovės pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti (nurodymo 4 punktas), bei Bendrovės apskaitoje pagal 2017 m. birželio 7 d. vienintelio akcininko sprendimą UAB „G.“ apskaitoje apskaitytą 88707,34 eurų skolą A. S. pagrindžiančių dokumentų (skolos detalų apskaičiavimą su paaiškinimais, apskaitos registrus, susijusius su skola ir kt. dokumentus, pagrindžiančius skolos susidarymą (nurodymo 5 punktas). (b.l. 6). Minėtas nurodymas bendrovei „G.“ įteiktas 2019 m. birželio 20 d. (b.l. 52).
2019 m. birželio 19 d. pavedimo tikrinti priedu bendrovės mokestinio patikrinimo terminas pratęstas iki 2019 m. rugpjūčio 5 d. (b.l. 4).
Byloje pateiktas 2019 m. liepos 15 d. UAB „G.“ direktorės L. S. įgaliojimas A. S. atstovauti bendrovės interesus VMI (b.l. 26).
2019 m. liepos 24 d. raštu bendrovė prašė pratęsti dokumentų pateikimo terminą iki 2019 m. rugpjūčio 5 d., nurodydama, kad dalis dokumentų yra pas advokatą (b.l. 30).
2019 m. rugpjūčio 5 d. pavedimo tikrinti priedu bendrovės mokestinio patikrinimo terminas pratęstas iki 2019 m. rugsėjo 11 d. (b.l. 4).
Bylos nagrinėjimo metu taip pat pateiktas 2019 m. spalio 3 d. VMI prie LR Finansų ministerijos Kontrolės departamento II juridinių asmenų patikrinimo skyriaus vyriausiosios specialistės A. Š. nurodymu Nr. (21.222)FR0706-1158, kuriuo bendrovei UAB „G.“ nurodyta iki 2019 m. spalio 15 d. pateikti dokumentus ir paaiškinimus būtinus mokestiniam patikrinimui vykdyti, tarp kurių paminėti ir 2019 m. birželio 18 d. mokesčių administratoriaus nurodymu 2 klausimais nepateikti dokumentai ir paaiškinimai (b.l. 49-50), bei išrašas, kad bendrovei „G.“ nurodymas įteiktas 2019 m. spalio 4 d. (b.l. 4).
Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad L. S. padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiama L. S. teismo posėdyje kaltės nepripažino, nurodydama, kad visus turimus dokumentus VMI pridavė, išskyrus tuos, kas susiję su kredito unija. Taip pat nurodė, kad bendrovei faktiškai vadovavo jos sutuoktinis A. S., ji tik formaliai įdarbinta direktore, nes trūksta darbo stažo. Negali pasisakyti dėl VMI nurodymuose reikalautų dokumentų, nes minėtais klausimais rūpinosi bendrovės įgaliotas asmuo A. S.. Teismo posėdyje L. S. atstovas A. S. nurodė, kad tiek vykdant mokestinį tyrimą, tiek mokestinį patikrinimo, bendrovė pateikė visus reikalaujamus dokumentus, paaiškinimus. Dėl administracinio nusižengimo protokole nurodytų pažeidimų, nurodė, kad dokumentuose su „(duomenys neskelbtini)“ įsivėlė klaida, nurodant sutarties numerį, visi turimi dokumentai pateikti, sąskaitos apmokėtos, nurodyme nurodytos sutarties su „(duomenys neskelbtini)“ neturi. Dėl bendrovei apskaitytos 88707,34 eurų skolos jam nurodė, kad VMI buvo pateikti dokumentai dėl jo kreditorinių įsipareigojimų, pripažino, kad nebuvo pateikti detalūs paskaičiavimai, nes jų neįmanoma apskaičiuoti. Teismo posėdyje liudytoja apklausta mokestinį patikrinimą atliekanti pareigūnė A. Š. nurodė, kad bendrovė „G.“ pateikė ne visus 2019 m. birželio 18 d. mokesčių administratoriaus nurodyme nurodytus dokumentus, paaiškinimus, kad buvo vilkinama pateikti dokumentus, nebendradarbiaujama, todėl pareigūnei teko kreiptis į trečiuosius asmenis, kad gauti mokestiniam patikrinimui reikalingus duomenis, ko pasekoje paaiškėjo naujos aplinkybės, kurių bendrovė nebuvo pateikusi. Taip pat liudytoja nurodė, kad bendrovės įgaliotam asmeniui, nurodžius, kad įsivėlė techninė klaida sutartyje su „(duomenys neskelbtini)“ ir pateikus kitą su minėta bendrove sudarytą agentinę sutartį, kad ją įvertinti buvo prašoma pateikti atliktas paslaugas pagrindžiančius dokumentus, tačiau jokie įrodymai pateikti nebuvo. Taip pat nurodė, kad bendrovei nepateikus nurodyme reikalaujamų dokumentų, mokestinio patikrinimo metu buvo apklausiami įvairūs asmenys, susiję su bendrove „G.“, renkama visa informacija, susijusi su bendrovės veikla. Pažymėjo, kad VMI neginčija akcininko 2017 m. birželio 7 d. sprendimo dėl bendrovės „G.“ skolos apskaičiavimo, tačiau jis turi pagrįsti skaičiavimus. Bendrovės „G.“ direktorė L. S. atsakinga už dokumentų pateikimą, ji trukdė VMI pareigūnams atlikti pareigas, nes bendrovei nepateikus reikalaujamų dokumentų, VMI teko kreiptis į trečiuosius asmenis, tai užtrūko laiko, ir iš mokestinio tyrimo peraugo į mokestinį patikrinimą.
Tokiu būdu konstatuotina, kad įmonės UAB „G.“ vadovė neįvykdė mokesčių administratoriaus privalomo nurodymo, t. y. nepateikė reikalaujamų dokumentų – nebuvo pateikti jokie dokumentai, pagrindžiantys prekių ar paslaugų įsigijimą pagal agentinę sutartį, taip pat nebuvo pateiktas bendrovei apskaitytos 88707,34 eurų skolos A. S. detalus paskaičiavimas. Nustatytų duomenų pagrindu, teismas daro išvadą, kad L. S., būdama bendrovės „G.“ direktorė, nepateikdama VMI pareigūnams visų reikalaujamų duomenų ir dokumentų nevykdė jų teisėtų reikalavimų ir nurodymų, kliudė įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ir atlikti jiems pavestas pareigas, todėl padarė ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad L. S. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo yra visiškai įrodyta ir jai skirtina nuobauda.