Tauragės apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant R. V., Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariato atstovei Agnei Auksorienei, išnagrinėjusi

R. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, nedirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 metų spalio 29 d., apie 05.00 val., R. V., (duomenys neskelbtini), chuliganiškai vairuodamas savo automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia trenkėsi kelis kartus į kitą automobilį, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir tuo sukeldamas realų pavojų sau ir kitų žmonių saugumui, jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino neužpildęs eismo įvykio deklaracijos, policijai nepranešė. R. V. automobilis įvykio metu buvo neapdraustas privalomuoju draudimu, jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Šiais savo veiksmais R. V. pažeidė kelių eismo taisyklių 4, 5, 6, 9, 101, 125, 126, 128, 219.1, 219.2, 226 punktų reikalavimus. Taip R. V. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau tekste – ATPK) 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 124² str. 2 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. V., apklaustas teismo posėdyje, dėl administracinių teisės pažeidimų prisipažino kaltu iš dalies ir parodė, kad tą dieną šventė pas O. K.. Po vakarėlio važiavo su draugu namo, o kitoje mašinoje važiavo K. su draugais. Jis važiavo jiems iš paskos. Bevažiuojant ties posūkiu priešais važiavęs automobilis staiga stabdė, tada jis lenkė šį automobilį pro dešinę pusę. Baigiant šį manevrą jo ir lenkiamas automobiliai susidūrė. Po to jis važiavo pirmas, o kitas automobilis jam iš paskos. Visą kelią jis važiavo lėtai, nes norėjo, kad jie sustotų ir galėtų pasikalbėti, bet jie nestojo. Kitas susidūrimas buvo prie sankryžos. Po to anas automobilis pristojo, bet vėl pradėjo važiuoti ir norėdami apsisukti atsitrenkė dar kartą į jo vairuojamą automobilį. Iš esmės pripažįsta, kad važiavo netinkamai. Policijos nekvietė, nes galvojo, kad viskas išsispręs, susitars. Kadangi ano automobilio vairuotojas iš vietos pabėgo, o jam reikėjo į darbą, jis išvažiavo. Pripažįsta, kad jo automobilis buvo nedraustas ir nebuvo atlikta techninė apžiūra.

Liudytojas D. Š. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad yra R. V. draugas. Nurodo, kad tą naktį šventė pas K.. Ten tarp R. V. ir kažkokio asmens buvo įvykęs konfliktas. Po to ji kartu su R. V. važiavo namo, kitame automobilyje važiavo keli asmenys. Jis pats buvo išgėręs, bet kas vyko prisimena. R. V. vairavo AUDI 80. Iš pradžių jie važiavo iš paskos PEUGEOT automobiliui, po to kai šis pristabdė, R. V. juos lenkė iš dešinės. Kodėl lenkė per dešinę pusę nežino, gal todėl, kad trukdė pravažiuoti, nes važiavo link kairės pusės. Automobiliai susidūrė. Po to R. V. vairuojamas automobilis važiavo priekyje, o kitas automobilis važiavo iš paskos. Bandė stabdyti ir pasikalbėti su jais, bet jie nestojo. Pravažiavus sankryžą V. užstatė automobiliu kelią, kadangi norėjo pasikalbėti, dėl automobilių susidūrimo. Tačiau anas automobilis išsisuko ir nuvažiavo. R. V. nuvažiavo jiems iš paskos. Priekyje važiavęs automobilis staiga stabdė, ir R. V. vairuojamas automobilis atsitrenkė jiems į galą. Nurodo, kad V. išvažiavo iš įvykio vietos, nes skubėjo į darbą. Mano, kad R. V. taip pat šiek tiek vairavo chuliganiškai.

Liudytojas A. J. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad automobilį yra pardavęs V. D., prieš parduodant automobilį jam buvo davęs jį išbandyti.

Liudytojas V. D. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad automobilį Peugeot buvo pirkęs iš savo giminaičio A. J.. Prieš eismo įvykę buvo susitikęs su V.. Jam vairuojant automobilį, R. V. savo automobiliu atsitrenkė į jo automobilį. Po pirmo susidūrimo išlipo ir apžiūrėjo savo automobilį, bet automobilis buvo apgadintas nestipriai. Po to sekė smūgis į automobilio galą, kitas smūgis buvo į automobilio kampą, bamperį. Po paskutinio susidūrimo jis iš įvykio vietos pabėgo nuošaliau, nes išsigando galimo konflikto ir iš karto pranešė policijai.

Liudytoja O. K. apklausta teismo posėdyje parodė, kad su V. D. ir važiavo jo automobiliu. Susitiko R. V. važiuojantį ir jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į jų automobilį. Iš pradžių R. V. trenkėsi iš dešinės. Po pirmo smūgio buvo sustoję, išlipo. Po to vėl važiavo, tačiau R. V. nenorėjo jų praleisti, po to trenkėsi į jų automobilio galą.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios foto lentelės matyti apgadintas automobilis Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 8,9) bei apgadintas automobilis Audi 80 (b.l. 10,11).

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 426 straipsnio 1 dalį atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Duomenų apie tai, kad būtų padaryta didesnė žala, nėra. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad anksčiau galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, pažeidimo, kuris dabar užtraukia atsakomybę pagal 426 straipsnio 1 dalį, esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). R. V. teismo posėdžio metu neneigė, kad padarė eismo įvykį ir apgadino svetimą turtą. KET 222 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. R. V. kaltę, padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai bei liudytojų V. D., O. K. parodymai. Taip pat pats R. V. teismo posėdžio metu parodė, kad policijos nekvietė, nes galvojo, kad viskas išsispręs, o pats išvažiavo į darbą (b.l. 39). Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK vyriausiojo patrulio P. E. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. spalio 29 d. buvo gautas pranešimas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir apie 16 val. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), kur pagal turimus duomenis gyvena R. V. buvo rastas apgadintas automobilis Audi 80, kuris naktį buvo apgadinęs kitą automobilį (duomenys neskelbtini) o paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. V. nebuvo (b.l. 12).

R. V. veika administracinio teisės pažeidimo protokole buvo kvalifikuota pagal pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalį. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kurio 426 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, su kuria vairuotojas yra susijęs, už kurio padarymą buvo numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, kadangi šio pažeidimo sankcijoje buvo numatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas, o ANK 426 straipsnio 1 dalies numatyto administracinio nusižengimo sankcijoje administracinio arešto nuobauda nebėra numatyta. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 5 straipsnio 3 dalimi, R. V. padarytas pažeidimas, kvalifikuotas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotinas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir teisena vykdytina pagal ANK.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu R. V. taip pat kaltinamas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. ATPK 127 straipsnio 2 dalis užtraukė atsakomybę tam, kas pažeidęs kelių eismo taisykles apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą. ANK įsigaliojimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Skirtingai nei Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį švelninančiame Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalyje, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra numatytas, nustatyta mažesnė bauda. Atsižvelgiant į tai, teismas perkvalifikuoja R. V. veiką į Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 8 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. V. taip pat kaltinamas pagal administracinio pažeidimo padarymo metu galiojusio LR ATPK 124² str. 2 d., kuris numato atsakomybę už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Anksčiau galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 2 dalyje, numatytas pažeidimas, 2017-01-01 įsigaliojus naujam LR Administracinių nusižengimų kodeksui, dabar užtraukia atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Kadangi ANK numatyta nuobauda yra griežtesnė negu galiojusio ATPK nuobauda, todėl šis pažeidimas neperkvalifikuotinas. Nors R. V. pripažįsta, kad iš dalies jis vairavo netinkamai, bet dėl to kaltas ir kitas vairuotojas. Tai, kad R. V. vairavo chuliganiškai patvirtina liudytojų D. Š., V. D. parodymai. R. V. teiginiai, kad V. D. pats vairuodamas automobilį atsitrenkė į R. V. yra neįtikinami ir laikytini gynybine versija.

Administraciniai nusižengimai padaryti dėl to, kad automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neatlikta privalomoji techninė apžiūra bei neperkvalifikuotini, kadangi LR ANK sankcijoje numatytos nuobaudos yra griežtesnės negu LR ATPK numatytos nuobaudos. Šie pažeidimai yra įrodyti paties R. V. prisipažinimu, kita bylos medžiaga.

Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę – baustas administracine tvarka, R. V. skirtina bauda, mažesnė nei sankcijoje numatytų nuobaudų vidurkiai. Nuobaudos skirtinos atskirai už kiekvieną pažeidimą, jas subendrinant įstatymo nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 38 str. 2 d., 426 str. 1 d. straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

R. V. pripažinti kaltu, padarius teisės nusižengimus, numatytus:

- LR ANK 417 str. 8 d. ir paskirti 11 Eur baudą;

- LR ANK 426 str. 1 d. – 650 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams;

- LR ATPK 123 str. 1 d. – 30 Eur baudą;

- LR ATPK 123 str. 5 d. – 30 Eur baudą;

- LR ATPK 124² str. 2 d. - 300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis ANK 38 str. 2 d. nustatyti galutinę nuobaudą – 650 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Bauda per 40 dienų turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmonės kodas: 188659752; įmokos kodas 1001 nurodant mokėjimo paskirtį – už administracinę baudą byloje Nr. A.2.6.-5-635/2017, ROIK: 16062850835.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nutarimas gali būti apskųstas ANK 644-646 str. nustatyta tvarka per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.