- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-03-12
- Bylos Nr.
- A2.6.-203-512/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02995-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Pažeidėjas
- T. Š.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam T. Š., žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. Š. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas nutodant, kad jis 2012-07-22 apie 18.26 val., Kuršių pl., Purvynėje, Neringoje, vairavo transporto priemonę Alfa Romeo Brera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis, 0,50 %). Šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d.
T. Š. teismo posėdžio metu neneigė vartojęs alkoholį, nurodė, kad buvo išgėręs truputį alkoholio ir, tik išėjus iš kavinė ir pradėjus vairuoti jį sustabdė policijos pareigūnai ir patikrino jo blaivumą. Jam nebuvo pasiūlyta prasiskalauti burnos ar palaukti kelias minutes, todėl nesutikdamas su alkotesterio duomenimis savarankiškai vyko apžiūrai į medicinos įstaigą, neblaivumui nustatyti, todėl prašo atsižvelgti į apžiūros akto išvadas ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Pabrėžtina, jog atsižvelgiant į įrodinėjimo priemonių reikšmę nagrinėjamo pobūdžio bylose įrodinėjant minėtą pažeidimą, yra itin svarbu, kad dėl techninėmis matavimo priemonėmis gautų rezultatų tikslumo ir patikimumo nekiltų jokių abejonių, ką užtikrinti įmanoma tik griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų ir matavimo prietaiso naudojimo taisyklių. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Šis procesinės teisės principas expressis verbis nėra įtvirtintas ATPK, tačiau jis kyla iš ATPK 256 straipsnio 1 dalies, įpareigojančios pareigūnus laikytis įstatymų nustatant, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ATPK 1 straipsnio, numatančio, jog Lietuvos Respublikos įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų uždavinys inter alia yra saugoti piliečių teises bei laisves, nustatytą valdymo tvarką, stiprinti teisėtumą, bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N3-1679/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 12, 2007, P. 40–55; taip pat LVAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-154/2012 ir kt.).
Iš 2012-07-22 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 145 matyti, kad po įvykio administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui suabejojus alkotesterio duomenimis jis savarankiškai, neatidėliotinai (nors ir vėliau nei per 1 val.), atvyko į artimiausią gydymo įstaigą (VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė) atlikti medicininę apžiūrą.
Teismui pateiktoje alkotesterio Lion alcolmeter 500 (serijos Nr. 18960) rodmenų šaknelėje Nr. 0927 yra nurodyta, kad 0,5 promilių duomenys gauti 2012-07-22 18.26 val., o teismui pateiktame Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 145 nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo apžiūrai atvyko 20.30 val. kada ir buvo atliktas pirmas alkoholio nustatymas iškvepiamame ore tyrimas, kuris parodė 0,14 promilės alkoholio koncentraciją, 20.50 val. – 0,12 promilės. Atlikus kraujo tyrimą T. Š. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 30).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra išaiškinęs, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. N261-3165/2009). Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Pažymėtina, jog LVAT praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (žr. LVAT nutarimą administracinėje byloje Nr. N62-3686/2008).
Kadangi pareigūno tikrinimo ir atliktos medicininės apžiūros rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, skiriasi, šioje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Pagal ATPK 256 str. 2 d. viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėtų svarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (pvz., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1926/2009).
Šioje byloje buvo paskirta teismo psichiatrijos ekspertizė.
Teismo ekspertizės akto Nr.80TPK-G-2/2013 išvadoje (b.l. 49-50) nurodoma, kad všĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 145 surašė paviršutiniškai, nepakankamai informatyviai, neatliko visų testų, pažeidė kraujo pristatymo laboratorijai terminus. Nurodo, kad medicininiu požiūriu nėra prieštaravimų tarp 18.26 val. alkotesteriu nustatyto 0,5 promilių T. Š. neblaivumo bei medicininės apžiūros apžiūros nustatytų testų, todėl darytina išvada, kad iki policijos atlikto patikrinimo T. Š. vairavo automobilį neblaivus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs įrodymus (alkotesterio parodymus, ekspertizės išvadą, pačio T. Š. parodymus) konstatuoja, kad T. Š. padarė administracinio teisės pažeidimo kodekso 126 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką.
Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę sunkinančias ir atsakomybę lengvinančias aplinkybes (LR ATPK 30 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamo pobūdžio teisės pažeidimai, t. y. transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam, yra vieni iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantys pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausiai reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą, negatyvių pasekmių atsiradimą asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma. Tokių negatyvių nubaustajam padarinių buvimas yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų.
Kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, T. Š. veiksmai nėra piktybiški, jis nevengia atsakomybės. Nors T. Š. į artimiausią gydymo įstaigą nuvyko tik po 2 val., tačiau pagal byloje esančią medžiagą matyti, kad objektyviai jis to anksčiau padaryti negalėjo – po neblaivumo nustatymo buvo nuvežtas į Neringos PK protokolo surašymui, artimiausia gydymo įstaiga buvo Klaipėdos mieste, todėl negalėjo laiku pasitikrinti neblaivumo. Tai, kad VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė neišsamiai ir ne visai tinkamai atliko medicininę apžiūrą taip pat negali sunkinti jo padėties. Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti T. Š. paskiriant mažesnę nuobaudą, nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Todėl, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, T. Š. skirtina administracinė nuobauda – 1000,00 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 30² str., 126 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. 1 d., 2 d., teismas
nutaria:
T. Š., taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį skirti administracinę nuobaudą – 1000,00 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą yra būtina pateikti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.