Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimanto Misiūno ir Dalios Pranckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-772-620/2021 pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui R. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Akcentuoja tai, kad transporto priemonė po Sutarties nutraukimo yra grąžinta Mogo ir lizingo gavėjas ja toliau nesinaudoja, o Mogo, kaip transporto priemonės savininkas, ja toliau disponuoja savo nuožiūra. Neneigia, jog būtent 3 510,89 Eur dydžio skolos likutis nesumokėtas Mogo po transporto priemonės pardavimo. Ši suma apima visus dėl Sutarties nutraukimo Mogo patirtus nuostolius, kaip Mogo ir atsakovas susitarė Sutarties 14.4, 14.7 – 14.9 punktuose.

12. Pažymi, kad teismas atleido nuo pareigos ieškovą įrodinėti nuostolių dydį. Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovo nuostolius (negautas pajamas), teismui pateikė tik pagal Sutarties grafiką mokėtinas palūkanas, jeigu Sutartis būtų vykdoma tinkamai, kitų nuostolius pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Nors 3 510,89 Eur skolos, likusios po Sutarties nutraukimo ir transporto priemonės pardavimo neginčijo, tačiau atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad į šį įsiskolinimą yra įskaičiuota ir Mogo visi patirti nuostoliai dėl Sutarties nutraukimo. 2019 m. spalio 15 d. pranešime po transporto priemonės pardavimo eilutėje: papildomos išlaidos, patirtos po Sutarties nutraukimo, nurodyta 1 984,77 Eur suma. Ieškovo atstovas negalėjo pagrįsti šios į galutinį įsiskolinimą įtrauktos nuostolių sumos.

13. Pažymi ir tai, kad iki Sutarties nutraukimo yra sumokėjęs 3 027,30 Eur įmokų. Po Sutarties nutraukimo ir transporto priemonės pardavimo galutinis atsakovo skolos likutis yra 3 510,89 Eur, nurodytas Mogo 2019 m. spalio 15 d. pranešime, ir jame nėra nurodyta, jog nesumokėjus šios sumos dar papildomai skaičiuotinos palūkanos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas iš dalies ieškovo PlusPlus Capital AS reikalavimas dėl negautų pajamų (negautų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų), paskaičiuotų už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2019 m. rugpjūčio 19 d.) iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos dienos (2022 m. spalio 16 d.) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „mogo LT“ ir atsakovas R. B. 2018 m. kovo 16 d. sudarė lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pradinis kreditorius suteikė atsakovui teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išsipirkti automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas priėmė transporto priemonę iš Mogo ir ją valdė, ja naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas Mogo iki 2022 m. spalio 16 d., išsipirkimo atveju – iki 2024 m. kovo 16 d. Vadovaujantis Sutarties 14.3. punktu, dėl esminių sutarties pažeidimų (atsakovui nemokėjus įmokų Sutartyje numatyta tvarka) Sutartis buvo nutraukta 2019 m. rugpjūčio 19 d. Apie sutarties nutraukimą atsakovas informuotas 2019 m. rugpjūčio 19 d. rašytiniu pranešimu, kuriuo buvo reikalaujama sumokėti 7 402,97 Eur dydžio įsiskolintą sumą. Transporto priemonę sugrąžinus teisėtam automobilio savininkui – Mogo, atsakovas 2019 m. spalio 15 d. pranešimu informuotas apie tai, kad 2019 m. spalio 7 d. transporto priemonė buvo parduota už 5 350 Eur ir šia suma sumažintas atsakovo bendras 8 860,89 Eur įsiskolinimas, skolos likutis po transporto priemonės pardavimo – 3 510,89 Eur. Pradinis kreditorius UAB ,,mogo LT“ 2017 m. vasario 28 d. Periodine reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo ir perleidimo sutartimi perleido reikalavimą į atsakovo skolą naujam kreditoriui ,,Risk Management Service“ OU, kuris 2017 m. kovo 1 d. Periodinės reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu reikalavimo teises į atsakovo skolą perleido ieškovui.

19. Atsakovas R. B. apeliacinį skundą argumentuoja teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas nepilnai išsiaiškino bylos išsprendimui visas svarbias faktines aplinkybes, netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodinėjimo taisykles, kas galėjo sąlygoti klaidingų išvadų padarymą. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.

20. CPK 265 straipsnis reglamentuoja klausimus, kurie išsprendžiami priimant sprendimą. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys yra tenkintinas.

21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visi šie klausimai, kurių išnagrinėjimas reiškia galutinio teismo sprendimo priėmimą (CPK 260 straipsnis), negali būti tinkamai išspręsti, neužtikrinus tinkamo įrodinėjimo proceso. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Kita vertus, tokios teisės bendrais procesiniais atvejais neturėjimas nereiškia, kad teismui įrodinėjimo procese tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo. Vis dėlto teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti CPK 265 straipsnyje įvardyti klausimai. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Įrodinėjimo pareigos turinys yra aiškiai atskleistas proceso įstatyme (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o pirmiau nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2019).

22. Nagrinėjamu atveju iš kartu su ieškiniu ieškovo PlusPlus Capital AS pateikto pradinio kreditoriaus Mogo 2019 m. rugpjūčio 19 d. rašytinio pranešimo matyti, kad atsakovo R. B. bendra įsiskolinimo suma Sutarties nutraukimo dieną sudarė 7 402,97 Eur. Byloje nėra pateikta duomenų, detalizuojančių nurodytą sumą. Iš 2019 m. spalio 15 d. pranešimo atsakovui matyti, kad pradinis kreditorius Mogo 2019 m. spalio 7 d. pardavė transporto priemonę už 5 350 Eur ir šia suma sumažino atsakovo bendrą 8 860,89 Eur įsiskolinimą, kuris susideda iš 6 305,56 Eur nesumokėtos finansavimo dalies (pagal Sutarties mokėjimo grafiką), 551,61 Eur nesumokėtos palūkanų dalies nutraukimo dienai (pagal Sutarties mokėjimo grafiką), 18,95 Eur papildomų 0,05 proc. palūkanų už vėlavimą (pagal Sutarties Bendrųjų nuostatų 13.2 p.), 1 984,77 Eur papildomų išlaidų, patirtų po Sutarties nutraukimo; skolos likutis po transporto priemonės pardavimo sudarė 3 510,89 Eur. Iš išrašo prie Periodinės reikalavimų perleidimo sutarties matyti, kad reikalavimo perleidimo dieną (2019 m. gruodžio 10 d.) bendra atsakovo skolos suma sudarė 3 510,89 Eur, iš jų – 3 008,30 Eur sudarė negrąžinta finansavimo suma, 478,35 Eur kitos išlaidos, ir 24,24 Eur transporto priemonės paieškos išlaidos. Sutarties mokėjimo grafiko duomenimis, jeigu atsakovas Sutartį būtų vykdęs tinkamai ir Sutartis nebūtų nutraukta, pradiniam kreditoriui ir jo teisių perėmėjui ieškovui iki 2022 m. spalio 16 d. jis būtų sumokėjęs 6 181,24 Eur, o transporto priemonės išsipirkimo atveju iki 2024 m. kovo 16 d. – dar papildomai 546,20 Eur palūkanų, apskaičiuotų nuo neišmokėtos finansavimo sumos (palūkanų norma – 25,80 proc.).

23. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, be kita ko, priteisė ieškovo PlusPlus Capital AS naudai iš atsakovo R. B. 3 008,30 Eur skolą (nesumokėtą finansavimo sumą), apskaičiuotą po transporto priemonės pardavimo (2019 m. spalio 7 d.), 3 792,80 Eur negautas pajamas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (2019 m. rugpjūčio 19 d.) iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos dienos (2022 m. spalio 16 d.), motyvuodamas tuo, kad jei atsakovas R. B. būtų tinkamai vykdęs Sutartį ir Sutartis nebūtų nutraukta, nurodytu laikotarpiu pagal Sutartį atsakovas būtų sumokėjęs ieškovui būtent tokio dydžio palūkanas (apskaičiuotas sudedant visas šiuo terminu Sutarties mokėjimo grafike po Sutarties nutraukimo dienos atsakovo mokėtinas palūkanas).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą šalių pateiktus procesinius dokumentus bei įrodymus, atsižvelgusi į lizingo (išperkamosios nuomos) teisinių santykių ypatumus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas tokią išvadą byloje, neatkreipė dėmesio į tai, kad pagal Sutarties mokėjimo grafiko duomenis atsakovo neišmokėta finansavimo suma, nuo kurios apskaičiuotos palūkanos, pranešimo po transporto priemonės pardavimo dieną (2019 m. spalio 15 d.) sudarė apie 6 012,11 Eur. Tuo tarpu ieškovas įrodinėjo ir pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po transporto priemonės pardavimo (2019 m. spalio 7 d.), taip pat ir reikalavimo perleidimo dieną (2019 m. gruodžio 10 d.) atsakovo negrąžinta finansavimo suma sudarė 3 008,30 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad tik nuo atsakovo neišmokėtos finansavimo sumos paskaičiuotas palūkanas pradinis kreditorius ir jo teisių perėmėjas ieškovas galėjo pagrįstai tikėtis gauti, jeigu atsakovas Sutartį būtų vykdęs tinkamai ir Sutartis nebūtų nutraukta. Šiuo atveju Sutarties mokėjimo grafikas nebuvo pakeistas (išdėstytas nauja redakcija), palūkanos taip pat nebuvo perskaičiuotos po to, kai atsakovo grąžinta transporto priemonė pradinio kreditoriaus Mogo buvo parduota, todėl Sutarties mokėjimo grafikas nebuvo pakankamas įrodymas negautų pajamų (negautų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų), atsiradusių po Sutarties nutraukimo, dydžiui nustatyti. Nors ieškovas ieškinyje nurodė priteistiną palūkanų sumą, paskaičiuotą nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos dienos, tačiau nepateikė tokios sumos paskaičiavimo detalizacijos, atsižvelgiant į automobilio pardavimo faktą, iš kurios, be kita ko, būtų matyti informacija ir apie tai, kokie mokėjimai pagal Sutartį atsakovui buvo papildomai priskaičiuoti (papildomos 0,05 proc. palūkanos už vėlavimą, 5 proc. netesybos ir pan.), kada ir kokio dydžio mokėjimus atsakovas buvo atlikęs iki Sutarties nutraukimo, kaip juos paskirstė pradinis kreditorius Mogo. Taip pat liko neištirti ir nenustatyti duomenys apie pradinio kreditoriaus Mogo 2019 m. spalio 15 d. pranešime atsakovui nurodytas papildomas 1 984,77 Eur išlaidas, patirtas po Sutarties nutraukimo, nors atsakovo atstovė teismo posėdžio metu kėlė tokių išlaidų pagrįstumo klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsiliepime į ieškinį dėl skolos priteisimo yra atsakovo išreikštas sutikimas su ieškinio dalimi dėl 3 008,30 Eur skolos, apimančios visus dėl Sutarties nutraukimo pradinio kreditoriaus Mogo patirtus nuostolius, priteisimo, tačiau toks atsakovo sutikimas nelaikytinas dalies ieškinio dėl 3 008,30 Eur skolos (nesumokėtos finansavimo sumos) pripažinimu.

25. Teisėjų kolegija vertina, kad tokiu būdu liko neišsiaiškintos aplinkybės, reikšmingos atsakovo skolos (nesumokėtos finansavimo sumos) dydžio transporto priemonės pardavimo dieną nustatymui, taip pat reikšmingos aplinkybės negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2019 m. rugpjūčio 19 d.) iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos dienos (2022 m. spalio 16 d.) dydžio nustatymui. Nenustačius šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas negalėjo visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėti bylos ir priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nenustatęs visų reikšmingų bylai faktinių aplinkybių, neatskleidęs bylos esmės, padarė procesinės teisės normų pažeidimą ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, jog tuo atveju, jei šalių į bylą pateikti įrodymai buvo neaiškūs, prieštaringi, ar teisingam bylos išsprendimui neužteko pateiktų įrodymų, pirmosios instancijos teismas egzistuojančius prieštaravimus, neaiškumus ar įrodymų trūkumą galėjo šalinti, pasiūlydamas šalims pateikti papildomus paaiškinimus ar kitus įrodymus ir pan.

26. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalaujama, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o jų apeliacinės instancijos teismas negali atskleisti dėl ribotai pateiktų įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2007; 2007 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; ir kt.). Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

27. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visiškai naujais aspektais, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta teisė į apeliaciją. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes.

28. Kadangi priimamas sprendimas panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų nustatymo ir paskirstymo klausimą turės iš naujo išspręsti pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.